The article by Jonas Kievisas and Daiva Pilukiene, “The Impact of Ethnic Culture Related Knowledge and Skills on Schoolchildren’s Sociocultural Integration”, is an analysis of the impact that knowledge and skills of ethnic culture acquired at school have on individuals’ culture and sociocultural integration as a unified and wholly changing system. A schoolchild is an agent that influences school culture and takes part in constant renewal of own experience as well as acquisition of sociocultural integration experience in this school reconstruction process. On the basis of ethnic culture, such experience can be accumulated in the following ways: by organising education-oriented artistic activities (on the academic/lesson/ level); by promoting sociocultural activities and search for artistic expression conditions in non-academic situations (on the extracurricularschool culture level); by an individual’s self-expression in the context of social traditions (on the social out-of-school environment level).

The research carried out by the authors indicates that knowledge of ethnic culture acquired and skills developed in the above-mentioned system are understood in the sense of personal, social and cultural values. Such understanding is helpful while consolidating the system of schoolchildren’s sociocultural self-expression in the sphere of art as a value and as a precondition for lifelong self-development.

The experiment carried out is a proof to the fact that extracurricular activities are important for the educational system at school. Ethnic culture gains importance for a learner when knowledge and skills acquired are used for developing self-expression and related experience in the social environment. In addition, attempts to develop harmony between ethnic culture related knowledge and skills result in problems while matching schoolchildren education with an emphasis on sociocultural integration and respective teacher training with an emphasis on teachers’ competence in the field of ethnic culture implementation.

Straipsnyje nagrinėjama asmens muzikinė ir muzikinė sociokultūrinė raiška bei saviugdos, remiantis ja, galimybės pedagoginiame procese ir visuomenėje. Išskirta muzikinės ir sociokultūrinės raiškos formų sistema, išsiaiškinti jos formavimosi veiksniai, parodyta muzikos mokytojų patirtis skatinti moksleivio raišką, kaip pedagoginė profesinio rengimo problema.

Meninė muzikinė veikla pirmiausia galima atliekant kūrinį. Tai įmanoma, kai toks kūrinys taikomas kaip raiškos priemonė, o jo atlikimas ar klausymas - kaip raiškos būdas. Todėl veiklos turinio meninė kokybė ir orientacija į raišką tampa rodikliu vertinant užduočių sistemą, atskiras užduotis, jų poveikio moksleivio muzikinei kultūrai galimybes bei kokybę

Straipsnyje nagrinėjama muzikos specialistų profesinio rengimo kokybė. Tyrimų rezultatai rodo ribotą muzikos pedagogų kompetenciją, kai studijose vyraujanti kryptis - muzikos atlikėjo rengimas. Taip pat atskleidžiamos bendro poveikio asmens kultūrai ir profesinei kompetencijai galimybės, remiantis sociokultūriniu požiūriu kryptinga muzikine veikla bei studijų formų Įvairove. Eksperimentais patvirtinama vientisos asmens meninio ugdymo ir profesinio rengimo sistemos reikšmė rengiant muzikos pedagogus demokratinės visuomenės mokyklai.

Straipsnyje aptariama muzikinių užduočių sistema vertinant ją moksleivių sociokultūrinio ugdymo požiūriu. Pabrėžiama užduoties kūrybinio pobūdžio ir socialinio veiklos aktualumo reikšmė pedagogini poveiki orientuojant i asmens muzikinės kultūros bei sociokultūrinės integracijos, kaip vienos sistemos, kaitą demokratinės visuomenės mokykloje

Straipsnyje remiantis dvasinių vertybių sistema nagrinėjamos mokytojų rengimo galimybės, tiriamos šios sistemos raiškos studentų meno kolektyve ypatybės ir poveikis profesinei brandai. Išskiriami vertybių fiksavimo būdai, jų reikšmė plečiant mokytojui būdingą veiklos patirti, gilinant ugdymo sampratą ir puoselėjant asmens savybes, reikalingas profesinėje veikloje.

Straipsnyje nagrinėjamas busimųjų pedagogų požiūris į meno disciplinas kaip universiteto edukacinės sistemos komponentus. Šiuo aspektu aptariamos studijų programos, respondentų interesai. Tyrimas atskleidė studentų meninio ugdymo ypatybes bei galimybes spręsti valstybės keliamus busimųjų pedagogų dvasingumo ir kultūros ugdymo uždavinius.

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš asmenybės dvasinės raidos ir jos skatinimo būdų — meninis ugdymas (edukacinė meno funkcionavimo sistema ir procesas). Orientuojantis į estetiškumo, meniškumo ir dvasingumo sferas bei lygmenis išskirta asmens santykių sistema. Atliktas tyrimas parodė, kad šis santykių sistemos modelis aktualus vertinant asmens dvasingumą ir koreguojant meninį ugdymą.

Publikacijoje, remiantis kraštotvarkai skirtu mokslinių straipsnių rinkiniu „ŽELDINIAI IR JŲ DIZAINAS“(sud. Rimantė Kondratienė. - Vilnius: Vilniaus kolegija, 2005,162 p.), aptariamos edukacinės problemos.

Straipsnyje nagrinėjama busimojo specialisto profesinė branda, kuri studijų procese skatinta remiantis asmens kultūros ugdymo ir profesinio rengimo vienove. Tirta profesinės brandos ir kūrybingumo tarpusavio priklausomybė. Tyrimu atskleistos studentų kūrybingumui pasireikšti svarbios aplinkybės ir reikšmė busimojo specialisto profesinei brandai.