Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje ir universitete: studentų požiūris
| Author |
|---|
Lamanauskas, Vincentas |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2001 | 52 | 163 | 173 |
Straipsnyje siekiama atskleisti studentų, besimokančių visose Lietuvos aukštosiose mokyklose baigiamajame kurse ir jau išklausiusių gamtos ir jos mokymo metodikos kursą, požiūrį į gamtamokslinį ugdymo turinį mokykloje ir jų pasirengimą dėstyti pasaulio pažinimo kursą pradinėse klasėse. Tyrime dalyvavo 146 trijų universitetų – Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių – baigiamųjų kursų dieninio skyriaus studentai, būsimieji pradinių klasių mokytojai. Studentų požiūris į gamtamokslinį ugdymą analizuotas keliais aspektais: kaip jie vertina savo dalykinę kompetenciją, gamtamokslinį pradinės mokyklos ugdymo turinį, bei koks jų požiūris į gamtamokslinį ugdymą universitete. Nustatyta, kad visuose Lietuvos universitetuose, rengiančiuose pradinių klasių mokytojus, baigiamojo kurso studentų gamtamokslinis pasirengimas nėra pakankamas. Ypač jiems trūksta metodinių gebėjimų, yra prastai susipažinę su užsienio šalių gamtamokslinio ugdymo patirtimi. Daugumos studentų nuomone, universitete reikalingas integruotas gamtamokslinis kursas. Būsimieji mokytojai palankiai vertina „Pasaulio pažinimo“ vadovėlių turinį. Gamtamokslinio kurso dėstymo metodikos kokybė aukštojoje mokykloje turi įtakos studentų požiūriui į pradinės mokyklos „Pasaulio pažinimo“ vadovėliuose pateikiamą gamtamokslinį turinį (žinias apie gyvąją ir negyvąją gamtą bei vertybinius santykius su gamta). Pradinės mokyklos vadovėlių turinyje geriausiai išreikštas vertybinis santykis – rūpinimasis naminiais gyvūnais ir kultūriniais augalais, prasčiausiai išreikštas vertybinis santykis – svetimų kraštų gamtos tausojimas.
The content ofteaching natural sciences provides a possibility for establishing of dynamics and system. However, the knowledge would depend on the teacher (his/her teaching methods and forms, and how appropriate is their application etc.) as well as on the student (capability, motivation, methods of learning etc.). Natural sciences education can be characterised by a variety of content provisions, forms and methods of teaching/learning, and practical activities. All these are expected to make the process more effective to widen intellectual knowledge and skills ofstudents, to provide conditions for students activities, to develop students reasoning skills, to influence their aesthetic outlooks etc.