Nutukimas yra sudėtinga, kompleksinė, daugybinės etiologijos liga, kurią sukelia riebalinio audinio perteklinis susikaupimas organizme. Ši problema yra pagrindinis visuomenės sveikatos iššūkis visame pasaulyje. Su antsvoriu ir nutukimu siejamų problemų yra daug, jos paveikia ne tik žmogų (jo fizinę ir psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę), bet ir visuomenę, šalies ekonomiką, todėl yra svarbu analizuoti, spręsti ir taikyti prevencijos būdus, kaip galima būtų sumažinti antsvorio ir nutukimo sukeltų padarinių riziką. Fizinis aktyvumas, mityba ir psichoemocinė būklė turi poveikį asmens kūno sudėčiai ir bendrai sveikatai, tačiau vis dar nėra vienos nuomonės ir gerai žinoma, ar skiriasi antsvorį turinčių ir nutukusių asmenų psichofiziologiniai rodikliai bei funkcinio pajėgumo ir fizinio aktyvumo lygis. Tokie duomenys yra reikalingi nutukimo ir jo komplikacijų prevencijai bei prognozei. Todėl šiame moksliniame darbe buvo sprendžiama ši problema ir buvo kompleksiškai įvertinti antsvorį turinčių ir nutukusių moterų kūno sudėties, funkcinio pajėgumo rodikliai, fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės aspektai. Tyrime dalyvavo 66 moterys (25–45 metų), suskirstytos į 2 grupės: antsvorį turinčios (n = 31, kūno masės indeksas (KMI) 25–29,9 kg/m²) ir nutukusios (n = 35, KMI ≥ 30 kg/m²). Tiriamųjų duomenys rinkti pasitelkiant anoniminę apklausą (taikant standartizuotą klausimyną, vertinant sociodemografinius veiksnius), Tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimyną (IPAQ), PSO-5 geros savijautos indeksu, subjektyviai suvokto streso skale (PSS) ir SF-36 klausimyną (vertinant fizinę būklę, psichinę gerovę, kasdienę veiklą, apribojimus dėl fizinės sveikatos). Taip pat nustatyti antropometriniai rodikliai (ūgis, kūno masė, KMI, raumenų masė, kūno ir visceralinių riebalų kiekis, liemens ir klubų apimties santykis), plaštakos jėga, raumenų galingumas (anaerobinis alaktatinis), o širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinis pajėgumas vertintas matuojant arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) ramybės metu, atliekant ortostatinį mėginį ir vertinant ŠSD reakciją į standartizuotą aerobinį krūvį bei atsistatymą po jo. Statistinė duomenų analizė ir grafikų braižymas buvo atlikti su R Commander programos 2.8-0 versija ir Microsoft Excel 365 programa. Tyrimo rezultatai parodė, kad antsvorį ir nutukimą turinčios moterys reikšmingai skyrėsi pagal kūno sudėties rodiklius – nutukusių moterų kūno masės, KMI, raumenų masės, bendro ir visceralinių riebalų kiekio bei liemens ir klubų apimties santykio rodikliai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei antsvorį turinčių moterų (p < 0,001). Tačiau, vertinant kitus tiriamuosius aspektus, tokius kaip sociodemografiniai rodikliai, kasdienis fizinis aktyvumas, plaštakos jėga, raumenų galingumas, kiti tirti funkcinio pajėgumo rodikliai ir psichologinė gerovė, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). Apibendrinant, tyrimo metu nustatyti reikšmingi kūno sudėties skirtumai tarp antsvorį ir nutukimą turinčių moterų. Nors fizinis aktyvumas ir funkcinis pajėgumas reikšmingai nesiskyrė, nutukusios moterys dažniau suvokė fizinės veiklos apribojimus. Abiem grupėms taip pat būdinga prasta emocinė savijauta ir aukštas suvokto streso lygis. Antsvorio ir nutukimo poveikis gerovei yra kompleksinis ir reikalauja tolesnių tyrimų.

Darbo tikslas - ištirti Įvairios apimties kineziterapinių ir eigoterapinių priemonių poveikį žmogui, kuriam pažeisti nugaros smegenys, po ilgai trukusio mažo aktyvumo laikotarpio. Darbo organizavimas ir tyrimų metodai. Buvo tiriamos dvi grupės vyrų, kurių fizinis aktyvumas po nugaros smegenų traumos pusantro mėnesio buvo mažas. Tiriamiesiems astuonias savaites kompleksiškai buvo taikomos kineziterapinės, eigolerapmes, fizioterapines irkt. reabilitacijos priemonės. Pirmos grupės tiriamiesiems kineziterapija ir ergoterapija buvo skiriama 3-4 valandas per diena, o antrai grupei - 1-2 valandas per dienų. Palyginimui ta pačia metodika buvo ištirta 16 sveikų vyrų. Tyrimo metodai: fiziniam išsivystymui įvertinti buvo taikomi antropometrijos, dinamometrijos metodai ir raumenų bei nebalų masės nustatymas. Apskaičiavome raumenų ir riebalų masės indeksų (RRMI), išmatavome psichomotorinės reak- T^ DC’T' judesių dažnį, judesių koordinacijų. Nustatėme kraujotakos sistemos funkcinį pajėgumų. Tyrimus atlikome tris kartus: tiriamiesiems tik atvykusį reabilitacijos centrų, po keturių reabilitacijos savaičių ir po aštuonių reabilitacijos savaičių. Tyrimii medžiagai tvarkyti taikėme matematinės statistikos metodų. Mūsii tylimai pai ode, kad žmonėms, kurių fizinis aktyvumas po nugaros smegenų pažeidimų ilgesnį laikų buvo mažas, tikslinga taikyti aštuonių Simaičių didelės apimties kineziterapijos, eigoterapijos ir kitų reabilitacijos priemonių programų, nes mažesnes apimties ir trumpesnio laikotarpio reabilitacija yra mažiau veiksminga.

Kai žmogaus galvos smegenys mokosi, jos keičiasi, t. y. keičia savo funkciją ir struktūrą – padidėja neuronų, sinapsių skaičius. Kartu padidėja neuroninių tinklų kiekis, kapiliarų skaičius ir tai užtikrina geresnę kraujotaką galvos smegenyse. Be to, padaugėja ir glialinių ląstelių, kurios labai reikalingos mąstymo procesui. Kai smegenys mokymosi procese pakeičia savo struktūrą, tada susiformuoja atmintis, t. y. mokymosi rezultatas. Neuroplastiškumą labai gerai stimuliuoja fizinis aktyvumas, miegas ir kalorijų ribojimas. Didžiausias galvos smegenų „žudikas“ yra stresas. Atmintis pagal savo gyvavimo trukmę gali būti trumpalaikė, greitoji ir ilgalaikė. Kuo greičiau susiformuoja atmintis, tuo ji greičiau ir išnyksta. Žmonės mokosi trimis būdais: mokymasis paskatinant ar baudžiant, mokymasis iš klaidų, mokymasis „kartojant“. Pagal sąmoningumą mokymasis gali būti skirstomas į sąmoningą (deklaratyvų) ir nesąmoningą (nedeklaratyvų, procedūrinį) mokymąsi. Mokymosi įvairovė – tai gero mokymosi principas, o mokymosi monotoniškumas – blogo mokymosi principas. Mokymasis yra labai neefektyvus, jei mokinys negauna grįžtamosios informacijos apie mokymosi procesą ir / ar rezultatą. Savarankiškas mokymasis yra vienas iš geriausių būdų, kaip tobulėti. Straipsnyje nagrinėjamos svarbiausios mokymosi neuromokslo problemos: galvos smegenų plastiškumas; miokinai; darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis; vidinė ir išorinė motyvacija; deklaratyvus (sąmoningas) ir procedūrinis (nesąmoningas) išmokimas, mokymosi strategijos, fizinio aktyvumo įtaka mokymuisi ir kt.

Ryšių tarp žmogaus organizmo įvairių požymių paieška yra viena iš aktualių problemų, kurią nagrinėjant galima geriau pažinti tam tikru laikotarpiu irtam tikromis sąlygomis gyvenančio žmogaus vystymosi, egzistencijos ypatumus. Tyrimo tikslas - ištirti 20-22 metų fiziškai ir protiškai aktyvių vyrų fizinio išsivystymo, fizinių gebėjimų ir kai kurių funkcinių rodiklių tarpusavio ryšius. Tirti 36 VPU studentai, kurių amžius buvo 20-22 metai. [...]

Upon the loss of functional abilities of the muscles of lower extremities and pelvis area resulting from spinal cord injuries at the waist zone a long-term hypodynamism is witnessed, decrease functions of well enervated muscle and other organs of human body, decrease possibilities to take actions. The investigation was carried out at the Rehabilitation Centre of Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos" in 1996–1997. The object of investigation was: two groups of paraphlegics and control group - healthy persons. [...]

Specific qualities of competitive performance observed in different sports demand that athletes demonstrate definite special characteristics. Training and competitive performance provokes different adaptive changes within athletes' organisms. There are some sports giving preference to tall athletes. However in the greater part of sports, remarkable results may be achieved also by medium-height or even short athletes. To compare the specific influence produced by separate sports on athletes' organisms, it would be necessary to choose study groups involving athletes similar in terms of height characteristics. Study purpose was to examine specific characteristics of physical development, physical skills, and definite functions demonstrated by high performance athletes, very similar in their body height yet very different in terms of performed sport activity; and to carry out a corresponding comparative analysis. Our study involved 48 high performance athletes practising different sports. All of them were either member candidates or full members of Lithuanian Olympic Team: kayakers and canoeists (k/c) (n=12); - skiers and biathlonists (n=12); cyclists (n=12); and master team football players (n=12).). There was determined that body height and most other indices of physical development and capacity demonstrated by Lithuanian high performance athletes practising different sports differ slightly. It was only kayakers and canoeists who surpassed others in their body built and muscle power which allowed them to get among the leading athletes of the world. It was found that athletes' muscle mass was closely related to SMCP, AAMP, and high jump indices. Development of the mass of special muscles is one of the vital factors for the improvement of muscle power at short work. The study revealed problems existing in the area of selection and training of Lithuanian high performance athletes. This information may help elaborate further training of athletes...

Such correlation was found also in athletes from other sport disciplines (Pečiukonienė, Dadelienė, 2003; Платонов, 2004). SMCP, AAMP, 10-s and 30-s special performance indices were closely related among themselves and with muscular mass. The results suggest that the ability of cyclists to perform in various events is strongly predetermined by genetic factors and particularly by a rapid and slow fibres ratio in the muscles. This correlation is reliably reflected by SMCP indices (Bosco et al., 1983). The test could be useful in selecting cyclists' specialization. The PRT and 10-s MF indices showed no functional ties with special anaerobic alactic and combined anerobic alactic glycolytic capacity. These tests may reflect the CNS condition, but not muscular power.

The aim of the work was to elucidate the level of physical development, physical fitness and some of the vegetative functions and correlation of these traits in with special performance in junior swimmers. The study objects was the physical development, physical fitness and some of the vegetative and psychomotor functions of junior swimmers. The study cohort comprised Lithuanian swimmers (28 boys) who were preparing for starts in various international contests. Group 1 contained 16 candidates of the junior national team (age, 16-18 years) and group 2 contained 12 candidates of the juvenile national team (age, 14-15 years). The results showed that swimmers in group 1 were on average 8.45 cm higher than swimmers from group 2; the difference was statistically reliable. Body mass was on average 13.07 kg less (p<0.001) in group 2 swimmers. Muscular mass differed by 7.99 kg (p<0.001). Hand force differed only by 2.5 kg, the difference being statistically not reliable. The mean values of high jump, psychomotor response time, movement frequency showed no essential differences. Both the absolute and relative (per kg of body mass) single muscular contraction indices exhibited reliable differences (p<0.05 and p<0.01). The absolute indices of anaerobic alactic muscular power were reliable higher in group 1, and the relative indices showed no essential differences. The absolute indices of 60s special performance (glycolitic) power were also higher in group 1 (p<0.05), and relative indices were almost similar (insignificantly higher in group 2). The functional capacity indices of the circulatory system showed no essential differences between the groups. Both in group 1 and 2, the Roufier index scatter area was very large.[...]