Straipsnyje aptariamos tėvų įsitraukimo į ikimokyklinės įstaigos bendruomenės valdymą galimybės. Išryškinamas tėvų požiūris į tokios bendruomenės organizavimą, tėvų švietimą, veiklos planavimą, dalyvavimą kuriant vaikų darželio švietimo politiką, nustatant ikimokyklinės įstaigos veiklos plėtros prioritetus ir pan. Ikimokyklinės įstaigos savivalda pateikiama kaip viena pagrindinių tėvų įtraukimo į bendruomenės valdymą formų. Remiantis atliktais tyrimais, pateikiamos tėvų dalyvavimo ikimokyklinės įstaigos bendruomenės valdymo procese optimizavimo gairės.

Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, pastebimi nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip mažėjantis vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas, didėjanti neužkrečiamųjų, lėtinių ligų našta. Lietuvoje pastaruoju metu mokinių sportinis išprusimas silpsta. Mokiniai per mažai sportuoja, mažai domisi sporto pasauliu, negerbia vertybių. Manoma, kad efektyviausias būdas sumažinti šių problemų mastą yra efektyvus vertybių ugdymas. Vertybių ugdymo svarba viduriniojo mokyklinio amžiaus, t. y. paauglystės, laikotarpiu gali būti paaiškinta tuo, kad paaugliai bando rasti savo vietą, pasikeisti patys, kad joje prisitaikytų, ir keisti aplinką, kad pritaikytų sau. Ugdymas, grįstas olimpinėmis vertybėmis, gali ir turi padėti spręsti vaikų ir jaunimo ugdymo problemas. Todėl šis asmenybės amžiaus tarpsnis kelia didelį susidomėjimą ir reikalauja atidaus tyrimo. Nuo to, kokias vertybes jaunoji karta (viduriniojo mokyklinio amžiaus mokiniai) pripažins prasminėmis, tokiomis ir vadovausis gyvenime, o tai reiškia, kad tokia bus ir mūsų visuomenė. Tyrimo tikslas – atskleisti 7–8 klasių sportuojančių ir nesportuojančių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, siekiant atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių 7–8 klasių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrime dalyvavo 7–8 klasių mokiniai (N = 266). Tyrimas atskleidė, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems mokiniams svarbiausia olimpinė vertybė yra pagarba. Paaiškėjo, kad sportuojančių mokinių meistriškumo vertybės reikšmė (z = –6,108; p = 0,000) statistiškai reikšmingesnė. Kilnus elgesys buvo svarbiausias nesportuojantiems (rangų vidurkis 132,51). Lyginant su nesportuojančiais mokiniais pastebima, kad sportuojantys mokiniai labiau vertino visas olimpines vertybes. Apžvelgus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių olimpinių vertybių skirtumus nustatyta, kad meistriškumas (z= –4,284; p = 0,000) buvo statistiškai reikšmingesnis sportuojantiems berniukams. Sportuojančioms mergaitėms statistiškai svarbesnės buvo meistriškumo (z = –4,062; p = 0,000) ir džiaugsmo (z = –2,507; p = 0,012) vertybės nei nesportuojančioms.

Vaikų fizinių gebėjimų lavinimas yra neatsiejama kiekvienų sportinių šokių užsiėmimų dalis. Sportiniai šokiai tampa vis populiaresni tarp vaikų ir tai lavina įvairius jų gebėjimus, ypač fizinius. Šis amžiaus laikotarpis (6–11 m.) yra palankus ir labai svarbus sportiniams šokiams, nes techninis šokėjų pasirengimas yra glaudžiai susijęs su tokiais gebėjimais kaip lankstumas, koordinacija, greitumas ir ištvermė. Lankstumo lavinimas – sudėtingas pedagoginis procesas, pagrįstas fiziologiniais organizmo adaptacijos dėsniais. Svarbu nuosekliai ir kryptingai ugdyti lankstumo ir kitus fizinius gebėjimus, nes tai sudaro pagrindą šokių judesių technikai išmokti. Tyrimo objektas – pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokius, lankstumo gebėjimai. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaitos rodiklius. Tyrimo metodai: pedagoginis eksperimentas ir testavimas. Testų rinkinį sudarė šie testai: „Sėstis ir siekti“, „Lie mens lenkimas į šoną“ (EUROFITAS, 2017), „Pečių sukimo“ testas (Skernevičius et al., 2004). Tyrime dalyvavo sportinių šokių klubo „Tendance“ 8–11 m. vaikai (n = 60): 24 berniukai ir 36 mergaitės. Berniukai sudarė 40 % ti riamųjų, mergaitės – 60 % tiriamųjų. Vidutinis tiriamųjų amžius – 9,40 ± 1,18 metų. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į eksperimentinę (E) ir kontrolinę (K) grupes. E grupėje buvo 32 tiriamieji (n = 32), K grupėje – 28 tiriamieji (n = 28). Pedagoginio eksperimento, trukusio vienerius mokslo metus (2019–2020), metu sportinių šokių mokykloje „Tendan ce“ (Klaipėda) įgyvendinta speciali lankstumo gebėjimų ugdymo programa. Tyrimo rezultatai. Eksperimentinės grupės rodikliai po pedagoginio eksperimento visų lankstumo testų buvo geres ni už kontrolinės grupės rodiklius. Vertinant bendrą lankstumo rezultatų kaitą, nustatyta, kad testų „Sėstis ir siekti“, „Pečių sukimo“ rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose (E ir K) grupėse; „Liemens lenkimo į šoną“ rezultatai – tik E grupėje. Įvertinus pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaitos rodiklius pagal lytį, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai berniukų ir mergaičių E ir K grupėse pakito dviejų testų – „Sėstis ir siekti“ (p < 0,001) ir „Pečių sukimo“ (p < 0,001) – rezultatai. „Liemens lenkimo į šoną“ testu statistiškai reikšminga rezul tatų kaita nustatyta tik E berniukų ir E mergaičių grupėse. Pedagoginio eksperimento pradžioje E ir K grupės buvo homogeniškos pagal visų trijų lankstumo testų rezultatus, o po eksperimento – statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal „Sėstis ir siekti“ (p < 0,05) ir „Liemens lenkimo į šoną“ (p < 0,001) testo rezultatus. II testavimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi testo „Sėstis ir siekti“ rezultatų skirtumai tarp E ir K grupės berniukų (p < 0,01) bei „Liemens lenkimo į šoną“ testo rezultatų skirtumai – tarp E ir K grupės berniukų (p < 0,001) bei E ir K grupės mergaičių (p < 0,01). Sportinių šokių pratybos lavina pradinių klasių vaikų lankstumą, o pratybose taikant specialius lankstumo gebė jimų ugdymo pratimus, teigiamas rezultatų pokytis dar labiau išryškėja ir tai patvirtina taikytos ugdymo programos efektyvumą lankstumo lavinimui.

Tyrimo tikslas – ištirti 12–14 metų mokinių požiūrį į kilnų elgesį ir atskleisti jo raišką sportinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 225 Klaipėdos ir Plungės miesto 12–14 metų mokiniai. Buvo taikomi šie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, situacijų analizė, statistinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportine kova žavisi beveik pusė (47,1 %) tiriamųjų. Jiems svarbu žaidėjų kovinė dvasia, ryžtas, varžybų taisyklių laikymasis. Daugiau kaip trečdaliui respondentų (35,1 %) svarbu varžybų rezultatas, nepaisant to, kokiu būdu jis pasiektas. Garbingos sportinės kovos samprata šiuo amžiaus tarpsniu dar nėra pakankamai susiformavusi: 66,3 % mokinių nuomone, sporto varžybose visada reikia gerbti varžovus, kovoti laikantis taisyklių, nesvarbu, koks būtų varžybų rezultatas; 22,0 % mokinių teigė, kad reikia visais įmanomais (net negarbingais) būdais siekti pergalės, 9,6 % pažymėjo, kad iš principo taisyklių reikia laikytis, o 2,1 % nurodė, kad galima ir pažeisti taisykles, jeigu taip nurodo treneris. 78,5 % mokinių nuomone, kilnus elgesys pasireiškia tiek sportinėje veikloje, tiek ir gyvenime. Jie kilnų elgesį supranta kaip pasiaukojimą, sąžiningumą, žaidimo taisyklių laikymąsi, paslaugumą, gailestingumą, atjautą. 13,2 % mokinių kilnų elgesį supranta kaip išdidumą, pasitikėjimą savimi. 8,3 % mokinių pasirinko kilnaus elgesio neapibūdinančias savybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad paauglystės amžiuje dar tik formuojasi paauglių vertybinės nuostatos: kilnaus elgesio, sąžiningos ir garbingos kovos samprata, ir jų apraiškos sportinėje veikloje ir gyvenime. Olimpinis ugdymas suteikia galimybę paaugliams kilnų elgesį ir garbingą sportinę kovą suvokti nedirektyviai – per sporto fenomeną, konkrečiose situacijose ir kartu juos praturtinti prasminėmis sampratomis.

Šiame darbe atkreipiamas dėmesys į olimpinį ugdymą, vieną iš patrauklių ugdymo formų mokykloje. Vertybių įsisąmoninimas laikomas svarbiausia asmenybės sėkmingo ugdymo prielaida. Mokykla tampa svarbia institucija, koncentruojančia dėmesį į mokslo pagrindus, tačiau neišnaudojančia dorovinių vertybių ugdymo galimybių. Tai rodo, kad olimpinio ugdymo, olimpinių idealų ir vertybių suvokimo problema yra aktuali ir šiandien. Tačiau mokslinėje literatūroje stokojama giluminių, sisteminių empirinių tyrimų apie dorovinių vertybių raišką, tam tikslui pasitelkus olimpinį ugdymą. Šiai svarbiai mokslinei problemai reikia gilesnės teorinės ir empirinės analizės, kad būtų galima atsakyti į šiuos klausimus: 1) koks 6 klasės mokinių dorovinių vertybių reikšmingumo pripažinimo lygis, kai taikomas olimpinis ugdymas? 2) koks 6 klasės mokinių dorovinių vertybių esmės suvokimo išsamumas? 3) kaip galima veiksmingiau panaudoti olimpinį ugdymą 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiškai? Tyrimo objektas – 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiška, kai taikomas olimpinis ugdymas. Tyrimo tikslas – nustatyti 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raišką ir įvertinti olimpinio ugdymo efektyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raišką kognityviuoju lygmeniu; 2) ištirti olimpinio ugdymo poveikį 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiškai. Tiriamąją imtį sudarė 126 moksleiviai. Atsitiktinės atrankos būdu iš Lietuvos diagnostiniame tyrime dalyvavusių aštuonių bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi 6 klasės mokiniai, sąrašo buvo atrinktos keturios mokyklos. Kiekvienoje iš jų sudaryta po vieną eksperimentinę (E) ir vieną kontrolinę (K) grupę. E grupę sudarė 60 šeštos klasės mokinių, K grupę – 66 šeštos klasės mokiniai. Tyrimui pasitelkti metodai: mokslinių literatūros šaltinių analizė, dorovinių vertybių aprašas, pedagoginis eksperimentas, statistinė analizė. Tyrimas parodė, kad 6 klasės mokinių dorovinių vertybių pripažinimo kognityviuoju lygmeniu ryškiausi reikšmingumo pokyčiai pasireiškia vertinant savigarbą ir pagarbą, kiek mažiau – paklusnumą ir atsakomybę, o mažiausiai – teisingumą. Matyti, kad eksperimentinės grupės 6 klasės mokiniai gebėjo išsamiau nusakyti dorovinių vertybių esmę, nes jų vertybių suvokimo lygio išraiška – išsami ir labai išsami – išaugo labiau nei kontrolinės grupės mokinių. Vadinasi, eksperimentinės grupės 6 klasės mokinių dorovinių vertybių internalizacija yra aukštesnė nei kontrolinės grupės dalyvių. Empirinio tyrimo taikant olimpinį ugdymą duomenų analizė patvirtino pozityvių pokyčių išraišką 6 klasės mokinių dorovinių vertybių sistemos turtinimui. Todėl labai svarbu, kad 6 klasės mokinių dorovinių vertybių sistema būtų nuolat turtinama ieškant naujų idėjų, siekiant veiksmingų veiklos rezultatų, pasitelkiant olimpinį ugdymą. Tyrimo rezultatai liudija, kad olimpinis ugdymas gali reikštis kaip daugiafunkcis fenomenas tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo procese ir daryti teigiamą įtaką 6 klasės mokinių dorovinių vertybių sistemai.

The project of Olympic education program in Lithuania was started to be implemented at schools of general education with the initial intention of Olympic education aimed at pupils. Olympic education program for children and youth at schools of Lithuania commenced its activities in 2002 upon signing the agreement among the Lithuanian National Olympic Committee, Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania and Lithuanian Olympic Academy (2005–06–09, Nr. SVT-568). In 2005, the project was extended until 2010, later on until 2015. Teachers of preschool educational institutions later on (in year of 2006) voluntarily joined the Olympic education project. They developed individual Olympic education programs, acquired knowledge and practical skills. The Olympic education program for preschool children is not yet developed. Research aim was to analyze and assess experience in developing and implementing Olympic education programs (OEP) at preschool educational institutions of Lithuania as well as to reveal developmental and improvement potential. The research uses analysis of all individual programs (23) prepared by the preschool educational institutions, participating in the Olympic education project of Lithuania. The research sample comprised 21 teachers having filled out distributed questionnaires. Quantitative and qualitative research methods were applied in the analysis of obtained research results. SPSS Statistics 19.0 software package was used for the analysis of collected quantitative data. Statistical significance of differences was identified using the χ2 (chi square) test. The difference is statistically significant at p<0,05. Analysis of results revealed that each institution in the developmental process of the OEP program followed respective documents, literature sources, model samples of other programs, consulted specialists and other teachers. Development of individual OEP was facilitated by the description of procedures for school recognition as members of the project “Olympic Education of Children and Youth”. The program was designed for all types of Lithuanian educational institutions, due to which content of the program was not sufficiently clear and specific. Teachers admitted that development of the OEP program itself was not complicated, however, they had a shortage of literature pertaining to Olympic education and education of preschool children; it was rather difficult to anticipate human resources, agree on the assessment system and to specifically plan activities, which require financial resources. The majority of teachers agreed that sport facilities of the nstitution are suitable for implementation of OEP; however, condition of half of the outdoor sport fields is poor. Two thirds of teachers rated their experience in Olympic education as successful and believed having a sufficiently clear assessment system. Positive attributes in relation to Olympic education of preschool children have emerged: participation of preschool institution’s community alongside with the partners in activities of Olympic education has increased significantly, integration of children’s educational activities, diverse and entertaining methods and forms of education are employed, and attempts are made to ensure dispersion and continuity of OEP activities. However, the content of Olympic education is way too extensive, and there are no clear structure of content. Teachers of preschool educational institutions, attending the Olympic education project, are active and inquisitive. They wish for the general Olympic education program for preschool age children of Lithuania to be developed, have particular proposals on how to improve OEP and seek to share their experience at a cross-institutional level.

Research background and hypothesis. Research demonstrates that the first signs of body dissatisfaction develop during childhood, i.e. at the age of 4-7; thus, we may argue that negative body image originates during childhood. However, the research of D. Raufelder, S. Braun, A. Latsch, and other authors (2014) demonstrates that body image is especially highlighted during the early adolescence as adolescents start focusing on their physical appearance. Adolescents at this age period undergo an intensive puberty. It is known as a transitional period from childhood to youth. It must be noted to the fact that precisely during this period complicated contradictions of physical and mental development emerge, while having a rather significant influence on the body image formation. Previous studies have shown that adolescents experience major physical, social, emotional, and moral changes. Due to such ongoing changes, adolescents’ physical appearance becomes one of the top concerns. It is known that dissatisfaction with physical appearance among girls is often reflected in a desire to be thinner, while among boys – a desire to be bigger, taller, become more muscular and have a nice body shape. Research has proven that adolescents have a very precise physical appearance, which is related to their own mental representation. However, there is a gap in research analyzing dissatisfaction with the physical appearance, i.e. body parts, among boys and girls. Research aim was, during the analysis process of body part satisfaction of adolescents undergoing the early period of adolescence, to compose a combined body image of this specific age period and identify gender differences. Research methods. The research was conducted during the months of March-April-May, 2012. A random probabilistic sampling method was used with the 8th grade pupils from 24 general education schools located in various cities and towns around Lithuania. The research sample was comprised of 1347 (boys n=674, girls n=673) 8th graders. Research results. Results of the present research allow to conclude that adolescents are more dissatisfied with such areas of the body build, which are phenotype dependent and more satisfied with the individual morphological features of the body (facial skin, feet, cheeks, ears, hair, chin, lips, eyes, neck), which are genotype dependent. There is a difference in perception of a body image among boys and girls (p=0,000). Boys are more content with their body parts as compared to girls.

Tyrimo tikslas – atskleisti Klaipėdos universiteto (KU) I–IV kurso studentų požiūrį į maisto papildų vartojimą. Tyrimo objektas – studentų požiūris į maisto papildų vartojimą. Tyrimas atliktas Klaipėdos universitete 2016–2017 mokslo metais. Apklausoje dalyvavo 158 studentai: I kurso studentai sudarė 25,3 %, II kurso – 25,3 %, III kurso – 24,1 % ir IV – 25,3 %. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, matematinė statistika. Tarpgrupiniams skirtumams nustatyti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Anoniminei apklausai panaudota R. Stuko ir kitų autorių (2006) parengta 24 uždarojo tipo klausimų anketa. Tyrimo rezultatai. Maisto papildus vartoja vidutiniškai 40,6 % KU studentų. Maisto papildus daugiausia vartoja III (52,6 %) ir IV (50 %) kurso studentai, o rečiausiai juos vartoja I ir II kurso studentai. Tiriant maisto papildų vartojimo dažnumą nustatyta, kad beveik kasdien maisto papildus vartoja 46,1 % IV kurso studentų, kitų kursų – mažiau. 1 mėnesį ar keletą mėnesių per metus maisto papildus vartoja įvairių kursų studentai: vartojimo tendencijos panašios I, II, III kurse. [...]