Siekiant skatinti vaikų fizinį aktyvumą yra įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, viena iš jų yra "Olompinė karta" - ilgalaikė programa, kuri sėkmingai įgyvendinama 18 metų. „Olimpinės kartos“ programa skirta vaikų bei jaunimo olimpiniam ugdymui, olimpinių idėjų ir sporto kaip ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje. „Olimpinės kartos“ programą įgyvendina Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Per pastaruosius kelerius metus pedagogams buvo surengta keliasdešimt mokymų, kuriuose pedagogai susipažįsta su Olimpinių vertybių ugdymo programa (OVUP), kurios esmė – inovatyvus darbas su įvairaus amžiaus vaikais, paremtas olimpine filosofija, vertybėmis, simboliais ir fizinio aktyvumo veiklomis (TOK, 2017). Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogių, dalyvaujančių programoje „Olimpinė karta“, patirtį ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų olimpines vertybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis metodas – apklausa. Tyrime dalyvavo 60 pedagogių iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dalyvaujančių „Olimpinės kartos“ programoje. Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal darbo patirtį programoje – iki 3 metų ir daugiau nei 3 metai. Duomenys surinkti anketinės apklausos metu 2024 metais. Tyrimo rezultatai. Daugiausia olimpines vertybes pedagogai integruoja į žaidimus, projektus, ryto mankštas, pagrindinę ugdomąją veiklą, neformalųjį ugdymą. Vertybes ugdo pasitelkdami komandinius žaidimus, estafetes, stebėdami vaikų asmeninę pažangą. Respondentai susiduria su žinių bei lyderio savybių trūkumu, kitomis kliūtimis integruojant olimpines vertybes į ugdymo programą. Didžiausi sunkumai yra nepalankios darbo sąlygos, priemonių trūkumas. Nustatyta, kad reikėtų daugiau kursų, seminarų mokytojams, didesnio tėvų bendruomenės įsitraukimo, komandinio įstaigos bendruomenės darbo, ugdymo įstaigos administracijos paramos, taip siekiant padidinti sėkmingą olimpinių vertybių ugdymą priešmokyklinėje OVUP. Sėkmingas olimpinių vertybių ugdymo poveikis vaikams stebimas per žaidybines situacijas, vaikų santykius, pagalbą ir palaikymą, per emocijų valdymą. Dėl olimpinių vertybių ugdymo vaikai tampa draugiškesni, jaučia pagarbą kitiems, tikslingiau sutelkia dėmesį veiklose, labiau domisi sporto šakomis, patys tampa aktyvesni. Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvavimas „Olimpinės kartos“ programoje veiksmingai formuoja vaikų socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Pedagogai pastebėjo, kad vaikai tampa draugiškesni, labiau susitelkia, jaučia pagarbą kitiems ir geriau valdo emocijas. Šios veiklos teigiamai veikia vaikų aktyvumą (p < 0,05) ir motyvaciją, o labiau patyrę pedagogai pastebi didesnį poveikį vaikų žinioms apie olimpizmą ir bendruomenės tarpusavio santykiams. Olimpinių vertybių ugdymas daro teigiamą įtaką ne tik ugdytiniams, bet ir patiems ikimokyklinėje ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams. Pedagogų patirtis yra svarbus veiksnys, lemiantis olimpinių vertybių ugdymo sėkmę. Mažiau patirties turintys pedagogai statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su komunikavimo gebėjimų trūkumu (p < 0,01), tačiau dažniau ugdymui naudoja išmaniąsias programėles, tokias kaip „Walk15“ (p < 0,05) bei olimpinių vertybių ugdymą dažniau integruoja į ryto mankštas (p < 0,05). Didesnę (daugiau nei 3 m.) patirtį turintys pedagogai dažniau pastebi olimpinių vertybių įtaką vaikų aktyvumui (p < 0,05). Pedagogai teigiamai vertina olimpinio švietimo poveikį, o programos veiklos padeda ugdyti tiek vaikų fizinį aktyvumą, tiek vertybinius įgūdžius, tiek padeda įtraukti bendruomenę. Sunkumai, su kuriais susiduria pedagogai, ugdydami olimpines vertybes, skiriasi pagal patirtį: mažiau patyrę pedagogai dažniau susiduria su komunikavimo gebėjimų stoka (p < 0,01), lyderystės, pasitikėjimo savimi trūkumu, tai rodo mokymų ir paramos poreikį.

Lietuvos olimpinė akademija (LOA) šiais metais mini 35-ąsias veiklos metines. Įkurta 1989 m. spalio 27 d., dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, LOA tapo svarbia organizacija, puoselėjančia olimpines idėjas, skatinančia vaikų ir jaunimo fizinį ir dvasinį tobulėjimą bei skleidžianti mokslines olimpinio judėjimo žinias. Pirmuoju LOA prezidentu buvo išrinktas doc. dr. V. Jasiūnas, kuris pabrėžė demokratinį Akademijos veiklos pagrindą. Ilgus metus LOA vadovavo prof. habil. dr. P. Karoblis, po to doc. dr. A. Poviliūnas, kurių inicijuoti darbai ženkliai prisidėjo prie LOA tarptautinio bendradarbiavimo ir olimpinio švietimo sklaidos Lietuvoje. Šiandien LOA tęsia savo veiklą, rengia mokslinius tyrimus, projektus bei skatina jaunimo integralų fizinių ir dvasinių galių puoselėjimą.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dokumentuose (2022) pabrėžiama svarba kurti tvarią ir prasmingą visuomenės ateitį, pradedant nuo mažens ugdyti savarankiškus, įsitraukusius ir atsakingus visuomenės narius, galinčius užtikrinti darnų ekonominių, socialinių tikslų įgyvendinimą. Todėl ieškoma būdų, kaip ugdymo(si) procesą padaryti patrauklesnį ir labiau įtraukiantį, kad galima būtų ugdyti fiziškai raštingus, aktyvius asmenis, maksimaliai išnaudojančius savo gebėjimus. Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas prisideda prie normalaus vaikų augimo ir vystymosi, kuris svarbus žmogaus socialinei ir emocinei gerovei (Tucker et al., 2022). Šiuolaikinėje ugdymo aplinkoje šiam siekiui įgyvendinti tampa aktualus olimpinėmis vertybėmis grįstas ugdymas, kuris skatina fizinį aktyvumą visą gyvenimą, visuomenišką socialinį elgesį ir pagarbą kitiems (Tarptautinis olimpinis komitetas, 2017). Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti Olimpinių vertybių ugdymo programos integravimo į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) procesą skatinančius ir sunkinančius veiksnius. Tyrime dalyvavo 104 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo mokytojai, integruojantys Olimpinių vertybių ugdymo programą (OVUP, toliau – ir Programa). Kiekybiniam tyrimui at likti buvo taikomas anketinės apklausos metodas. Statistinė duomenų analizė parodė, kad OVUP integravimo veiklos pradžia svyruoja tarp 2–6 metų laikotarpio. Nuo 2 iki 4 metų Programą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje integruoja 43 proc., iki 1 metų – 32 proc., o nuo 5 iki 6 metų – 25 proc. mokytojų. Daugiausia tarp ieškančiųjų būdų ugdomąsias veiklas padaryti integruotesnes yra ikimokyklinio ugdymo mokytojai (46 proc.) ir fizinio ugdymo mokytojai (35 proc.). Nors atskleista, kad 56 proc. mokytojų jaučia bendraminčių kolegų palaikymo trūkumą ir 25 proc. tiriamųjų įvardijo laiko stoką, bet planuoja integruoti šią Programą ateityje. Iki šiol ikimokyklinio ugdymo įstaigose Programos integravimas vyksta fizinio aktyvumo renginių metu (31,7 proc.), fizinio ugdymo užsiėmimuose (28,7 proc.), bendrose ugdomosiose veiklose (16,8 proc.), įstaigų bendruomenių švenčių metu (12 proc.) bei kasdienėse grupių veiklose (10,8 proc.). 32 proc. mokytojų dažniausiai kelis kartus per savaitę, fizinio ugdymo užsiėmimų metu, vaikams akcentuoja pagrindines olimpines vertybes (tobulėjimas, pagarba, draugystė). Kartą per mėnesį pagrindines olimpines ver tybes akcentuoja tuomet, kai numatyti fizinio aktyvumo (sporto) renginiai įstaigos mastu (32 proc.). Fizinio ugdymo mokytojai ne tik inicijuoja OVUP veiklas savo užsiėmimuose, bet ir yra atsakingi už OVUP įgyvendinimą (41 proc.). 30 proc. ugdymo įstaigų vadovų ar pavaduotojų ugdymui koordinuoja ir 14 proc. ikimokyklinio ugdymo mokytojų integruoja OVUP įgyvendinimą įstaigų veiklose. Tad galima teigti, kad didžiąja dalimi Lietuvos mokytojų OVUP integruoja pakankamai sėkmingai (68 proc.).

Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, pastebimi nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip mažėjantis vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas, didėjanti neužkrečiamųjų, lėtinių ligų našta. Lietuvoje pastaruoju metu mokinių sportinis išprusimas silpsta. Mokiniai per mažai sportuoja, mažai domisi sporto pasauliu, negerbia vertybių. Manoma, kad efektyviausias būdas sumažinti šių problemų mastą yra efektyvus vertybių ugdymas. Vertybių ugdymo svarba viduriniojo mokyklinio amžiaus, t. y. paauglystės, laikotarpiu gali būti paaiškinta tuo, kad paaugliai bando rasti savo vietą, pasikeisti patys, kad joje prisitaikytų, ir keisti aplinką, kad pritaikytų sau. Ugdymas, grįstas olimpinėmis vertybėmis, gali ir turi padėti spręsti vaikų ir jaunimo ugdymo problemas. Todėl šis asmenybės amžiaus tarpsnis kelia didelį susidomėjimą ir reikalauja atidaus tyrimo. Nuo to, kokias vertybes jaunoji karta (viduriniojo mokyklinio amžiaus mokiniai) pripažins prasminėmis, tokiomis ir vadovausis gyvenime, o tai reiškia, kad tokia bus ir mūsų visuomenė. Tyrimo tikslas – atskleisti 7–8 klasių sportuojančių ir nesportuojančių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, siekiant atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių 7–8 klasių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrime dalyvavo 7–8 klasių mokiniai (N = 266). Tyrimas atskleidė, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems mokiniams svarbiausia olimpinė vertybė yra pagarba. Paaiškėjo, kad sportuojančių mokinių meistriškumo vertybės reikšmė (z = –6,108; p = 0,000) statistiškai reikšmingesnė. Kilnus elgesys buvo svarbiausias nesportuojantiems (rangų vidurkis 132,51). Lyginant su nesportuojančiais mokiniais pastebima, kad sportuojantys mokiniai labiau vertino visas olimpines vertybes. Apžvelgus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių olimpinių vertybių skirtumus nustatyta, kad meistriškumas (z= –4,284; p = 0,000) buvo statistiškai reikšmingesnis sportuojantiems berniukams. Sportuojančioms mergaitėms statistiškai svarbesnės buvo meistriškumo (z = –4,062; p = 0,000) ir džiaugsmo (z = –2,507; p = 0,012) vertybės nei nesportuojančioms.

Purpose of the research was to analyze pupils‘ attitude towards Olympic movement and Olympic values. 114 respondents were analyzed (62 boys and 52 girls), the range was made in a convenient way. Pupils of Kaunas city and Kaunas district took part in the research. A questionnaire was used for the research which had been used in Belgium, Czech, Estonia, Finland, Germany and Hungary by researching the attitude towards Olympic movement and Olympic values (2002). The questionnaire consisted of 28 questions aimed to evaluate the pupils‘ level of the knowledge about Olympic movement, to evaluate Olympic ideals and „Fair play”, to analyze the pupils‘ attitude towards Olympic education. The research material was analyzed by applying methods of mathematical statistics. The reliability of differences between the results obtained was calculated according to the criterion of chi square (χ²) which is used to check hypotheses about the distribution of a variable in the population. The reliability level chosen is α=0,05. The difference between the results was taken as significant in case p<0,05. After performing the research, it became clear that 88,24% of respondents knew the first modern Olympic Games took place in Athens. One third of the respondents knew the first modern Olympic Games took place in 1896. 81,8% of the respondents think the modern Olympic Games are different from the Olympic Games to take place in the ancient times. Only 13,46% of the girls and 22,58% of the boys indicated they had heard of Pierre de Coubertin. 27,51% of the respondents indicated they had heard of Olympic ideals. More girls (79,92%) than boys (59%) indicated they knew what the symbol of five Olympic rings meant. 36,5% of the girls and 51,61% of the boys indicated they had heard of the Olympic spirit.[...]

This article aims at examining the relevance of Olympic values in contemporary context. In order to understand the changes taking place in sport, we need to understand the general social and cultural trends that make according impact on sport. Functionalist theory is being used in the article to present the concept of sport and its role in society. The paper also deals with liquid society and globalization impact on the change of Olympic values. This change provides an opportunity to assess the relevance and ambivalence of Olympic values, principles and methods, and finally raise the question of whether the value based attitude is possible in contemporary sport at all? To achieve the aim of the article following tasks were raised: 1) to discuss the changing values and their impact on sport on the basis of functionalism theory; 2) to analyze the meaning of the Olympic values in the context of globalization and liquidity theories. Research methods: the article uses the method of scientific literature systematic review and comparative analysis. In functionalism theory, a society is understood as a complex system whose individual parts work together to create stability and solidarity. All areas of society are organically intertwined and harmoniously functioning structure. They are able to adapt to the changing environment and also performing specific functions. Sport as social institute, in the functionalism theory, has to adapt to the dominant trends of society (modernization, industrialization, globalization, commercialization, etc.). These trends have according impact on sport.[...]

The importance of Olympic Education had grown consistently since the concept was first mentioned in International Olympic Academy’s session in 1970s. What is more, the establishment and development of National Olympic Academies is still growing worldwide. Lithuanian National Olympic Academy as one of the leaders among the 143 National Olympic Academies, in twenty years of existence has reached a lot of goals, yet more are to be reached in the future. The aim of the work was to analyze the system of Olympic Education in Lithuania by presenting its background, current situation and potential development. Lithuania can be characterized as an active member of the Olympic Movement. Since the establishment of the National Olympic Committee in 1924 and re-establishment in 1988, Lithuanian athletes have proudly represented the country in International sport events, NOC has been working to ensure best conditions for athletes, also cooperated with NOA towards organization of conferences, seminars and lectures in order to ensure the overall development and spread of Olympism and Olympic Movement in the country. Olympic Education program for formal education institutions was created in the year 2000 and is one of the successful projects that are being implemented in Lithuania. 82 schools are voluntarily participating in Children and Youth Olympic Education project. The existence of the project was extended until 2015 by the organizing institutions. Formal education institutions actively involve themselves into Olympic Education and care to spread Olympic ideals to the pupils. In the future number of schools involved should grow up to 200 and sport schools, summer training camps could become a part of the project. As a part of project management theory internal evaluation is implemented by schools, external evaluation should be established for further improvements.

Straipsnyje pateikiama 2011 m. Meino universitete (JAV) parengta autorės daktaro disertacijos santrauka, kurioje istoriniu kritiniu aspektu nagrinėjamas olimpinio ugdymo programų įgyvendinimas mokyklose ir pateikiama šių programų analizė. Minėtas programas rengė šalys, kuriose vyko olimpinės žaidynės, nacionalinės olimpinės akademijos, tarptautinės institucijos, taip pat buvo įgyvendinama Tarptautinio Pjero de Kuberteno komiteto (International Pierre de Coubertin Committee, CIPC) ilgalaikė tarptautiniam Kuberteno mokyklų tinklui parengta programa. [...]

Olimpinė etika grąžina mus prie Antikos graikų, olimpinių žaidynių pradininkų, idealų. Būtų neteisinga suvokti šią etiką vien kaip griežtas taisykles, išdėstytas oficialiame žaidynių Etikos kodekse. Olimpinė etika – tai ištisas idealus asmeninių, socialinių ir estetinių vertybių spektras. Tą puikiai išreiškia kalokagatija, įkūnijanti gerą ir gražų žmogų (gr. kalokagathia < kalos kai agathos – gražus ir geras). Siekiant sužinoti, ar kalokagatija gali būti laikoma šių dienų olimpine vertybe, reikia suprasti jos asmeninius, socialinius ir estetinius bruožus, ieškoti sąsajų tarp šių bruožų ir olimpinio sporto bei nustatyti pagrindines problemas. Kalokagatiją galima būtų apibūdinti kaip „savaiminę vertybę”, teikiančią vidinį pasitenkinimą ir apimančią nuostabius dalykus dėl jų pačių. Šia prasme ji yra artima olimpiniams idealams ir olimpizmo principams, kurie pabrėžia „džiaugsmą dėl įdėtų pastangų“. Ši „savaiminė vertybė“ pastebima ir mūsų dienomis: simboliniai prizai už pergales, Tarptautinio olimpinio komiteto pastangos įvairiais būdais išguiti žaidynių komercializaciją, savanorystės skatinimas. Deja, dažnai nugali pergalės siekis bet kokia kaina, o tikroji olimpinių idealų reikšmė lieka pamiršta. Instrumentalizmo draudimas taisyklėmis tik dar labiau aštrina šią problemą, todėl būtina ugdyti vidinį žmogaus gėrį skatinančias moralines nuostatas. Socialinės atsakomybės idėja taip pat turėtų būti laikoma olimpinio idealo dalimi, nes „gražaus ir gero” (kalos k’agathos) pranašumai turėtų būti panaudoti bendruomenės naudai. Tarp visų olimpinių vertybių dominuojanti išlieka kilnaus elgesio (Fair Play) idėja. Dvasinė estetika įgalina sportininką suvokti grožį per teisingus veiksmus ir juos atlikti; dėl to moralaus asmens elgesys labiau panašesnis į aktoriaus nei į teisėjo. Tačiau vis dar pastebima neteisingo ir negarbingo elgesio apraiškų prieš ir po žaidynių bei jų metu. Antikos olimpinio tobulumo reikėtų iš naujo siekti pasitelkiant poetinį, meninį jausmą, atsisakant šalių varžymosi dėl didesnio medalių skaičiaus. Olimpinės garbės vertė priklauso nuo jos grožio, o olimpinės garbės grožis – nuo etikos, moraliai gražių veiksmų. Olimpinė etika skirta labiau siekti moralinio grožio nei laikytis taisyklių ar kodeksų.

Šio darbo tikslas buvo ištirti ir palyginti neformaliajame fiziniame ugdyme dalyvaujančių ir nedalyvaujančių jaunųjų paauglių (5–6 klasės mokinių) olimpinių vertybių žinias, gebėjimus ir nuostatas.

Tyrimas atliktas 2017 m. vasario–kovo mėnesiais Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo imtį sudarė 204 jaunieji paaugliai (5–6 klasės mokiniai). 62,7 % respondentų dalyvavo neformaliajame fiziniame ugdyme (NFU). Tyrime buvo taikytas anketinės apklausos metodas. Literatūros šaltinių analizės pagrindu buvo išskirtos penkios esminės olimpinės vertybės: tobulumas, pagarba, draugystė, džiaugsmas dėl įdėtų pastangų ir kilnus elgesys. Darbo autorių parengtoje originalioje anketoje, kurią sudarė penkios dalys, buvo pateikti klausimai su atsakymų variantais, kurie sudarė galimybę įvertinti jaunųjų paauglių olimpinių vertybių žinias, gebėjimus ir nuostatas. Kiekvienoje dalyje buvo po šešis klausimus. Iš viso anketoje buvo 37 klausimai: 5 demografiniai, kiti – apie olimpines vertybes.

Analizuojant demografinius duomenis bei jaunųjų paauglių olimpinių vertybių žinias, gebėjimus ir nuostatas buvo apskaičiuoti procentiniai dažniai. Buvo išskirti 5 lygiai: labai žemas (iki 20 %), žemas (20–40 %), vidutinis (40– 60 %), aukštas (60–80 %), labai aukštas (80–100 %). Dalyvaujančių ir nedalyvaujančių NFU mokinių rezultatams palyginti buvo taikytas Mano ir Vitnio (angl. Mann-Whitney) U kriterijus. Rezultatų skirtumai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p ≤ 0,05. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics (20 versija) programą.

NFU yra reikšmingas ugdant jaunųjų paauglių olimpines vertybes. NFU dalyvaujančių jaunųjų paauglių žinios apie olimpinę vertybę Draugystė, žinios ir gebėjimai – Džiaugsmas dėl įdėtų pastangų, bei olimpinės vertybės Tobulumas gebėjimai buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,05) geresni nei NFU nedalyvaujančių 5–6 klasių mokinių. Olimpinės vertybės Kilnus elgesys nuostatos, kurios projektuoja tam tikrą reakciją į įvykius ir žmones, statistikai reikšmingai pozityvesnės (p < 0,05) buvo NFU nedalyvaujančių jaunųjų paauglių.