Attitude of teachers of household culture and labour towards the chance of application of transformation method in the development of pupils creativity and thinking.

Now that society places exacting demands for personality development upon educators, school, like society in general, regards creativity as a value and feels its duty to cherish it.

The transformation method is an advanced instrument used in the development of pupils’ creativity and thinking. Today society gives school a major task, i. e. to teach in the way that secures human development or, in other words, to provide pupils not only with a certain amount of knowledge or skills but also to form in pupils generalized knowledge and skills enabling them to cope with ever changing situations or with practical tasks they may encounter.

A survey of literature on transformation method indicates that the transformation method is not described in the pedagogic literature exhaustively.

In order to analyse the attitude of practically working teachers towards the chances of application of this method in the process of education, 47 teachers of labour and household culture from Vilnius and Kaunas who participated in the refresher courses were interviewed.

Proceeding from the data received, we can state that practically working teachers recognise the power of transformation method in developing pupils’ creativity, logic thinking, spatial abilities, resourcefulness, aesthetic taste and imagination, however, the transformation method, its principles and variants are insufficiently reflected in pedagogic literature, which narrows the range of application of the transformation method in a comprehensive secondary school.

Summarising the work, it is possible to state that in the development of over all cognition of the world in pupils and in the application of transformation method, major attention should be given to the development of understanding of projective culture, its principles and ways. This belongs to a further area of investigation.

Straipsnyje, apžvelgiant lietuvių mokslininkų darbus, daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems ugdymo tikslams, tikslų grupėms, pamokos tikslams. Susisteminus atskleisti tikslų ryšiai, jų įgyvendinimo kryptys. Taikant semantinio diferencialo metodiką ištirtos busimųjų pedagogų nuostatos ugdymo tikslų atžvilgiu. Gauti rezultatai išreikšti grafiškai ir palyginti su praktiniu šių tikslų grupių funkcionavimu dalyko pamokų planuose. Padarytos išvados, nurodyta naudota literatūra

Paradigmų analizė sutiekia galimybę tirti disciplininės matricos elementų pasikeitimą. Praplėtus technologijų sampratą, pakito technologinio ugdymo tikslai pasaulio šalių praktikoje. Mokslininkai nurodo technologinio ugdymo pokyčius, būdingus naujos kokybės technologinio ugdymo paradigmai, jos bruožus, kurie išryškėja ir Lietuvos technologinio ugdymo sistemoje.

Straipsnyje analizuojamos studijų ir paslaugų verslo integracijos sistemos grandys, išryškinant jų bruožus. Šiuolaikinių studijų ir paslaugų verslo integracija Įgijo mokomosios praktikos pobūdį. Studijų ir paslaugų verslo integracijos teorinis modelis taikytas studijų proceso kokybei ištirti mokomosios praktikos metu. Išskirti mokomosios praktikos Įmonėje privalumai ir trūkumai, padalytos išvados, pateikti praktiniai siūlymai, kaip tobulinti studijų procesą, nurodyta naudota literatūra.

Straipsnyje analizuojama technologinio ugdymo raida ir jos tyrimo ypatumai Lietuvoje. Siekiant progresyvios technologinio ugdymo kaitos Lietuvoje, atskleidžiamas mokslinių tyrimų technologinio ugdymo srityje reikšmingumas. Demonstruojamas O. Walumbwa’os (1999) konceptualaus technologijos perkėlimo modelio tinkamumas technologinio ugdymo kaitos analizės tyrimams

Straipsnyje technologinio ugdymo elementai nagrinėjami ir aiškinami vertybiniu aspektu, kaip specifinės mus supančio pasaulio objektų ir reiškinių charakteristikos, turinčios teigiamos reikšmės ugdymo proceso būties sferoje, siekiant patenkinti kuriuos nors ugdymo proceso dalyvių poreikius bei interesus, ir galinčios turėti teigiamos reikšmės ne tik ugdymo procesui, bet ir dalyko mokytojui kintančiame ugdymo procese. Pateikiami 2004 ir 2006 m. atliktų tyrimų rezultatai. Taikant semantinio diferencialo metodiką atskleistos technologijų mokytojų nuostatos į technologinio ugdymo elementus; palyginti pastarųjų metų tyrimo duomenys ir nustatytos kai kurios technologinio ugdymo realizavimo problemos.

Straipsnyje pristatoma ilgus metus profesoriaus Vlado Rajecko tyrinėta ir jo pedagogi-niuose darbuose aprašyta teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymo problema. Šis fenomenas nagrinėtas kaip ugdymo turinio įgyvendimo sąlyga, kaip mokymo turinio išmokimo mechanizmo psichologinis pagrindas ir kaip ugdytinių ir ugdytojo sąveikos optimizavimo komponentas (pgl. B. Bitiną, 1998). Remiantis V. Rajecko spausdintais pedagoginiais darbais, sudarytas metodinių reikalavimų sąvadas sėkmingam mokymo proceso organizavimui dabartinėmis sąlygomis. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymo idėjos daugiaplaniškumą ir reikšmingumą šiuolaikiniam mokymui. Pateikti turinio (conteni) analizės rezultatai atskleidė, kad teigiamo požiūrio j mokymąsi ugdymo problema nagrinėtina atsižvelgiant į kintančio pasaulio kontekstą, šalies strateginius švietimo dokumentus ir šiuolaikinio ugdymo poreikius. Jos sprendimo mechanizmai padėtų tobulinti mokytojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistemas, mokyklos ir šeimos vieningų reikalavimų pagrindu.