Kaip žmogaus smegenys mokosi mąstyti ir valdyti judesius: apžvalga
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2022 | 2 | 53 | 61 |
Kai žmogaus galvos smegenys mokosi, jos keičiasi, t. y. keičia savo funkciją ir struktūrą – padidėja neuronų, sinapsių skaičius. Kartu padidėja neuroninių tinklų kiekis, kapiliarų skaičius ir tai užtikrina geresnę kraujotaką galvos smegenyse. Be to, padaugėja ir glialinių ląstelių, kurios labai reikalingos mąstymo procesui. Kai smegenys mokymosi procese pakeičia savo struktūrą, tada susiformuoja atmintis, t. y. mokymosi rezultatas. Neuroplastiškumą labai gerai stimuliuoja fizinis aktyvumas, miegas ir kalorijų ribojimas. Didžiausias galvos smegenų „žudikas“ yra stresas. Atmintis pagal savo gyvavimo trukmę gali būti trumpalaikė, greitoji ir ilgalaikė. Kuo greičiau susiformuoja atmintis, tuo ji greičiau ir išnyksta. Žmonės mokosi trimis būdais: mokymasis paskatinant ar baudžiant, mokymasis iš klaidų, mokymasis „kartojant“. Pagal sąmoningumą mokymasis gali būti skirstomas į sąmoningą (deklaratyvų) ir nesąmoningą (nedeklaratyvų, procedūrinį) mokymąsi. Mokymosi įvairovė – tai gero mokymosi principas, o mokymosi monotoniškumas – blogo mokymosi principas. Mokymasis yra labai neefektyvus, jei mokinys negauna grįžtamosios informacijos apie mokymosi procesą ir / ar rezultatą. Savarankiškas mokymasis yra vienas iš geriausių būdų, kaip tobulėti. Straipsnyje nagrinėjamos svarbiausios mokymosi neuromokslo problemos: galvos smegenų plastiškumas; miokinai; darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis; vidinė ir išorinė motyvacija; deklaratyvus (sąmoningas) ir procedūrinis (nesąmoningas) išmokimas, mokymosi strategijos, fizinio aktyvumo įtaka mokymuisi ir kt.
When the human brain learns, it changes, i.e., it changes the own function and structure and the number of neurons and synapses increases. In this way, the quantity of neuron nets and the number of capillaries increase and it ensures better blood circulation in the brain. Moreover, the number of glial cells that are very necessary for the thinking process also increases. When the brain changes its structure in the learning process, memory, i.e., the result of learning is formed. Neuroplasticity is stimulated by physical activity, sleep and limitation of calories. The biggest “killer” of the brain is stress. Memory according to the duration of life can be short-term, quick and long-term. The more quickly memory is formed, the more quickly it disappears. People learn in three ways: learning with the encouragement or punishment, learning from mistakes, learning by “repeating”. Learning according to consciousness can be divided into conscious (declarative) and unconscious (non-declarative, procedural) learning. It can be said the variety of learning is the first principle of good learning and the monotony of learning is the principle of bad learning. Learning is very inefficient unless the learner gets the feedback information about the learning process and/or result. Independent learning is one of the best ways of the improvement. The article examines the most important problems in the neuroscience of learning – the plasticity of the brain; myokines; working, short-term and long-term memory; intrinsic and extrinsic motivation; declarative (conscious) and procedural (unconscious) learning, learning strategies, influence of physical activity on learning, etc.