Straipsnyje aptariama teorinė šiuolaikinės kompetencijų sampratos problema bei apibūdinamos ateities piliečio kompetencijos. Remiantis tarptautinės organizacijos IEA (International Association for Evaluation of Educational Achievements) atlikto lyginamojo CivEd tyrimo duomenimis, analizuojama Lietuvos moksleivių pilietinė kompetencija. Pateikiamos ugdymo strategijos, skatinančios pilietinės kompetencijos ugdymąsi

Straipsnyje aptariami teoriniai socialinių pokyčių ir ugdymo proceso aspektai; akcentuojama jų tarpusavio sąveika; apibūdinamas mokyklos, kaip ugdymo institucijos, socialinis vaidmuo; išryškinama pilietinio ugdymo socialinė dimensija. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomi ir analizuojami tarptautinio palyginamojo tyrimo apie Rytų Europos (Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos) jaunuolių požiūrį į socialinius pokyčius rezultatai. Duomenų analizės pagrindu daroma išvada, kad socialinius pokyčius Lietuvos ir Latvijos jaunuoliai vertina panašiausiai iš visų respondentų.

Straipsnyje, remiantis pilietiškumo ugdymą reglamentuojančiais dokumentais, tokiais kaip „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2003), Bendroji pilietinio ugdymo programa ir išsilavinimo standartai (2004), „Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa“ (2006) bei moksline literatūra, nagrinėjama jaunimo pilietiškumo ugdymo svarba šiandieninėje Lietuvoje, aptariama nacionalinė pilietiškumo ugdymo politika. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomi ir analizuojami pi- lotinio tyrimo duomenys apie ugdymo galimybes tautinių mažumų pradinėje mokykloje, išskiriant ugdymo turinį, mokyklos ryšius su vietos bendruomene bei už klasinę mokinių veiklą kaip atskiras pilietiškumą ugdančias veiklos sritis. Be to, remiantis tyrimo duomenimis, pateikiama pradinių klasių mokinių pilietinių žinių struktūra bei požiūriai į pilietiškumo ugdymo (si) svarbą.

Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali jaunimo verslumo ugdymo problema. Lietuvos ir Europos švietimo dokumentų analizės bei užsienio šalių patyrimo pagrindu formuluojami verslumo ugdymo tikslai ir uždaviniai atsižvelgiant į Lietuvos edukacinį kontekstą. Pristatomi ir analizuojami empirinio tyrimo duomenys apie mokytojų požiūrį į verslumo ugdymo prielaidas bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Duomenų analizės pagrindu formuluojamos išvados apie tai, jog mokytojai iš esmės suprasdami verslumo esmę ir jo ugdymo svarbą, patys nėra tam darbui tinkamai pasirengę. Todėl išreiškia tobulinimosi poreikį. Be to, respondentai, pritardami, jog projektai ypač skatina jaunimo verslumą, patys nėra linkę dalyvauti projektinėje veikloje.

Straipsnyje, remiantis profesorės Marijos Barkauskaitės įžvalgomis, aptariami įvairialypiai vaikų ir jaunimo tarpusavio santykiai, sociali- zacijos veiksniai, vertybių internalizacija ir konstruojama socializacijos perspektyva. Autorės identifikuoja ir analizuoja socializacijos fenomeną, socializacijos trikdžius paauglystėje ir šių trikdžių įveikos būdus Lietuvos švietimo kontekste. Remiantis socialinių mokslų teoretikų darbais, pro f. M. Barkauskaitės mokslinių publikacijų analize, jos veikla identifikuojama kaip edukacinio vyksmo socializacijosperspektyvos kūrimas.

Straipsnyje analizuojamas profesoriaus Bronislovo Bitino idėjų aktualumas ir tęstinumas vykstant ugdymo turinio pertvarkai, aptariama mokslinių įžvalgų svarba tolesnei ugdymo turinio kaitai ir ugdymo(si) paradigmos įsitvirtinimui ugdymo praktikoje. Autorės, remdamosi B. Bitino straipsnių moksline problematika, teikiama Rinktiniuose edukologiniuose raštuose (I–III t., 2013), išryškina ne tik teorinių idėjų tęstinumą, bet ir praktinių prielaidų pro-jektavimo inovatyvumą ir pagrįstumą, išryškina ugdymo turinio kūrimo linkmes, aktualias ir tarptautinei švietimo bendruomenei. Mokslininko idėjų aktualizavimui pasirinktos Profesoriaus mokslinės įžvalgos, atsispindinčios konkrečius ugdymo pertvarkos etapus, sistemingai kuriant ir tobulinant edukacinę sąveiką visuose lygmenyse. Be to, straipsnyje atskleidžiama profeso-riaus B. Bitino įžvalgų pozityvusis vaidmuo, rengiant naujausius švietimo dokumentus, skirtus ugdymo turinio konstravimui ir įgyvendinimui švietimo pokyčių kontekste, mokyklos veiklos tobulinimui.

Straipsnyje pasitelkus filosofų, sociologų, edukologų teorines įžvalgas analizuo-jami „auginimo“ ir „globos“ reiškiniai, jų tarpusavio sąveika, pagrindžiamas jų papildomumas. Pastarųjų dešimtmečių ugdymo(si) paradigmų kaita ir naujos ugdymo tendencijos praplečia glo-bos ugdomosios funkcijos raišką, apimdamos visus vaiko raidos tarpsnius ir socialinės realybės situacijas. Autorės, pasiremdamos literatūros šaltinių ir atlikto empirinio tyrimo įžvalgomis, atskleidžia, kad ne giminės vaikų globa yra tam tikro komunikacinio santykio „globėjas – vaikas“ kūrimas(is). Šis santykis kaip socialinis fenomenas apima į vaiko ugdymą(si) orientuotų veiklų ir globėjo identiteto kūrimosi dermę. Nustatyta, kad globos ugdomoji funkcija reiškiasi esant tam tikroms ugdymo(si) sąlygoms: abipusiu vaiko ir jo globėjo dialogu; pasiruošimo, susipažinimo, krizės ir adaptacijos etapais; globėjo išsiugdytais gebėjimais ir vertybėmis.

The new developmental perspectives of the Study programme in the field of Educational Science (Social Pedagogy) is analysed from the Lithuanian and European approach. The main problems of implementation of the study programme as well as possibilities for its improvement are discussed on the bases of the self-asessment report of the Master study programme of Educational Science in the context of qualifications structure, general outcome of the programme and study subjects taught in the programme are analysed. Some insights in implementation difficulties, challenges and further developmental perspectives are presented by authors who were actively involved in preparation of the self-assessment report. One of the main perspectives suggested by the authors is to establish stronger conditions for internationalisation of the study programme and to create more possibilities for teachers' and students' mobility.

The new developmental perspectives of the Study programme in the field of Educational Science (Social Pedagogy) is analysed from the Lithuanian and European approach. The main problems of implementation of the study programme as well as possibilities for its improvement are discussed on the bases of the self-assessment report of the Master study programme of Social Pedagogy. The links between learning outcomes of the Master study programme of Educational Science in the context of qualifications structure, general outcome of the programme and study subjects taught in the programme are analysed. Some insights in implementation difficulties, challenges and further developmental perspectives are presented by authors who were actively involved in preparation of the self-assessment report. One of the main perspectives suggested by the authors is to establish stronger conditions for internationalisation of the study programme and to create more possibilities for teachers' and students' mobility.

The theoretical concept of civic communication as well as its role in the world is discussed in the article. The author deals with the major problems of teaching civic issues and shows how these problems could partly be solved by developing deliberation skills of young citizens. The international project on teaching methodology of "Structured Academic Controversy" as a way for civic communication is presented in the paper. The main advantages and disadvantages of this methodology are pointed out and some other data from the pilot research study on effectiveness of the methodology mentioned above is analyzed. Finally, the author introduces the transatlantic civic project "Deliberating in a Democracy" in an implicit way, showing influence of this project to civic understandings and behaviour of the students in different countries. All insights and conclusions drawn by the author are based on the findings from the international study.