Olimpinio ugdymo poveikis 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiškai
| Author |
|---|
Budreikaitė, Asta |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 4 | 8 | 14 |
Šiame darbe atkreipiamas dėmesys į olimpinį ugdymą, vieną iš patrauklių ugdymo formų mokykloje. Vertybių įsisąmoninimas laikomas svarbiausia asmenybės sėkmingo ugdymo prielaida. Mokykla tampa svarbia institucija, koncentruojančia dėmesį į mokslo pagrindus, tačiau neišnaudojančia dorovinių vertybių ugdymo galimybių. Tai rodo, kad olimpinio ugdymo, olimpinių idealų ir vertybių suvokimo problema yra aktuali ir šiandien. Tačiau mokslinėje literatūroje stokojama giluminių, sisteminių empirinių tyrimų apie dorovinių vertybių raišką, tam tikslui pasitelkus olimpinį ugdymą. Šiai svarbiai mokslinei problemai reikia gilesnės teorinės ir empirinės analizės, kad būtų galima atsakyti į šiuos klausimus: 1) koks 6 klasės mokinių dorovinių vertybių reikšmingumo pripažinimo lygis, kai taikomas olimpinis ugdymas? 2) koks 6 klasės mokinių dorovinių vertybių esmės suvokimo išsamumas? 3) kaip galima veiksmingiau panaudoti olimpinį ugdymą 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiškai? Tyrimo objektas – 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiška, kai taikomas olimpinis ugdymas. Tyrimo tikslas – nustatyti 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raišką ir įvertinti olimpinio ugdymo efektyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raišką kognityviuoju lygmeniu; 2) ištirti olimpinio ugdymo poveikį 6 klasės mokinių dorovinių vertybių raiškai. Tiriamąją imtį sudarė 126 moksleiviai. Atsitiktinės atrankos būdu iš Lietuvos diagnostiniame tyrime dalyvavusių aštuonių bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi 6 klasės mokiniai, sąrašo buvo atrinktos keturios mokyklos. Kiekvienoje iš jų sudaryta po vieną eksperimentinę (E) ir vieną kontrolinę (K) grupę. E grupę sudarė 60 šeštos klasės mokinių, K grupę – 66 šeštos klasės mokiniai. Tyrimui pasitelkti metodai: mokslinių literatūros šaltinių analizė, dorovinių vertybių aprašas, pedagoginis eksperimentas, statistinė analizė. Tyrimas parodė, kad 6 klasės mokinių dorovinių vertybių pripažinimo kognityviuoju lygmeniu ryškiausi reikšmingumo pokyčiai pasireiškia vertinant savigarbą ir pagarbą, kiek mažiau – paklusnumą ir atsakomybę, o mažiausiai – teisingumą. Matyti, kad eksperimentinės grupės 6 klasės mokiniai gebėjo išsamiau nusakyti dorovinių vertybių esmę, nes jų vertybių suvokimo lygio išraiška – išsami ir labai išsami – išaugo labiau nei kontrolinės grupės mokinių. Vadinasi, eksperimentinės grupės 6 klasės mokinių dorovinių vertybių internalizacija yra aukštesnė nei kontrolinės grupės dalyvių. Empirinio tyrimo taikant olimpinį ugdymą duomenų analizė patvirtino pozityvių pokyčių išraišką 6 klasės mokinių dorovinių vertybių sistemos turtinimui. Todėl labai svarbu, kad 6 klasės mokinių dorovinių vertybių sistema būtų nuolat turtinama ieškant naujų idėjų, siekiant veiksmingų veiklos rezultatų, pasitelkiant olimpinį ugdymą. Tyrimo rezultatai liudija, kad olimpinis ugdymas gali reikštis kaip daugiafunkcis fenomenas tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo procese ir daryti teigiamą įtaką 6 klasės mokinių dorovinių vertybių sistemai.
Personal values, influenced by various internal and external factors, are constantly undergoing change, because a person discovers new values, new features of his former values, replaces some with others. The realization of values is considered to be the most important supposition of successful personality development. The school becomes an important institution, concentrating on the fundamentals of science, but not taking the opportunity of developing moral values. Therefore bringing the pupil into the world of values is significant in the process of formal and non–formal education. It has social and moral value and the school, being one of the most important institutions of development of the youth, has to search for new, modern forms and methods to work with pupils. Olympism not only spreads the achievements of sports and novelties of preparation for competitions, popularizes Olympic champions, it also covers physical, intellectual, universal ethical (moral) principles such as friendship, freedom, equality, justice, peace, mutual respect. These ideas are often overlooked by society. Project “Olympic Education of Children and Youth in Schools of the Country” organized by the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania, Department of Physical Education and Sports under the Government of the Republic of Lithuania, Lithuanian National Olympic Committee and Lithuanian Olympic Academy, is the only project in Lithuania that seeks to consolidate the value attitudes of fair play and noble (moral) behaviour. Therefore Olympic education is one of attractive education forms at schools. The results of scientific research have revealed that the expression and development of teenager moral values are not given enough attention to at school. [...]