Šiandien pedagogo tikslai švietimo sistemoje paremti ne tik brandžia kultūra, dorove, pilietine sąmone, inteligencija, bet ir profesine kompetencija. Tai svarbi sėkmingo pedagoginio darbo sąlyga. Nemažai pedagogų jau yra tvirtai įsisąmoninę, kad būtina nuolat mokytis bei tobulinti profesinę kompetenciją. Analizuojant pradinių klasių mokytojų veiklos refleksijas, straipsnyje atskleidžiami ir apibendrinami kai kurie gamtamokslinio ugdymo kompetencijos ypatumai.

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš trijų pedagogo profesiogramos komponentų - profesinių pedagoginių gebėjimų komponentas - išskaidytas į 5 blokus po 9 gebėjimus. Sudaryta pedagogo asmenybės gebėjimų vertinimo skalė, kurioje 830 ekspertų visuose blokuose rangavo gebėjimus nuo 1 iki 9 pagal jų svarbą pedagogo profesijai. Atlikta įvertinimų analizė: aprašomoji statistika, grafinė, klasterinė analizė

Straipsnyje aptariami aktualūs pedagogų rengimo klausimai, analizuojamas studentų požiūris į pedagoginio bendravimo ir savo veiklos bei elgesio refleksi jos ir vertinimo kompetencijų įgyvendinimą per peda goginę praktiką. Studentų požiūriai lyginami su pedagogų nuomonėmis apie praktikantų šių veiklų realizavimą mokykloje. Taip pat atskleidžiami veiksniai, galintysdaryti poveikį tokiems studentų požiūriams.

Kompiuterinio nerimo ištakų tyrimai vykdomi įvairiose šalyse, jų turinys anketų klausimynai gana dažnai sutampa, todėl daugelis rezultatų gali būti lyginami. Šiame 2004-2005 m. vykdytame tyrime apibūdinamas įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų humanitarinių ir socialinių mokslų specialybių studentų nerimas atliekant kai kuriuos veiksmus kompiuteriu, jų nusiteikimas naudoti informacines technologijas savo darbe, šio nerimo priklausomybė nuo kai kurių veiksnių.

Straipsnyje analizuojamas ilgametės Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos docentės Vitoldos Sofijos Glebuvienės mokslinis pedagoginis palikimas. Straipsnyje išskirtos ir apibendrintos esminės V. S. Glebuvienės mokslinių interesų kryptys – nuo prioritetinio dėmesio ankstyvajai vaiko kalbos raidai iki sisteminio dėmesio vaiko komunikavimo kompetencijai visuminio ugdymo(si) bei pedagogų rengimo kontekste. V. S. Glebuvienės darbų mokslinė problematika grindžiama perėjimu nuo mokymo prie sąveikos paradigmos idėjų, išryškintos kai kurios didelę išliekamąją vertę turinčios mokslinės įžvalgos.

M. Lukšienė kalbėdama apie veiksnius, kurie lemia švietimo reformos Lietuvoje sėkmingą įgyvendinimą, svarbią vietą šiame procese skyrė pedagogui, nes jo rankose yra jaunoji karta, kuri „gali pastatyti mūsų laisvės pastatą“. Tad reformuotai švietimo institucijai reikalingas naujai parengtas pedagogas, kuris vadovaujasi bendražmogiškomis dorinėmis nuostatomis, turi gilių pagrindinių gyvenimo sričių ir specialybės žinių, suvokia jas siejančius procesus ir tendencijas, geba racionaliai jas vertinti, prognozuoti ir jungti šias žinias su patirtimi. Pasaulinė mokytojų rengimo patirtis rodo, kad mentorystė yra vienas iš efektyviausių būdų parengti profesionalius jaunus pedagogus. Taip sudaromos palankios sąlygos derinti teorines žinias ir praktinę veiklą naudojant gilų kritinį pedagoginį mąstymą. Mentorius – tai patyręs pedagogas, padedantis profesiškai tobulėti praktiką atliekančiam studentui, gebantis sudaryti tinkamas sąlygas pedagoginei praktikai, padėti studentui įgyvendinti praktikos programą, reflektuoti įgytą patyrimą. Straipsnyje apibūdinama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos kompetencijos svarba, patyrusių pedagogų nuomone, ir šios kompetencijos raiška pedagoginės praktikos metu, studentų požiūriu.

Straipsnyje aptariamos studijų programų konstravimo ir atnaujinimo problemos Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į europinę švietimo erdvę. Iš esmės pasikeitus Pagrindinio ugdymo (2008) ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms (2011) bei siekiant visiškai apimti mokytojui būtinų bendrakultūrinės, profesinių, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymąsi, atnaujinant Technologijų pedagogikos studijų programą, buvo atliktas kai kurių Europos universitetų, rengiančių technologijų mokytojus, studijų programų turinio tyrimas, kurio metu išryškėjo, kad įvairių Europos šalių universitetų teoriniai studijų programų konstravimo modeliai turi panašumų ir skirtumų, kuriuos nulemia filosofinis aspektas, humanistinės idėjos bei nacionalinis švietimo politikos kontekstas. Straipsnyje analizuojamas Europos šalių universitetų technologijų dalyko pedagogų rengimo programų turinys bei pristatomi LEU Technologijų pedagogikos dalyko studijų programos atnaujinimo rezultatai.

Straipsnyje pristatoma 2010 m. motyvacinio vertinimo komisijos darbo patirtis. Aptariami motyvacinio testo privalumai ir trūkumai. Analizuojamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti įstojusiųjų į Istorijos fakulteto Istorijos programos 2009 m. ir 2010 m. I kursą studentų motyvaciją. Išanalizavus tyrimo duomenis galima konstatuoti, kad 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, į VPU Istorijos programą įstojo daugiau motyvuotų studentų, norinčių dirbti mokytojais. Neturinčių motyvacijos studen-tų skaičius nuo 35 proc. (2009 m.) sumažėjo iki 12 proc. (2010 m.). Motyvacinis testas skatina stojančiuosius atsakingiau rinktis studijų programas.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, strateginiai dokumentai, susiję su kūrybiškumo ugdymu, technologijomis grindžiamu mokymu(si) aukštajame moksle, kūrybiškumo ugdymo svarba rengiant pedagogus. Atliktas tyrimas atskleidžia galimus būsimų pedagogų šiuolaikinių technologijų taikymo būdus ugdant kūrybiškumą.