Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1996 06 27 nutarimu patvirtinti Bendrojo išsilavinimo standartai yra dokumentas, kuris ateityje sąlygos ne tik bendrojo lavinimo tikslus bei turinį, bet ir ugdymo procesą. Švietimo decentralizacijos sąlygomis, kai mokyklų veikla diferencijuojasi, didėja įvairias mokyklas baigusiųjų išsilavinimo skirtumai, Standartai yra pagrindinis teisinis dokumentas, nusakantis kiekvieno mokinio, baigusio vieną ar kitą bendrojo lavinimo mokyklos pakopą, privalomą minimalų išsilavinimą, apibrėžiantis pedagogų atsakomybę už savo veiklos rezultatų kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Standartų struktūrą ir atskleisti tobulintinus jų komponentus. Nagrinėjant Standartų sandarą buvo taikyta kontentinė analizė. Šios analizės vienetas – normatyvas; pagal išskirtus požymius buvo statistiškai analizuoti 308 IV klasės normatyvai ir 597 X klasės normatyvai. Tyrimo rezultatai gauti panaudojus kompiuterinę programą PAULĄ (B. Bitinas, 1998). Analizė parodė, kad dalykiniu pagrindu parengti Standartai įtvirtina į mokomąjį dalyką orientuotą mokymo turinį. Normatyvai dažnai yra orientuoti į suvokimą bei įsiminimą, o per mažai – į protinės bei praktinės veiklos gebėjimų lavinimą. Standartai grindžiami trijų dimensijų (žinių, gebėjimų, vertybių) modeliu, tačiau neišspręsta vertybines orientacijas apibūdinančių normatyvų problema. Bandant realizuoti šį labai sudėtingą modelį, vienų mokomųjų dalykų normatyvuose pagrindu laikomos žinios (dalyko temos), kitų – gebėjimai

Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali jaunimo verslumo ugdymo problema. Lietuvos ir Europos švietimo dokumentų analizės bei užsienio šalių patyrimo pagrindu formuluojami verslumo ugdymo tikslai ir uždaviniai atsižvelgiant į Lietuvos edukacinį kontekstą. Pristatomi ir analizuojami empirinio tyrimo duomenys apie mokytojų požiūrį į verslumo ugdymo prielaidas bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Duomenų analizės pagrindu formuluojamos išvados apie tai, jog mokytojai iš esmės suprasdami verslumo esmę ir jo ugdymo svarbą, patys nėra tam darbui tinkamai pasirengę. Todėl išreiškia tobulinimosi poreikį. Be to, respondentai, pritardami, jog projektai ypač skatina jaunimo verslumą, patys nėra linkę dalyvauti projektinėje veikloje.

Straipsnyje apibendrinami svarbiausi ugdymo turinio kaitos etapai ir per švietimo reformos dvidešimtmetį atlikti darbai. Aptariami svarbiausi strateginiai švietimo dokumentai, kuriais remiantis buvo kuriamos ir atnaujinamos Bendrosios programos. Patvirtinta Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo atnaujinimo ir diegimo strategija (2007) įtvirtina šiuolaikinę plačią ugdymo turinio sampratą. Šiuolaikinėse ugdymo programose keliami tikslai ugdyti mokinio kompetencijas, t. y. gebėjimus veikti tam tikroje srityje ir savo veikloje remtis vertybinėmis nuostatomis. Pristatomi naujausi į mokinių kompetencijų ugdymą orientuoti dokumentai ir nagrinėjami iššūkiai mokytojams ir mokyklai kuriant ir įgyvendinant naują ugdymo turinį.

Straipsnyje, remiantis profesorės Marijos Barkauskaitės įžvalgomis, aptariami įvairialypiai vaikų ir jaunimo tarpusavio santykiai, sociali- zacijos veiksniai, vertybių internalizacija ir konstruojama socializacijos perspektyva. Autorės identifikuoja ir analizuoja socializacijos fenomeną, socializacijos trikdžius paauglystėje ir šių trikdžių įveikos būdus Lietuvos švietimo kontekste. Remiantis socialinių mokslų teoretikų darbais, pro f. M. Barkauskaitės mokslinių publikacijų analize, jos veikla identifikuojama kaip edukacinio vyksmo socializacijosperspektyvos kūrimas.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip remiantis švietimo reformos pradininkės, tautinės mokyklos kūrėjos daktarės Meilės Lukšienės idėjomis konstruojamas šiuolaikinis ugdymo turinio procesas Lietuvos švietimo sistemoje. Analizuojamas vienas iš alternatyviųjų ugdymo turinio proceso projektavimo pavyzdžių – produktyvusis mokymasis (angl. Productive Learning, vok. Produktiven Lernen), įgyvendinamas Lietuvoje, remiantis tarptautine JAV, Vokietijos, Suomijos, Olandijos ir kitų šalių patirtimi. Produktyvusis mokymasis, skirtas vaiko pasirinkimo galimybių ir jo galioms plėtoti, kai individualius poreikius atliepiantis mokymasis mokykloje derinamas su mokymusi realiose gyvenimo aplinkose – praktinio mokymosi vietose (įmonėse, organizacijose, ūkiuose). Apžvelgiamas PM kaip edukacinė naujovė Lietuvos švietimo sistemoje, padedanti įtvirtinti pedagoginę sąveiką ir mokiniams patirti mokymosi sėkmę.

Straipsnyje analizuojamas profesoriaus Bronislovo Bitino idėjų aktualumas ir tęstinumas vykstant ugdymo turinio pertvarkai, aptariama mokslinių įžvalgų svarba tolesnei ugdymo turinio kaitai ir ugdymo(si) paradigmos įsitvirtinimui ugdymo praktikoje. Autorės, remdamosi B. Bitino straipsnių moksline problematika, teikiama Rinktiniuose edukologiniuose raštuose (I–III t., 2013), išryškina ne tik teorinių idėjų tęstinumą, bet ir praktinių prielaidų pro-jektavimo inovatyvumą ir pagrįstumą, išryškina ugdymo turinio kūrimo linkmes, aktualias ir tarptautinei švietimo bendruomenei. Mokslininko idėjų aktualizavimui pasirinktos Profesoriaus mokslinės įžvalgos, atsispindinčios konkrečius ugdymo pertvarkos etapus, sistemingai kuriant ir tobulinant edukacinę sąveiką visuose lygmenyse. Be to, straipsnyje atskleidžiama profeso-riaus B. Bitino įžvalgų pozityvusis vaidmuo, rengiant naujausius švietimo dokumentus, skirtus ugdymo turinio konstravimui ir įgyvendinimui švietimo pokyčių kontekste, mokyklos veiklos tobulinimui.

The article reveals learners' attitude to vocational guidance services in a vocational training institution based on the results of a quantitative survey and analysis of scientific literature and documents. It analyses the concept of vocational guidance, vocational guidance services and peculiarities of their provision in vocational training institutions including the analysis of learners' access to vocational guidance services in a vocational training institution. The article provides the analysis of results of the survey of learners (Stages 3 and 4) studying in vocational training institutions. Learners of vocational schools emphasise thelack information on providers of vocational guidance services outside a learning institution.

The article analyses functions and competences of a social educator as vocational adviser, as well as theoretical assumptions of them. The competences of a ocational adviser in Lithuania are defined in the Vocational Information Standard (2007), which stipulates functions, capacities and operational spheres of a vocational adviser. So far the functions and competences of a social educator as a vocational adviser have not been investigated by the Lithuanian scientists. The article provides a detailed review of the concept of competence and presents the experience of the EU Member States in training vocational guidance specialists. Referring to the analysis of regulatory enactments and scientific literature, general, cognitive and functional competences of a social educator as a vocational adviser are specified. The group of general competences of a social educator as a vocational adviser includes: social competence of a social educator as a vocational adviser; learning competence, competence of effective activity, communication competence, information management competence, project management competence, change management competence, and competence of research activity. Within the context under analysis, functional competences include: vocational information; vocational counselling; upgrading career design skills; co-operation; co-ordination of activity; investigation and needs assessment; vocational information, counselling and planning of activity for the development of career planning capacities; assessment of personal activity; efficiency of support; and competences related to education of family and community. Cognitive competences of a social educator as a vocational adviser include: the knowledge of the vocational guidance content; principles tor provision of support, organisation and evaluation of activities.

The Paper, while analysing scientific sources, relevant documentation and results of the quantitative research, considers work opportunities of social educators within the vocational information system. It also investigates the concept of vocational information as the initial step of vocational guidance, reviews functional responsibilities of a social educator as a vocational information counsellor and realisation of these functions in education institutions. The Paper also contains the analysis of questionnaire filled in by 8–12 grade pupils of comprehensive schools, their parents, class tutors and heads of schools. It revealed that the role of social educators in rendering vocational information services to pupils of comprehensive schools was insufficient and, consequently identified the necessity to include the development of vocational information competences into the curricula of study programmes of social educators.