Mergaičių ugdymui visais laikais buvo skiriamas didelis dėmesys. Žymiausieji praeities mąstytojai ir pedagogai pripažino moters, motinos ir mergaitės vertę ir reikšmę visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime. Apie darbo reikšmę ugdant vaikus, tiek mergaites, tiek berniukus, rašė daugelis lietuvių pedagogų. Pastaraisiais metais Lietuvoje darbinio ugdymo teorijos ir praktikos klausimus gvildeno A. Grabauskienė, A. Paurienė, V. Vasiliauskas, V. Mikėnas ir kt. Pabrėžiama, kad vertinti darbo reikšmę ugdymo procese reikia diferencijuotai, atsižvelgiant į berniukų ir mergaičių skirtingas fiziologines, emocines ir kt. savybes. Vis dėlto mergaičių darbinio ugdymo specifika iki šiol nepakankamai ištyrinėta. Nerandame darbų, analizuojančių, kokius buities darbus V—VI klasių mergaitės atlieka šeimose, kaip tas darbas diferencijuojamas, kaip mokykla padeda formuoti atitinkamus mokėjimus bei įgūdžius.

Pastaraisiais metais Lietuvoje Įvairių sričių mokslininkai nemažai diskutuoja apie moters vaidmenį šeimoje ir visuomenėje, taip pat lyčių vertiškumo klausimais. Teoriniu aspektu pažintinės vertės neprarado G. Petkevičaitės-Bitės, A. Maceinos, Vydūno, St. Šalkauskio, H. Paškaus ir kitų Lietuvos filosofų bei pedagogų mintys apie lyčių problemas įvairiais aspektais. Tačiau pasigendama darbų, tiesiogiai nagrinėjančių moteriškumo turinį vertybiniu aspektu. Tokie darbai padėtų nustatyti moteriškumo turinio kitimo tendencijas.

Asmenybės požiūrį į moteriškumo ir vyriškumo turinio sampratą vertybiniu aspektu įtakoja daugelis veiksnių, tarp jų visuomenės lūkesčiai, kaip idealūs vaizdiniai, įprasminti ugdymo tiksluose; paties individo asmeniniai motyvai, tikslai, norai ir pan. Be abejo, ugdymo procesui daro įtaką ir įvairios teorijos (psichoanalizės, socialinio išmokimo, kognityvinio vystymosi, feministinė), vienaip ar kitaip aiškinančios lytinės identifikacijos klausimus. Tuo tarpu darbų, tiesiogiai analizuojančių moteriškumo ir vyriškumo turinį idealų prasme, šiuolaikinėje visuomenėje stokojama. Tokie darbai padėtų atskleisti vertinamas moteriškumo ir vyriškumo vertybes.

Tvirta šeima – dorovinio tautos stabilumo ir istorinio jos išlikimo garantas. Jaunimo rengimas(is) šeimai iki šiol neprarado savo reikšmės. Tyrimo tikslas – atskleisti rengimo šeimai tendencijas Lietuvoje ir kitose šalyse. Sovietiniais okupacijos metais rengimas šeimai buvo perdėm ideologizuotas bei centralizuotas. Propaguotas toks šeimos modelis, kuriame dominavo ir už daugumą dalykų buvo atsakinga moteris. To meto pedagoginėje literatūroje moteriškumo, vyriškumo ugdymas laikytas reikšminga rengimo (-si) šeimai sąlyga. Atkūrus nepriklausomybę, rengimo šeimai sistema modeliuojama atsižvelgiant į tautos tradicijas, pažangią Lietuvos pedagoginės minties raidą bei kitų šalių patirtį. Apžvelgus rengimo šeimai tendencijas užsienio šalyse paaiškėjo veiksniai, turintys įtakos rengimo šeimai programų tikslų bei turinio ypatumams kiekvienos šalies mastu: visuomenės poreikiai, kultūrinės tradicijos bei normos, įvairūs socialiniai pokyčiai. Rengimo šeimai turinio ypatumai reiškiasi integracija, įvairumu, lankstumu, moksleivių bei visuomenės poreikių paisymu. Pati rengimo šeimai sistema kuriama kaip atviras lankstus modelis, apimantis tiek formaliąsias, tiek neformaliąsias ugdymo institucijas

Tarp buvusių Vakarų Vokietijos aukštųjų mokyklų Kasselio universitetas (Gesamthochschule Kassel GhK) užima ypatingą vietą. Šis jauniausias universitetas Heseno regione įsteigtas 1971 m. kaip naujas integruotos aukštosios mokyklos modelis. Šiame universitete, kitaip negu kitose Vokietijos aukštojo mokslo institucijose, teikiamos labai plačios studijų pasirinkimo galimybės. Kasselio universiteto studijų organizavimo sistema nėra vienalytė: joje integruojamos ir kitos europinės studijų organizavimo sistemos. Tokiu būdu sudaromos puikios galimybės bendradarbiauti su kitais universitetais bei pasikeisti tarptautinėmis programomis. Kasselio universitetas glaudžiai bendradarbiauja su dvidešimt dviem universitetais iš viso pasaulio.

Šeimos edukologijoje ypatingai daug dėmesio skiriama šeimos funkcijoms. Aiškus moters ir vyro vaidmenų suvokimas bei kitų šeimos narių lūkesčių ir poreikių atitikimas yra siejamas su šeimos darna ir pusiausvyra. Mokslininkai tyrinėja vaiko auklėjimo šeimoje problemas, atskleisdami šeimos poveikį formuojant individo dorovines nuostatas, emocinį pasaulį, poreikių, interesų, lūkesčių, išgyvenimų suvokimą. Tačiau darbų, kuriuose pažintiniu bei emociniu aspektais būtų analizuojamas moksleivių požiūris į šeimos funkcijas bei auklėjimo sąlygų įtaka vertinimui, vis dar pasigendama. Akcentuojant vienodas abiejų lyčių galimybes bei ypatingą šeimos vaidmenį vaiko asmenybės ugdyme, tokio pobūdžio darbai yra aktualūs. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti šeimos funkcijų vertinimo priklausomybę nuo auklėjimo sąlygų šeimoje. Tyrimo objektu pasirinkti 653 VII–X klasių moksleiviai. Atliekant tyrimą naudotas klausimynas, parengtas remiantis socialiniais bei pedagoginiais tyrimais bei darbais, kuriuose analizuojamos šeimos funkcijos. Tirtos keturios šeimos funkcijos: ugdomoji, bendravimo, sociokultūrinė, ūkinė-ekonominė. Šeimos funkcijos buvo pateiktos aprašomojo pobūdžio situacijomis, kurias moksleiviai turėjo vertinti. Faktoriais, apibūdinančiais auklėjimo sąlygas šeimoje, straipsnyje laikyta tėvų šeimyninė padėtis, tarpusavio santykių darna šeimoje, moksleivių dalyvavimas darbinėje veikloje, noras būti panašiais į savo tėvus ir realus pasiskirstymas vaidmenimis šeimoje atliekant šeimos funkcijas.

Straipsnyje atskleidžiamas paauglių požiūris į santykius su tėvais.Pagrindiniais kriterijais pasirinktas auklėjimo stilius šeimoje, tėvų elgesio bruožai, paauglių savijauta, nesutarimo priežastys. Tyrimo duomenys parodė, jog tirtų paauglių šeimose vyrauja demokratinio stiliaus santykių nuostatos. Šiuo laikotarpiu santykiai su tėvais lydimi prieštaringų emocinių jausmų bei prieraišumo pokyčių.

Rengiant būsimuosius mokytojus ypač svarbų vaidmenį atlieka pedagoginės praktikos. Todėl straipsnyje analizuojamos problemos, iškilusios pedagoginės praktikos metu bei metodai ir būdai, būsimųjų mokytojų taikomi pedagoginėms situacijoms valdyti.

Straipsnyje analizuojami rizikos faktoriai, turintys įtakos moksleivių mokymosi rezultatams bei pašalinimui iš mokyklos. Pagrindiniai rizikos faktoriai susiję su individualiomis moksleivių asmenybės savybėmis, nepakankamais gebėjimais bei elgesio ypatumais. Sudėtingas mokymo(si) turinys, nepakankama mokytojo kompetencja išaiškinti dėstomą dalyką, pavėluotai suteikta pagalba bei nesutarimai su mokytoju neretai taip pat tampa rizikos faktoriais.

Straipsnyje analizuojama aktyvaus mokymosi galimybės naudojant grupinį darbą, andragogo funkcijos grupinio darbo metu. Pagrindžiamas grupinio darbo tikslingumas mokymosi procese, siekiant ne tik akademinių, bet ir socialinių tikslų.