Su veiksmu siejamų turėti konstrukcijų ir jų veiksmažodinių atitikmenų tyrimų anglų kalboje nėra daug. Šiuo tyrimu siekiama kiekybiškai bei kokybiškai aprašyti konstrukciją „have a talk“ (‚turėti pokalbį‘) ir, remiantis tekstyno medžiaga, palyginti šią konstrukciją su veiksmažodiniu jos atitikmeniu. Straipsnyje analizuojamos konstrukcijos have a talk ir jos veiksmažodinio atitikmens gramatinės ir leksinės savybės, t. y. forma, junglumas, kolokacijos su būdvardžiais ir jų pasiskirstymas registruose. Tyrimas parodė, kad konstrukcija have a talk ir jos veiksmažodinis atitikmuo turi panašias formas, be to, jiems būdingos panašios junglumo, kolokacinės galimybės, todėl daugeliu atvejų konstrukcija have a talk ir veiksmažodinis jos atitikmuo gali pakeisti vienas kitą. Tačiau kai kurie kolokacijų modeliai rodo, kad esama konstrukcijos have a talk ir jos veiksmažodinio atitikmens vartojimo skirtumų.

Dėl globalizacijos lietuvių kalboje atsirado naujų turėti konstrukcijų, pavyzdžiui, turėti gerą laiką, turėti pietus, turėti poilsį ir kitų, kurios būdingos anglų kalbai. Straipsnio tikslas išanalizuoti turėti konstrukcijų su nesuskaičiuojamais daiktavardžiais ypatybes, kuriomis remiantis būtų patvirtinta ar paneigta tokių skolinių iš anglų kalbos vartojimo galimybė lietuvių kalboje. Surinkta medžiaga rodo, kad, skirtingai nei anglų kalboje, lietuvių kalbai nėra būdingos su veiksmu siejamos turėti konstrukcijos. Tokias konstrukcijas iš anglų kalbos reikėtų versti pavartojant veiksmažodžius.

Konstrukcijos su veiksmažodiniais daiktavardžiais (angl. deverbal nouns) daugelio mokslininkų jau buvo tyrinėtos įvairiais aspektais, tačiau mažai dėmesio sulaukė šių konstrukcijų tyrimai taikant prototipų teoriją. Šiame straipsnyje tiriamos prototipų teorijos požiūriu skirtingos konstrukcijos su sinoniminiais veiksmažodiniais daiktavardžiais chat, talk ir conversation. Šiuo tekstyno medžiaga pagrįstu tyrimu siekiama kiekybiškai ir kokybiškai aprašyti šias konstrukcijas ir išsiaiškinti jų semantines ir sintaksines savybes. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš BNC tekstyno. Straipsnyje analizuojamas konstrukcijų su sinoniminiais veiksmažodiniais daiktavardžiais chat, talk ir conversation junglumas su įvairiais veiksmažodžiais, turinčiais mažą semantinį svorį, produktyvumas, komplementacija ir būdvardinė modifikacija. Tyrimas parodė, kad, nors minėtos konstrukcijos priklauso skirtingoms prototipų grupėms, jos turi daug panašumų visais tyrinėjamais aspektais. Šių konstrukcijų produktyvumo, komplementacijos ir būdvardinės modifikacijos skirtumai išryškėja tik analizuojant jų junglumą su įvairiais veiksmažodžiais, turinčiais mažą semantinį svorį.

Skirtingų kalbų konstrukcijos su deverbatyviniais daiktavardžiais (angl. deverbal nouns) daugelio mokslininkų jau buvo tyrinėtos įvairiais aspektais. Šiame straipsnyje tiriamos veiksmažodžių have, take ir get (angl. light verbs) su deverbatyviniais daiktavardžiais a bath ir a rest sudaromos konstrukcijos. Tyrimu bandoma atsakyti į klausimus ar gali minėtieji veiksmažodžiai pakeisti vienas kitą ir kas turi įtakos tokio pakeitimo galimumui / negalimumui. Šiuo tekstyno medžiaga pagrįstu tyrimu siekiama kokybiškai aprašyti konstrukcijas have/take/get a bath ir have/take/get a rest ir išsiaiškinti šių konstrukcijų veiksmažodžių, vartojamų su tais pačiais deverbatyviniais daiktavardžiais, panašumus bei skirtumus. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš BNC tekstyno. Straipsnyje analizuojamos konstrukcijų have/take/get a bath ir have/take/get a rest gramatinės ir leksinės ypatybės, t. y. forma, junglumas, kolokacijos su būdvardžiais ir jų pasiskirstymas registruose. Tyrimas parodė, kad minėtos konstrukcijos turi panašias formas, be to, joms bū- dingos panašios junglumo, kolokacinės galimybės, todėl daugeliu atvejų veiksmažodžiai have, take ir get gali pakeisti vienas kitą. Tačiau tyrinėjamų konstrukcijų bendraties formų raiška ir jų pasiskirstymas registruose rodo, kad esama ir šių trijų veiksmažodžių vartojimo skirtumų.

Konstrukcijos su deverbatyviniais daiktavardžiais (angl. deverbal nouns) daugelio mokslininkų jau buvo tyrinėtos ne tik anglų, bet ir kitose kalbose, be to, šis reiškinys buvo tyrinėtas ne tik gimtakalbių anglų kalboje, bet ir negimtakalbių vartojamose anglų kalbos atmainose. Šiame straipsnyje tiriamos veiksmažodžių have, get ir give (angl. light verbs) su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh sudaromos konstrukcijos. Taip pat trumpai apžvelgiamos veiksmažodžių make ir do su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh sudaromos konstrukcijos. Šiuo tekstyno medžiaga grindžiamu tyrimu siekiama aprašyti konstrukcijas su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh, aptinkamas dvidešimtyje gimtakalbių ir negimtakalbių vartojamų anglų kalbos atmainų. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš GloWbE tekstyno. Straipsnyje analizuojami konstrukcijų have / get / give a laugh vartojimo dažnumas ir komplementacijos modeliai. Konstrukcijų vartojimo dažnumo tyrimas yra siejamas su veiksmažodžių ir deverbatyvinio daiktavardžio a laugh konstrukcijų, vartojamų įvairiose gimtakalbių ir negimtakalbių anglų kalbos atmainose, įvairove, o komplementacijos modelių tyrimas – su konstrukcijas sudarančių veiksmažodžių įvairove. Straipsnyje aprašomi ne tik dažniausi komplementacijos modeliai, bet ir tokie modeliai, kurie yra būdingi tik kai kurioms anglų kalbos atmainoms.

Straipsnyje analizuojami jungtukų kad / jog ir that praleidimo atvejai anglų ir lietuvių kalbų šalutiniuose prijungiamuosiuose (complement) sakiniuose, kurie yra valdomi kalbėjimo veiksmažodžių. Šiuo tekstyno medžiaga pagrįstu tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie kontekstiniai veiksniai turi įtakos jungtukų kad / jog ir that praleidimui, ypatingas dėmesys skiriamas registrui, šalutinius sakinius valdančių veiksmažodžių savybėms, sakinių sandaros ypatumams. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš Britų nacionalinio tekstyno ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Tyrimas parodė, kad, nors jungtukų praleidimas šalutiniuose sakiniuose yra būdingesnis anglų nei lietuvių kalbai, tačiau abiejose kalbose esama panašumų. Abiem kalboms būdinga tai, kad jungtukai kad / jog ir that dažniau praleidžiami sakiniuose su dažniausiai vartojamais kalbėjimo veiksmažodžiais. Be to, abiejose kalbose panaši ir šalutinių sakinių su praleistu jungtuku sandara: nėra antrininkių sakinio dalių, įterpiamų tarp valdančiojo veiksmažodžio ir šalutinio dėmens veiksnio. Tačiau yra ir skirtumų. Jungtuko kad / jog nebuvimas lietuvių kalboje tikėtinas, jei šalutinis dėmuo pradedamas evidencialumo raiškos priemonėms priskiriamais žodžiais esą, neva ir girdi, kurie šiuolaikinėje lietuvių kalboje neretai atlieka jungtukų funkciją, o anglų kalbai tokios struktūros nebūdingos. Tik lietuvių kalbai yra būdingi atvejai, kai jungtukas kad / jog praleidžiamas pirmojo laipsnio šalutiniame sakinyje, kai prieš jį įterpiamas prijungiamasis antrojo laipsnio šalutinis sąlygos sakinys.