The article presents the integrated course „Nature and Man“ from the aspect of the knowledge model in chemistry, which can be used by the manuals’ authors and teachers who prepare the individual and modified programmes.

We are convinced that there can be equally good methods.

The article deals with the model of the sistem of prevcntional work with the delinquent children and teenagers at the comprehensive school. The work with such teenagers is urgent and problematic. It’ll be effective than all community of the school will take part in it. It is necessary to co-ordinate the activities of the church, family, school, self-government and public organizations in the microdistricts.

Pedagoginis procesas - sudėtingas ir įvairialypis reiškinys. Jį nuolat turi stebėti visi dalyviai: mokytojai, moksleiviai, pedagogikos mokslininkai, bendruomenės nariai. Tik tuomet bus garantuota kūrybinga šio proceso kaita. Anot M. Barkauskaitės, „šiandien svarbu prakalbinti patį mokinį, išgirsti jo vertinimus, sužinoti, kas jam rūpi, ko jis nori, kuo užsiima, ko tikisi ir 1.1." . Kita vertus, dabarties švietimo reforma orientuota į vaiką, o autoritarinė švietimo sistema pamažu tampa demokratine. Tyrimo tikslas ir metodika. Remdamiesi 1994-1995 metų tyrimais siekėme nustatyti, kaip VIII-XII klasių kaimo mokyklų moksleiviai vertina pagrindinius mokomuosius dalykus. Šioje apklausoje dalyvavo 130 moksleivių, kurie mokomuosius dalykus vertino penkiais aspektais: įdomus/neįdomus dalykas, pavargsta/nepavargsta pamokų metu, sunkus/lengvas dalykas, reikalingas/nereikalingas dalykas mokykloje, pasirinktų / nepasirinktų dalykus. Apklausos metu naudojome uždaro tipo anketą. Tyrimo rezultatai. Remdamiesi tyrimo medžiaga nustatėme kaimo mokyklų moksleivių požiūrį (penkiais aspektais) į pagrindinius mokomuosius dalykus. Šiame straipsnyje pateiksime tyrimo duomenų analizę ir išskirsime kai kurias tendencijas

Pedagoginėje literatūroje yra nemažai publikacijų, kuriose bandoma analizuoti pedagoginius, didaktinius, metodinius integruoto mokymo aspektus. Lietuvos mokyklai aktualios ne tik integruoto ugdymo idėjos, bet ir praktinė patirtis. Vadinasi, šiandieninės Lietuvos pedagogikos uždavinys – išnagrinėti integruoto ugdymo tikslus, uždavinius, turinį, metodiką, integruoto ugdymo organizavimo ir kt. Klausimus. Tyrimo tikslas – išanalizuoti gamtos mokslų dalykų mokytojų požiūrį į integruotą gamtos mokslų dalykų mokymą bendrojo ugdymo mokyklos antroje pakopoje (V-X kl.). nustatyta, kad pedagogai teigiamai vertina integruotą gamtos mokslų dalykų mokymą antrojoje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje. Tam pritarė 76,3 % pedagogų, nepritarė 19,7 %, ši problema visiški neaktuali 3,9 % pedagogų. Nustatyta, kad požiūris į integruotą gamtos mokslų dalykų mokymą priklauso nuo pedagogo dėstomo dalyko, nuo jo pedagoginės kvalifikacijos, tačiau tam neturi įtakos pedagogo darbo stažas.

The content ofteaching natural sciences provides a possibility for establishing of dynamics and system. However, the knowledge would depend on the teacher (his/her teaching methods and forms, and how appropriate is their application etc.) as well as on the student (capability, motivation, methods of learning etc.). Natural sciences education can be characterised by a variety of content provisions, forms and methods of teaching/learning, and practical activities. All these are expected to make the process more effective to widen intellectual knowledge and skills ofstudents, to provide conditions for students activities, to develop students reasoning skills, to influence their aesthetic outlooks etc.

Straipsnyje analizuojamas pirmo kurso studentų - busimųjų pradinių klasių mokytojų požiūris į gamtamokslinį ugdymą vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje ir universitete. Siekiama atskleisti priežastis, lemiančias mažėjantį susidomėjimą gamtos mokslais bei nepakankamą visuomenės gamtamokslinį-technologinį raštingumą.

Gamtamokslinio ugdymo aktualumas ir šiandien nemažėja, priešingai, jis nuolat didėja. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje prioritetas teikiamas integruotam gamtos mokslų dalykų mokymui, siejant su technologijos mokslais (gamtamokslinis n technologinis raštingumas /natural science and technological literacy/). Akcentuojama, kad savarankiškas moksleivių mąstymas lavinamas nepakankamai ir tai dažnai tęsiasi visą mokymosi bendrojo lavinimo mokykloje laiką. Reformuodama gamtamokslinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje Lietuva įsijungia į pasaulinį procesą efektyvesnių ugdymo formų ir būdų paiešką. Šiame straipsnyje plėtojama nuostata, kad gamtamokslinis technologinis ugdymas turi būti nuosekliai ir sistemiškai realizuojamas per visus bendrojo lavinimo mokyklos lygmenis. Metodologinis gamtamokslinio technologinio ugdymo pagrindimas ypač svarbus šiame etape.

Vertybinės jaunosios kartos orientacijos yra ypač svarbus dalykas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vertybių sistemos, jų struktūros klausimais domimasi kur kas daugiau, tačiau nepakankamai. Stokojama išsamių ir visapusiškų tyrimų. Straipsnyje analizuojamos devintos klasės moksleivių vertybinės orientacijos tautinio ugdymo aspektu, atskleidžiami mergaičių ir berniukų vertybinių orientacijų skirtumai, išryškinami skirtumai tarp kaimo ir miesto moksleivių šiuo klausimu.