Kineziterapijos ir ergoterapijos poveikio žmonėms, kuriems pažeisti nugaros smegenys, kompleksiniai tyrimai
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2001 | 2 | 62 | 65 |
Darbo tikslas - ištirti Įvairios apimties kineziterapinių ir eigoterapinių priemonių poveikį žmogui, kuriam pažeisti nugaros smegenys, po ilgai trukusio mažo aktyvumo laikotarpio. Darbo organizavimas ir tyrimų metodai. Buvo tiriamos dvi grupės vyrų, kurių fizinis aktyvumas po nugaros smegenų traumos pusantro mėnesio buvo mažas. Tiriamiesiems astuonias savaites kompleksiškai buvo taikomos kineziterapinės, eigolerapmes, fizioterapines irkt. reabilitacijos priemonės. Pirmos grupės tiriamiesiems kineziterapija ir ergoterapija buvo skiriama 3-4 valandas per diena, o antrai grupei - 1-2 valandas per dienų. Palyginimui ta pačia metodika buvo ištirta 16 sveikų vyrų. Tyrimo metodai: fiziniam išsivystymui įvertinti buvo taikomi antropometrijos, dinamometrijos metodai ir raumenų bei nebalų masės nustatymas. Apskaičiavome raumenų ir riebalų masės indeksų (RRMI), išmatavome psichomotorinės reak- T^ DC’T' judesių dažnį, judesių koordinacijų. Nustatėme kraujotakos sistemos funkcinį pajėgumų. Tyrimus atlikome tris kartus: tiriamiesiems tik atvykusį reabilitacijos centrų, po keturių reabilitacijos savaičių ir po aštuonių reabilitacijos savaičių. Tyrimii medžiagai tvarkyti taikėme matematinės statistikos metodų. Mūsii tylimai pai ode, kad žmonėms, kurių fizinis aktyvumas po nugaros smegenų pažeidimų ilgesnį laikų buvo mažas, tikslinga taikyti aštuonių Simaičių didelės apimties kineziterapijos, eigoterapijos ir kitų reabilitacijos priemonių programų, nes mažesnes apimties ir trumpesnio laikotarpio reabilitacija yra mažiau veiksminga.
The aim of the research was to analyse impact of physiotherapy and ergotherapy on various persons with spinal cord injury after a long lasting period of low physical activeness. Organisation and methods of the research were as follows: 2 groups of male subjects were investigated who spent one and a half month in state of low physical activeness after spinal cord injury. The investigated persons were applied complex means of physiotherapy, ergotherapy and other rehabilitation means for 8 weeks. Physioherapy and ergotherapy for the 1st group persons was applied for 3-4 hours per day, while for the 2nd group it occupied from 1 to 2 hours per day. For comparison of the results, 16 healthy subjects were investigated by the same methods. Methods of the research: for physical development evaluation were applied anthropometry, dynamometry methods and muscle-fat mass establishment, calculating musclefat mass index (MFMI). Also, psychomotoric reaction speed, frequency and co-ordination of movements were measured, and blood circulatory system functional capacity was established. Testing was carried out 3 times: right after coming of the tested subjects to the rehabilitation centre, after 4 weeks of rehabilitation, and after 8 weeks of rehabilitation. For data analysis, method of mathematical statistics was applied. Our research showed that it is purposeful to apply 8 weeks programme of great volume of physiotherapy, ergotherapy and other rehabilitation means for persons in long state of little physical activeness after spinal cord injury, as the rehabilitaion of smaller volume and shorter period is less effective.
Kūno kultūros problemos = Problems of phusical education