Sportininko pasiekimų rezultatai ir sportiniai pasirinkimai gali priklausyti nuo susiformavusių sportinių santykių tarp trenerių, sportininkų ir jų tėvų. Trenerių–sportininkų–tėvų tarpasmeniniai santykiai yra psichologinis, pedagoginis ir socialinis vyksmas, kuris yra vienas svarbiausių tiek sportininko karjeros pradžioje, tiek ir visame procese bei siekiant profesionalios karjeros (Lisinskienė, 2016). Šio tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų (T–S–T) tarpasmeninių santykių raišką plaukimo sporto šakoje. Tyrimo objektas – sportininkų, tėvų ir trenerių tarpasmeniniai santykiai. Tyrimo subjektas – 10–16 m. amžiaus sportininkai. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti pozityvią ir negatyvią T–S–T tarpasmeninių santykių raišką atsižvelgiant į sportininkų lytį ir amžių; 2) atskleisti sportininko patirtis apie vyraujančius tarpasmeninius santykius tarp trenerio, sportininko ir tėvų. Tyrimo metodai. Atliktas mišrus tyrimas, pasirinktas aiškinamojo nuoseklaus dizaino (angl. Explanatory sequential design) tyrimas (Creswell, 2014). Kiekybinio tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų. T–S–T santykiai nepriklauso nuo lyties ar nuo amžiaus ir kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad sportininkas turi aktyviai dalyvauti šiuose santykiuose, bendradarbiauti ir bendrauti, prisidėti prie bendrų tikslų siekimo. Tyrimas atskleidė, kad tarpasmeniniuose santykiuose svarbu komunikacija, pasitikėjimas ir atsidavimas. Sportininkas turi suprasti savo atsakomybę už savo dalyvavimą šiuose santykiuose ir prisidėti prie jų sėkmės.

Be tarpasmeninių santykių sunku įsivaizduoti bet kokią veiklą, bet kokį sėkmingą rezultatą, įgyvendintus tikslus. Sportas šiuo klausimu nėra išimtis – čia itin svarbu skirti pakankamai dėmesio vienam iš edukologijos ir psichologijos elementų, t. y. tarpasmeniniams santykiams, arba ugdomajai sąveikai (santykių kūrimui ir palaikymui). Šio tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų (T–S–T) pozityvių ir negatyvių tarpasmeninių santykių raišką iš sportininko perspektyvos. Tyrimo objektas – trenerio–sportininko–tėvų tarpasmeniniai santykiai. Tyrimo subjektas – įvairių Lietuvos regionų sportininkai 11–19 metų. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pozityvių T–S–T tarpasmeninių santykių raišką lyties ir amžiaus aspektu iš sportininko perspektyvos. 2. Atskleisti negatyvių T–S–T tarpasmeninių santykių raišką lyties ir amžiaus aspektu iš sportininko perspektyvos. 3. Palyginti T–S–T tarpusavio santykių raišką pagal sporto šakos specifiškumą. Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa) – tarpasmeniniai santykiai buvo vertinami pagal A. Lisinskienės, M. Lochbaumo, E. May ir M. Humlo (2019) sudarytą T–S–T santykių skalę PNPCAP (Pozityvūs ir negatyvūs T–S–T tarpasmeniniai santykiai, angl. Positive and Negative Processes in Coach–Athlete– Parent interpersonal relationships klausimyną); Matematinės statistikos metodai. Remiantis tyrimu, darytina išvada, kad pozityvių T–S–T tarpasmeninių santykių skalės vidurkis yra dvigubai aukštesnis negu negatyvusis.

Šiame tyrime nagrinėjama T–S–T tarpusavio santykiai bei jų svarba iš sportininko perspektyvos. Taikant anketinės apklausos metodiką, buvo ištirta T–S–T tarpusavio santykių svarba atsižvelgiant į sportininkų lytį, amžių, sportinį meistriškumą ir sportinę patirtį. Tyrimu buvo atskleista pozityvių ir negatyvių santykių raiška. Tai leidžia spręsti skirtingą sportininkų, jų tėvų ir trenerių įsitraukimą į sportinę veiklą, lemia sportininko treniruočių kokybę bei sportininko karjerą ateityje. Tyrimo objektas: trenerio–sportininko–tėvų tarpasmeniniai santykiai sportininkų vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų tarpasmeninių santykių svarbą iš sportininko perspektyvos. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko lytį. 2. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko amžių. 3. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko sportinę patirtį. Tiriamąją imtį sudarė 11–20 m. sportininkai iš Lietuvos. Tyrime taikytas apklausos metodas (anketa). Dalis klausimų buvo susiję su keliamomis problemomis, kiti skirti demografinėms (lyties, amžiaus, meistriškumo ir t. t.) ir socialinėms charakteristikoms nustatyti. Tarpasmeniniai santykiai buvo vertinami pagal A. Lisinskienės, M. Lochbaumo, E. May ir M. Humlo (2019) sudarytą T–S–T santykių skalę, kurioje iš viso pateikiama 11 teiginių. Teiginiai skirstomi į 5 poskales, iš kurių 4 atspindi pozityvius santykius (P), 1 – negatyvius (N). Išanalizavus T–S–T tarpasmeninių santykių raišką, atsižvelgiant į sportininkų lytį, nustatyta, kad vaikinų grupėje rastas statistiškai reikšmingas negatyvių santykių skirtumas. Išanalizavus T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę pagal sportininkų amžių, 15–17 metų paauglių grupėje rastas negatyvių santykių (N – per daug reikalaujantis poskalėje) statistiškai reikšmingas skirtumas. Šios grupės sportininkų manymu, vienas iš T–S–T dalyvių yra per daug reikalaujantis. Analizuojant T–S–T tarpasmeninių santykių raišką, atsižvelgiant į sportinę patirtį, pastebėta, kad nustatytas statistiškai reikšmingas negatyvių santykių skirtumas, kur didžiausias rodiklis 5+ metų patirtį turinčių sportininkų teiginyje apie bent vieną T–S–T dalyvį (-ę), kuris yra per daug reikalaujantis. Taigi, tai parodo, kad ilgėjant sportavimo patirčiai gali atsirasti ir negatyvių T–S–T santykių. Tačiau visi kiti rodikliai rodo, kad daug kur vyrauja ir pozityvūs T–S–T santykiai.

Positive interpersonal relationships between the coach, the athlete and the parents (C-A-P) in sports are one of the most important factors in relation to athlete’s long-term involvement in sport. In this sense, the evaluation of such relationships is very important in sports context. However, there is a lack of such evaluation instruments related to the C-A-P. It is noteworthy that the only instrument evaluating coach-athlete-parent interpersonal relationships is the English language PNPCAP (Positive Negative Processes Coach Athlete Parent) by Lisinskiene, Lochbaum, May, Huml, (2019). The purpose of this paper is to present the Coach-Athlete-Parent (C-A-P) Positive and Negative Interpersonal Relationship Processes (PNPCAP): Lithuanian version of the questionnaire. It is noteworthy that in order to create a new PNPTST questionnaire, several stages of research were carried out: 1) Two qualitative studies were performed (Lisinskiene, May, Lochbaum, 2019); 2) Two quantitative research studies were done (Lisinskiene, Lochbaum, May, Huml, 2019); 3) Analysis of PNPTST questionnaire, Success perception questionnaire, Sports climate questionnaire, Sports decision-making questionnaires were analysed in order to test PNPCAP validity. Based on the above mentioned research studies, this article presents the Lithuanian version of the PNPTST questionnaire. PNPTST is a suitable brief tool for evaluating coach-athleteparent relationships in both team and individual sports. In the future, it would be useful to translate the PNPTST questionnaire into other foreign languages and use them in other cultures.

Phenomenological analysis revealed the importance of the coaches’ – as a sport educators – sport psychologists – sport professional specialist’s role in encouraging parent–child interaction in youth sport. In order to create a positive motivational environment for young athletes there is a need of a positive training and education strategy used by the coach, the coach’s ability to create parental interest in the child’s sport, to build and maintain positive relationships between sport participants, solve ethical and social problems arising in the sporting environment. The effectiveness of the coach’s influence on parent–child interaction in the sporting environment largely depends on the coach’s basic professional skills and intrapersonal competencies acquired in higher sport education institutions, through growing work experience and various professional development programmes.

Sport plays an important role in the lives of many children. Sport is important not only for the athletes themselves, but also includes other important participants: parents, coaches, referees, teammates. However, in the current period more attention is being paid to children’s sports activities and the influence of parents on the education of young athletes. There is a tendency to note that parental involvement in children’s sports can be diverse. As the researchers highlight, it is important for parents to understand that they should show the young athlete as many as possible ways, to introduce to different sports so that the young athlete later could find himself/ herself, to enjoy sport and to have positive experiences. However, resent research shows that parents’ desire to see their offspring succeeding, and parents often forget what really matters in children’s sport. Therefore, the role of parents in motivating adolescent basketball players in sports is the object of this research. The tasks of the study is to reveal the importance of parents’ (mothers and fathers separately) role in motivating basketball players (15–18 years of age), regarding of the athletes age; and to reveal the importance of parents’ (mothers and fathers separately) role of motivating basketball players regarding athletes experience in their career. The following research methods are used: Analysis of the scientific literature; Quantitative study: Questionnaire; Mathematical statistics methods. Basketball players of two basketball schools (n = 75) participated in the questionnaire survey. The results of this study have demonstrated that mother’s and father’s role is important in both age groups (15–16 years old and 17–18 years old). In autonomy support range (scale) mother’s role is stronger and more important for younger players than in group of 17–18 years old athletes.[...]