Straipsnyje, skirtame prof. J. Laužiko šimtmečiui paminėti, nagrinėjamas vienas iš pagrindinių jo pedagogikos postulatų - valios ugdymo problema. Apžvelgiamas žymiausių pasaulio ir Lietuvos pedagogų požiūris į valios vaidmenį ir jos ugdymą. Norima akcentuoti tai, kad ugdant laisvą demokratinės visuomenės žmogų ypatingas dėmesys teikiamas jo valios ugdymui: kuo laisvesnis žmogus, tuo tvirtesni turi būti jo vidiniai stabdžiai.

Straipsnio tikslas - gretinant du skirtingų Emanuelio Levino (Emmanuel Levinas') periodų kūrinius, nuosekliau supažindinti su žymaus šiuolaikinio religinio mąstytojo mintijimo perspektyva. Iš Lietuvos kilęs E. Levinas bandė išversti judaizmo ir Šventojo Rašto keliamą iššūkį į filosofinę kalbą, tad Įstatymo klausymasis ir mąstymas jo kūriniuose susipina, ypač ties kertinėmis žmogiškosiomis patirtimis: laiku, mirtimi, Kitu. Straipsnyje bandoma atskleisti radikaliai naują, krikščioniškai aktualų Levino iššūkį: laike slypi nuoroda į Kitą

Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas') yra etikos filosofas. Manoma, kad jis apskritai yra vienas žymiausių mūsų dienų (XX a. antrosios pusės) mąstytojų moralistų. Anot paties Levino, etika yra pirmoji filosofija, suteikianti prasmę kitoms metafizikos šakoms. Pradžioje iškyla klausimas, ne kas yra būtis, bet veikiau, kaip turiu gyventi. Etinis klausimas „suplėšo“ buvimą, ir žmogiškumas iškyla kaip kitaip negu buvimas ir kaip transcendencija pasaulyje. Tikroji filosofija prasideda ne nuo būties apskritai, bet nuo teisingumo mąstymo jį praktikuojant, arba teisingumo praktikos jį apmąstant.

Straipsnyje siekiama - gretinant du skirtingų periodų kūrinius, nuosekliau supažindinti saktytoją su žymaus šių laikų (ir religinio) mąstytojo Emanuelio Levino žvilgsnio perspektyva. Iš Lietuvos kilęs Levinas bandė išversti judaizmo ir Šventojo Rašto iššūkį į filosofinę kalbą, tad įstatymo klausymasis ir mąstymas jo kūriniuose persipina, ypač ties kertinėmis žmogiškosiomis patirtimis: laiku, mirtimi, Kitu. Bandoma išryškinti radikaliai naują, daugiau negu žmogišką, tad ir krikščioniškai aktualų Levino iššūkį: mirtis kaip nuoroda į Kitą.

Šiame straipsnyje įrodinėjama, kad laidojimo liturgija ir apeigos tiesiogiai daro įtaką žmogaus moralei ir moraliniam jo elgesiui. Tai įmanoma dėl laidojimo apeigų ir pagrindinių moralės veiksnių koegzistencijos. Straipsnyje gvildenamas žmogaus mirties ir palaidojimo įprasminimo klausimas, laidotuvių įtaka žmonių moralei ir moralinė Katalikų Bažnyčios laidojimo liturgijos dimensija. Žmogui išsiskiriant su artimu mirusiu asmeniu, Bažnyčia stengiasi ne tik mažinti jo netekties skausmą, bet ir skatina siekti moralinio savo atsinaujinimo.

Straipsnis remiasi prielaida, kad net skirtingose pasaulio vietose ir politinėse santvarkose gyvenatys bei dirbantys gamtos ir tiksliųjų mokslų atstovai sudaro globalią bendruomenę, besivadovaujančią bendromis žiniomis apie mus supantį pasaulį bei darbo etika ir besidominčią mokslo bei technologijų pažangos poveikiu atskiroms visuomenėms ir pasauliui. Straipsnyje analizuojami fiziko bei žmogaus teisių gynėjo Andrejaus Sacharovo bei pokario lietuvių išeivių, tiksliųjų bei gamtos mokslų atstovų, tekstai apie mokslo ir technologijų pažangą bei poveikį atskiroms visuomenėms bei pasauliui, besikeičiančią tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovų socialinę padėtį, augančią jų visuomeninę atsakomybę bei aktyvumą, intelektinę laisvę ir nevaržomą dalijimąsi informacija, atominę energiją bei jos pavojus, aplinkosaugą. Straipsnio struktūrą lėmė temos, kurias vienaip ar kitaip aptarė ir lietuvių autoriai, ir Sacharovas. Analizuojant tekstus, išryškėjo, kad Sacharovui vienodai rūpėjo procesai, vykę tiek Sovietų Sąjungoje, tiek pasaulyje, tuo metu lietuvių išeiviai buvo susirūpinę situacija jų gyvenamose šalyse bei okupuotoje Tėvynėje.

Lietuvoje yra apie 40 šeimynų, globojančių per 300 vaikų. Ugdymas šiose šeimynose yra sudėtingas, nes globotiniai jau turi neigiamą gyvenimo patirtį. Jie elgiasi pagal suformuotą elgesio, įpročių, taisyklių modelį, kurį nėra lengva pakeisti. Globėjai susiduria su sunkiomis auklėjimo problemomis. Šiame straipsnyje aptariama religinio ugdymo šeimynose charakteristika. Krikščioniškas ugdymas aptariamas remiantis trimis duodančiosios meilės aspektais. Minimi aspektai – globojančioji, laisvę teikiančioji ir ugdančioji meilė, padedanti pristatyti globėjų atsakomybę, kurią jie prisiėmė. Krikščioniškos meilės pagrindas turi būti globojančioji meilė. Ji leidžia jaustis mylimam, reikalingam ir vertingam. Laisvę teikiančioji meilė ugdo laisvą, nepriklausomą asmenį, gebantį priimti sprendimus. Laisvę teikiančioji meilė padeda būti atviram krikščioniškam ugdymui. Ugdančioji meilė moko elgtis teisingai, aktyvina sąžinę, elgesio supratimą ir motyvaciją. Tai geriausias krikščioniško auklėjimo kelias. Kai ugdančioji meilė yra kartu su laisvę teikiančiąja ir jos abi remiasi globojančiąja meile, krikščioniško auklėjimo tikslas yra pasiektas.

The article discusses the use of pedestrian reflectors as one of the essential aspects of self-protection. The analysis of the research results conducted in Lithuania (R.Vilkonis (2004), A. Pikūnas (1997), O.Lukoševičienė (2001)) necessitates a particular attention to development of pedestrian safety competence at school. Each teacher should be concerned about school learners’ behaviour in the street and they should discuss the current situation in the roads during lessons as well as before or after them. It has to be emphasised that only teachers’ efforts are not enough to form child’s behaviour model. Child’s behaviour is, to big extent, affected by the society, which, unfortunately, is tended to create inappropriate rather than appropriate behaviour models. Such tendency was clearly demonstrated by the research into the situation of pedestrian reflector use, which was an integral part of the research “Safe Traffic Education at Schools”, which was conducted in 2007 following the Order of the Ministry of Education and Science. The goal of the research was to investigate wearing/not wearing of pedestrian reflectors and safe/risky crossing of the street among school learners from 1 to 4 and from 5 to 8 forms. The learners’ self-protection in the street was investigated observing and recording wearing/not wearing of pedestrian reflectors and safe/risky crossing of the street of school learners from 1 to 4 and from 5 to 8 forms. It was identified that the absolute majority of primary school learners wear pedestrian reflectors. This allows for conclusion that the use of safety reflectors at this stage is observed and under control. However, the research revealed that wearing of reflectors is not common among 5th –8th formers and that almost half of them seldom wear pedestrian reflectors.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie keturiasdešimt šeimynų, kuriose globojama per 300 vaikų. Krikščioniškas auklėjimas šeimynose yra problematiškas dėl ją sudarančių narių gyvenimiškojo patyrimo. Vaikia į šeimyną ateina skirtingo amžiaus. Dažnai jie jau turi sudžsiformavę tam tikrą elgesio modelį, nuostatas, įpročius, kuriuos nėra lengva pakeiti. Globėjai susiduria su sudėtingomis auklėjimo problemomis. Straipsnyje dėmesys kreipiamas į krikščioniškojo auklėjimo šeimynoje specifiškumą. Krikščioniškas auklėjimas aptariamas pasitelkus tris esminius duodančios meilės aspektus. Tai globojanti, laisvę teikianti, ugdanti meilė, padedanti geriau atskelisti globėjų prisiimtą atsakomybę.

Straipsnyje pateikiama sąvokos “organizacinis įsipareigojimas” sampratos analizė; apibūdinami organizacijos ir darbuotojų sąveiką nusakantys veiksniai bei tarpusavio santykiai ir siūlomi galimi organizacinio įsipareigojimo didinimo būdai, atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas. Pateikiami skirtingų autorių organizacinio įsipareigojimo apibrėžimai ir sampratos. Be to, analizuojami atlikto žvalgybinio tyrimo rezultatai. Tyrimo metu nustatyti: 1) svarbiausi organizacinio įsipareigojimo veiksniai; 2) organizacinio įsipareigojimo veiksnių įtaka organizacinio įsipareigojimo lygiui. Straipsnyje taip pat nustatyti specifiniai organizacinio įsipareigojimo veiksniai, išskirtos problemines sritys bei pateikti siūlymai kaip padidinti darbuotojų organizacinį įsipareigojimą Lietuvoje.