Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių šiuolaikiško profesinio rengimo pradžia laikytina 1993 metai, kai, remiant Vokietijos vyriausybei, buvo įkurtas Lietuvos reabilitacijos profesinio rengimo centras (LRPRC). Jame neįgalūs jaunuoliai turi galimybę įsigyti vieną iš aštuonių profesijų. Jau išleistos 4 ugdytinių laidos: per 500 LRPRC auklėtinių integruojasi į darbo rinką. Tačiau, kaip rodo atlikti pirmosios laidos socialinės adaptacijos tyrimai, LRPRC auklėtiniai, nors ir turėdami standartizuotą profesinę kvalifikaciją, sunkiai integruojasi visuomenėje. Norint įvertinti bendrųjų gebėjimų svarbą neįgaliųjų asmenų profesinei veiklai bei adaptacijai, buvo atliktas žvalgomasis tyrimas. Tyrimo tikslas – ieškoti kriterijų, pagal kuriuos būtų galima atrinkti ugdytinus bendruosius gebėjimus. Tyrimo uždaviniai – 1) nustatyti santykinę bendrųjų gebėjimų svarbą neįgalių jaunuolių profesiniam rengimui ir socializacijai; 2) remiantis gautais tyrimo rezultatais, prognozuoti, kokios prielaidos lemtų sėkmingesnį neįgalių jaunuolių profesinį mokymą ir socializaciją.

Straipsnyje analizuojama nežymiai sutrikusio intelekto asmenų pirminio profesinio rengimo situacija Lietuvoje. Siekiama atsakyti į konkrečius klausimus: ar profesinis išsilavinimas Lietuvoje prieinamas nežymiai sutrikusio intelekto asmenims? Ar Lietuvoje besiformuojantis profesinio rengimo modelis sudaro prielaidas neįgalių asmenų profesinei adaptacijai? Tyrimas grindžiamas sisteminės analizės bei statistiniais metodais. Sociologinės apklausos būdu buvo apklausti 760 respondentų, susijusių su nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesiniu rengimu ir adaptacija

Straipsnyje pristatomi nežymiai sutrikusio intelekto asmenų, baigusių profesinio rengimo įstaigas, profesinės adaptacijos ypatumai. Sėkmingiausiai įsidarbino tie tiriamieji, kurie turėjo jiems padedančių žmonių: artimųjų, pedagogų, socialinių tarnybų specialistų. Sunkumų pirmaisiais darbo metais aspektu nustatyta, kad jaunuoliai buvo nepakankamai pasiruošę darbinei veiklai tiek profesinių įgūdžių, tiek bendrųjų gebėjimų požiūriu. Tyrimo metu profesinės karjeros aspektu išryškėjo tiek sėkminga profesinė adaptacija, tiek įvairūs sunkumai, kurie straipsnyje išsamiai analizuojami.

Aukštojo mokslo masiškumas, rinkos ekonomika, nacionalinė ir tarptautinė švietimo politika lemia nuolatinį aukštojo mokslo kokybės vertinimo poreikį. Šio straipsnio tikslas — atskleisti, kaip specialiosios pedagogikos bakalauro studijų programos studentai vertina studijų kokybę lemiančius veiksnius. Straipsnyje pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia, kokiais motyvais vadovaudamiesi būsimi studentai renkasi specialybę bei kaip vertina sąlygų studijuoti sudarymo kokybę. Tyrimo rezultatai atskleidė palankų studentų vertinimą dėl tinkamų sąlygų sudarymo studijuoti neįgaliesiems, respondentų pasitenkinimą studijų aplinka (kabinetais, įranga), tačiau respondentai nurodė studijoms reikalingos literatūros trūkumą, nepasitenkinimą tvarkaraščių sudarymu, kai mažai atsižvelgiama į studijuojančiųjų poreikius. Atskleidžiant respondentų studijų pasirinkimo motyvus išaiškėjo, kad dažniausiai studentai įstojo daug nesvarstydami, beveik atsitiktinai, bet vis labiau įsitikina studijuojantys jiems tinkamą specialybę, taip pat studijų pasirinkimą lėmė turimos žinios apie neįgaliųjų problemas ir noras jiems padėti. Didžioji studentų dalis teigia, kad žino, kokia yra universiteto misija, susipažinę su studijų programos tikslais ir paskirtimi, daugiausia teigiamų atsakymų pateikė žemesniųjų kursų respondentai.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintys mokiniai priklauso didelės rizikos grupei, kuriai įgijus pagrindinį arba profesinį išsilavinimą gresia patirti socialinę atskirti, tapti ilgalaikiais bedarbiais ir atsidurti žemiau skurdo ribos. Užtikrinti neįgaliųjų sėkmingą integraciją į darbo rinką ir platesnį socialinį dalyvavimą visuomeninėje veikloje galėtų padėti gerai apgalvota socialinė politika ir ikiprofesinis rengimas mokyklose, nukreiptas j SUP turinčių mokinių bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymą. Remiantis šalies ir užsienio autorių darbais bei praktinės patirties refleksija, vienas iš pa grindinių ikiprofesinio rengimo principų — darbdavių įtraukimas į SUP turinčių mokinių ikiprofesinio rengimo procesą. Siame straipsnyje analizuojamas darbdavių požiūris į SUP turinčių mokinių dalyvavimą ikiprofesinio rengimo procese. Tyrimo respondentų požiūriu, SUP turinčių mokinių ikiprofesinis rengimas mokyklose yra vykdomas, tačiau yra nepakankamas. Darbdavių įtraukimas į ikiprofesinio rengimo procesą yra naujas iššūkis tiek mokykloms, tiek patiems darbdaviams, todėl tyrimo metu išryškėjo nuostatų ir stereotipų vaidmuo sudarant galimybes SUP turinčių mokiniams atlikti praktinių gebėjimų išbandymą įmonėse. Darbdaviai, niekada neturėję neįgalių darbuotojų, nepasitiki žmonėmis su negalia dėl trūkstamos informacijos apie jų sugebėjimus. Darbdaviai, turėję bent vieną darbo patirtį su neįgaliais darbuotojais, daug palankiau vertina galimybę įdarbinti SUP turinčius mokinius ir sudaryti jiems sąlygas tobulinti specialiuosius gebėjimus įmonėse.

In this paper we examine relationships between teacher burnout and their mana-gement competencies and address the calls to expand individual-focused burnout theories by including other factors. We focus on educators called “social pedagogues” in Lithuania. Because this profession includes teaching and social work responsibilities, the case Lithuanian social pedagogues can expand theoretical and practical understandings of supporting varied teacher educational roles and responsibilities. 103 randomly selected Lithuanian social pedagogues were asked to complete a burnout and management competency scales. Correlational analyses revealed the existence between burnout and management competencies, particularly impacting burnout in the personal accomplishment dimension. Analyses suggest that the burnout problem may in part be addressed by providing educators with management training.