Vilniaus baltarusių gimnazijos švietimo koncepcija skiriasi nuo dabartinės. Tai buvo dvikalbis mokymas, kuriame dominavo gimtoji kalba. Gimnazijos istorijos ir pedagoginės patirties nagrinėjimas padeda apibrėžti naujas kryptis, tiriant baltarusių švietimo koncepciją šiandieninėje Lietuvoje.

Šio straipsnio tyrimų objektas susijęs su masinio informavimo priemonėmis, naudojamomis šeimoje. Didėjant masinio informavimo priemonių pasirinkimui šeima, kaip pagrindinis ugdymo šaltinis, tampa nuolatiniu jų vartotoju. Kasdien jas naudojant šeimoje sukuriama daugybė ugdomojo pobūdžio situacijų. Aptariant šias problemas naudoti savo tyrimų rezultatai. VIII klasių moksleivių tėvų (192 respondentai) apklausa parodė, kad populiariausios masinio informavimo priemonės šeimoje -televizorius, vaizdo magnetofonas, muzikinis centras ir kompiuteris. Moksleiviai savo darbo kambariuose dažniausiai turi įvairius radijo prietaisus. Beveik visos šeimos turi namų bibliotekas, kuriose yra enciklopedinio pobūdžio leidinių, grožinės literatūros, jaunimui skirtų leidinių, žinynų ir kt. Tyrimai rodo, kad 70,8 % moksleivių naudojasi visuomeninių bibliotekų paslaugomis, tuo tarpu jų tėvai -tik 30,7%, tačiau suaugę šeimos nariai dažniau išsinuomoja vaizdajuostes

Tarinys yra vienas svarbiausių sakinio komponentų. Jo reikšmių ir funkcijų įsisavinimas mokant(is) kalbų yra labai aktualus. Straipsnyje akcentuojamas didaktinis jungčių funkcijų nustatymo aspektas, aptariamosrusų kalbos sudurtinio tariniojungčių показаться/казаться //оказаться funkcijos, kurios nustatomos remiantis šių veiksmažo-džių opozicinėmis vertinimo pagal atrodymą žiūrint iš šalies reikšmėmis. Be to, straipsnyje parodomas kalbančiojo subjekto ir sakinio subjekto santykis ir analizuojamųjų jungčių leksinės ir sintaksinės semantikos įtaka subjektyvaus modalumo formavimui ne tik frazės, bet ir teksto lygmeniu. Ji gali turėti priešinamąją, neatitikimo bei nuolaidos reikšmes, kurias eksplikuoja tekste.

Straipsnis skirtas vieno iš labiau žinomo intonacijos tyrimo metodo -fonologinio - rezultatų praktinio taikymo mokykloje galimybėms atskleisti. Šis N. Trubeckojaus suformuluotas metodas, taikomas pirmiausia atliekant segmentinio lygmens reiškinių analizę, vėliau buvo sėkmingai pritaikytas ir supersegmentinėms sakytinės kalbos savybėms - intonacijai, kaip garsinių kalbos priemonių vienai iš sudedamųjų dalių, - aprašyti pagal fonologines opozicijas nustatyti ne tik pagrindiniai rusų ir lietuvių kalbų intonaciniai tipai, bet ir kiti intonacinės sistemos nariai (centro vieta, sintagminė skaida, pauzė), išanalizuotos jų funkcijos. Tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu svarbiausia šios sistemos priemonė - intonacinių tipų posistemė (abiejose kalbose ją sudaro 7 vienetai) - pateikiama grafiniu pavidalu, nurodant kiekvieno iš jų skiriamuosius (diferencinius) požymius ir tipologinius ypatumus. Visų intonacinių priemonių sąveika ir jų funkcinės galimybės pateikiamos sakytinio teksto pavyzdžiuose.

Gautais rezultatais remiamasi mokant abiejų kalbų - lietuvių ir rusų kaip gimtosios arba kaip užsienio - taisyklingos tarties, raiškiojo skaitymo, iškalbos meno, fonostilistikos pradmenų, sakytinio teksto suvokimo ir analizės.

Priimtas Lenkijos Respublikos Seimo įstatymas, reguliuojantis privačių aukštųjų mokyklų steigimą, pagerino jaunimui sąlygas siekti mokslo. Per dešimtį metų (1990-2000) įsteigta 171 aukštoji nevalstybinė mokykla. Per šį laikotarpį privačiose aukštosiose mokyklose studijavo ir studijuoja apie 400 tūkstančių studentų ir virš 100 tūkstančių baigė aukštojo mokslo studijas. Šiuo metu privačios aukštosios mokyklos turi tiek studentų, kiek 1990 m. studijavo aukštosiose valstybinėse mokyklose.

Nagrinėjant kai kurių užsienio šalių aukštųjų mokyklų funkcijas ir studijų pobūdį, teigiama, kad nevyriausybinėse aukštosiose mokyklose dažnai studijos organizuojamos neakivaizdiniu būdu. Toks studijų būdas tenkina dirbančiųjų ar toli nuo mokslo centrų gyvenantį kontingentą. Straipsnio autorius aptaria Lenkijos nevyriausybinių mokyklų funkcijas ir daro prognozes, reikšmingas ugdymo tokiose mokyklose tobulinimo linkme. Kaip ir dera, ypač akcentuojami nevyriausybinių mokyklų teigiamumai.

Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje įvykusios švietimo srities permainos Lenkijoje sudarė sąlygas steigti nevalstybines (privačias) mokyklas, tarp jų ir aukštąsias. Iš pradžių steigiamoms aukštosioms mokykloms trūko kvalifikuotų kadrų, todėl buvo kviečiami moksliniai-pedagoginiai kadrai iš valstybinių aukštųjų mokyklų eiti antraeiles pareigas, kartu jiems buvo nurodoma rengti mokyklai kadrus iš vietinio jaunimo. Tokia Plocko nevalstybinės aukštosios mokyklos strategija buvo ypač sėkminga.

Praeito šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje Lenkijos aukštosios mokyklos išgyveno krizę. Todėl 1990 m. rugsėjo 12 d. ir 1991 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Senatas ir Vyriausybė priėmė nutarimus, suteikiančius teisę fiziniams ir juridiniams asmenims steigti mokyklas, tarp jų ir aukštąsias. Pateiktoje nevalstybinės aukštosios mokyklos misijos koncepcijoje kalbama apie šios mokyklos atsakomybę, jos uždavinius, veiklos kryptis, atitinkančias šių dienų reikalavimus, bei visuomenės poreikius.

1999 m. Lenkijos švietimo sistemos reformos tikslas - suteikti lenkams tinkamą išsilavinimą. To siekiant reikia švietimo sistemą transformuoti taip, kad jos veiksmingumas būtų susietas su šiuolaikinės visuomenės poreikiais, technikos ir informacijos pobūdžio kaita, naujais socialiniais reiškiniais, rinkos ekonomika. Vienu iš svarbiausių sėkmingos reformos veiksnių tampa mokytojo profesinis pasirengimas ir aktyvumas, jam keliami aukštesni profesiniai ir metodiniai reikalavimai. Reformuotas mokytojų rengimas remiasi atvirumu, novatoriškumu, įvairių mokymo metodų ir koncepcijų naudojimu, nauju žinių supratimu, kurios iš enciklopedinių tampa integruotomis, sudarančiomis sistemą. Apklausos duomenys rodo pradinių klasių mokytojų požiūrį į švietimo reformą, integruotą mokymą, mokymą moduliais, kvalifikacijos kėlimą, finansinę mokytojų bei pačios mokyklos padėtį. Surinktos medžiagos analizė leidžia teigti, jog mokyklai reikia profesionalių mokytojų, būtina spręsti finansines mokyklos problemas, keisti mokytojų mentalitetą, kelti jų aktyvumą bei iniciatyvą.

Tarpkulturinio mokymo tikslas - padėti individui ar grupei suprasti ir priimti tai, kas svetima, suformuoti tolerantišką požiūrį į kitas kultūras, padėti suvokti save daugelio kultūrų aplinkoje. Tai pasiekiama formuojant bendražmogišką solidarumą, kuris užtikrinamas: 1) per savo kultūros bei šaknų supratimą; 2) neužsisklendžiant savosios kultūros rate; 3) per kito supratimą ir mokėjimą bendradarbiauti, pagarbą skirtumams; 4) skatinimą keistis patirtimi, sudarant mokomąsias programas, taip pat visuomeninėje ir teisinėje veikloje. Žmogus, atsidūręs aplinkoje, kurioje persipina daug kultūrų, nuolat kvescionuoja savo identitetą, turi priimti įvairias jam nebūdingas elgesio normas, bendravimo kodus, kurie ne tiek reikalauja jų laikytis, bet suvokti prasmę. Įgyti tokių kompetencijų padeda tarp- kultūrinis mokymas. Straipsnyje apžvelgiami tarpkul- tūrinio mokymo ypatumai Vilniuje. Vienintele institucija, kuri gali grąžinti tarpkultūriniam mokymui tinkamą vietą, yra mokykla. Siūloma aukštosiose mokyklose įvesti tarpkultūrinio mokymo kursą.