The article deals with the “bridges between languages” in teaching tertiary language by drawing on the example of „Deutsch nach Englisch” (German after English). It aims at showing how these bridges can be utilized in foreign language courses. One of the similarities they bear is that international words are not only enormous help in everyday communication but also a great aid in language acquisition. The lexemes being recognized especially at the initial stage of language acquisition reduce the feeling of difficulty in the process of learning and stimulate motivation. Together with the examples of international words, particular spelling and morphological subtleties can be presented, as well as the differences of new language semantics can be elucidated. Working with international words and systematically comparing them with another foreign language may encourage one to form the rules of a new language being effective for language learners.

This article examines the use of borrowings in Lithuanian from the linguistic perspective. The aim of the article is to discuss the most significant theoretical approaches to the integration of borrowings, to analyze new borrowings taken from different lingua franca, to determine the etymology of them, as well as to analyze the types of their integration taking into account the degree of their assimilation. The research work is based on the examples drawn from the list of borrowings, made by the State Commission of the Lithuanian Language in 2010-2015. This study establishes the differences between lexical borrowings and their Lithuanian standardised and non-standardised equivalents and shows what types of them are gradually becoming a norm in Lithuanian.

Eurolingvistika yra viena iš naujausių kalbotyros šakų, kurios pagrindinis tyrimo objektas yra Europos kalbų bendrybės. Straipsnyje pristatomos jos pagrindinės tyrimų kryptys ir projektai, pvz., EUROTYP, Standard Average European (SAE), EUROLEX, EUROSPEAK, EUROPHRAS ir EUROCOM, tiesiogiai susiję su europeizmų tyrimais. Dėmesys skiriamas konvergencijos ir divergencijos europeizmų reiškiniams, pvz., leksinių europeizmų atsiradimo šaltiniams – linguae francae kalboms (graikų, lotynų, arabų, vokiečių, prancūzų, italų, anglų ir kt.), rašybos, tarimo ir žodžių semantikos reiškiniams Europos kalbose, jų integracijos tipams (universalijoms) ir t. t. Išskiriami leksinių europeizmų tipai (universalijos), būdingi daugeliui Europos kalbų: nulinės substitucijos (žodžiai, į recipiento kalbą perimti tiesiogiai iš kitų kalbų be didelių fonetinių ir grafeminių pakitimų); pseudonulinės substitucijos (grafeminė, grafofoneminė integracija), leksiniai skoliniai ir sintaksiniai dariniai (tarp jų ir frazeologizmai), kuriuos galima laikyti europinėmis idiomomis ir priskirti europeizmams.

The European Union promotes the acquisition of foreign languages to maintain multilingualism in Europe. Today, language learning is encouraged primarily for occupational mobility. However, learning a new language can be strenuous, which often discourages learners. This article examines internationalisms and Europeanisms—lexical items shared across languages—which not only greatly facilitate everyday communication but also support language acquisition. The aim is to demonstrate the relevance of linguistic internationalism and Europeanism and how these can be effectively utilized in foreign language courses.

Straipsnyje nagrinėjamas europeizmo terminas dabartinėje lingvistikoje ir euroleksemų naudojimas spaudoje. Šio tyrimo tikslas parodyti europeizmų tipus ir jų integraciją į lietuvių, rusų, ukrainiečių, vokiečių ir anglų kalbas. Europeizmo terminas pateikiamas remiantis lingvistiniais tyrimais. Prieš europeizmų integracijos analizę trumpai apžvelgiami terminologiniai europeizmų tyrimo pagrindai. Ši mokslinių tyrimų sritis yra pakankamai nauja, kas ir sąlygoja temos aktualumą.

The constantly growing integration of Europe’s politics, economy, and culture draws our attention also to its languages. Because of this, the discussion about Europeisms and their research has developed immensely during the last years. The aim of the paper is to consider the most significant theoretical and methodological approaches to this “young“ but at the same time “old“ field of research. With the help of an empirical research based on newspaper texts I will present the types of europeisms. A lexical comparison will be presented in 5 European languages. This will reveal how intermingled the European languages are, and how important europeisms are for the lexical and semantic development of European languages.

Straipsnyje nagrinėjamas europeizmo terminas dabartinėje lingvistikoje ir euroleksemų naudojimas Lietuvos spaudoje, remiantis “Lietuvos ryto” Nr.249 (2002 10 26).Šio tyrimo tikslas parodyti europeizmų integraciją į lietuvių kalbą. Istoriniai, kultūriniai ir socialiniai faktoriai nėra nagrinėjami. Europeizmo terminas pateikiamas remiantis lingvistiniais tyrimais. Prieš europeizmų integracijos analizę trumpai apžvelgiami terminologiniai ir metodiniai europeizmų tyrimo pagrindai. Europeizmai lietuvių kalboje gretinami su europeizmais vokiečių, anglų, rusų ir ukrainiečių kalbose. Straipsnyje pateikti statistiniai duomenys, europeizmų klasifikacija iliustruojami pavyzdžiais. Ši mokslinių tyrimų sritis yra pakankamai jauna ir todėl mažai ištirta, kas ir sąlygoja temos aktualumą.

Individuali asmens daugiakalbystė ir jos skatinimas bendrojo lavinimo bei aukštosiose mokyklose yra aktuali tema. „Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“ taip pat numato daugiakalbystės skatinimo tikslus, uždavinius ir funkcijas daugiakultūrėje ir daugiakalbėje Europoje, pabrėžiant besimokančiųjų kompetencijos atpažinti kalbų sąsajas ir pritaikyti šias žinias mokymosi procese svarbą. Straipsnyje nagrinėjamas daugiakalbystės kompetencijos klausimas, kuris tapo itin aktualus mokantis užsienio kalbų po to, kai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete buvo parengtos naujos studijų programos, leidžiančios rinktis studijuoti germanistiką kaip pagrindines arba kaip gretutines studijas, taip pat sudaryta daug galimybių mokytis vokiečių kalbos kaip pasirenkamojo dalyko. Todėl 2020 m. rudens semestre buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, ar ir kaip filologinių programų studentai pritaiko jau išmoktų kalbų arba savo gimtosios kalbos žinias mokydamiesi vokiečių kalbos. Tyrimo pradžioje buvo parengtos tikslinės anketos, kurias užpildė vokiečių filologiją kaip pagrindinį dalyką bei vokiečių filologiją kaip gretutinį dalyką studijuojantys studentai ir kitų filologinių programų studentai, besimokantys vokiečių kalbos kaip pasirenkamojo dalyko. Tyrimu siekta nustatyti, ar jau išmoktų kalbų žinios padeda studentams mokantis vokiečių kalbos ir naudojamos kaip mokymosi procesą palengvinantys ištekliai, ar gimtosios ir kitų kalbų žinios laikomos interferencijos veiksniu ir vertinamos neigiamai. Po trumpos svarbiausių daugiakalbystės didaktikos principų ir kalbos mokymo(si) modelių apžvalgos straipsnyje pateikiami atliktos apklausos rezultatai: studentų apklausos metu surinkti duomenys atskleidžia užsienio, tarp jų ir vokiečių, kalbų besimokančių studentų požiūrį į daugiakalbystę, jų gebėjimą taikyti savo daugiakalbes žinias ir gerąsias mokymosi patirtis mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos bei rodo besimokančiųjų kalbinį sąmoningumą.