Problema. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės metodą (DIIT) taiko ne tik sportininkai – jis rekomenduojamas ir netreniruotiems asmenims ir netgi širdies sveikatos problemų turintiems asmenims kaip efektyvi tradicinių ištvermės pratimų alternatyva. Šio darbo tikslas – nustatyti DIIT metodo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, įvertinant galimą riziką, kai sveikatos stiprinimo pratybose taikomas DIIT metodas. Metodika. Tyrime dalyvauti buvo pakviesta 20 asmenų, tai sportuojantys asmenys – sveikatos stiprinimo, tikslais reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę) besimankštinantys vyrai. Atvykę į parengiamąjį tyrimą jie buvo supažindinti su tyrimo eiga ir pasirašė Asmens informavimo formą. Kompiuterinė EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas-Krūvis W03“ registravo ir matuodavo kiekvieno tiriamojo kardiociklo metu pasirinktų rodiklių (RR intervalo, JT intervalo ir QRS komplekso trukmės; bei ST-segmento depresijos) bei apskaičiavo jų tarpusavio dinaminių sąsajų vertes. Dinamines sąsajas tarp užrašytų EKG rodiklių vertinome taikydami algebrinį duomenų kointegracijos metodą, kur dviejų parametrų tarpusavio sąsajos stiprėjimui ar silpnėjimui nustatyti imti dviejų sinchroniškai užregistruotų vertinamų EKG rodiklių normalizuoti dydžiai. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad pratybose taikant DIIT metodą ŠKS yra stipriai paveikiama, ir šis poveikis turi tam tikrą specifiškumą. Pažymėtina, kad ŠSD padidėjimas atliekant krūvio kartojimus nebuvo labai išreikštas, tačiau EKG ST-segmento depresija vis didėjo. Ir kai kuriais atvejais ST-segmento depresijos didėjimas buvo stebimas ir užbaigus visus penkis krūvio kartojimus. Apie stiprų poveikį ŠKS liudijo ir visų vertinamų Dsk verčių svyravimo amplitudės didėjimas organizmui atsakant į krūvio ir poilsio būsenas. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, svarbu yra ir tas faktas, kad trys tiriamieji iš 20 kviestųjų dalyvauti tyrime, atlikę pirmuosius intensyvaus krūvio kartojimus, atsisakė tęsti imituojamas DIIT pratybas. Vienas tiriamasis atliko visus keturis krūvio kartojimus, tačiau, vos tik prasidėjus atsigavimui po krūvio, pajuto galvos svaigimą ir taip pat išreiškė norą nutraukti tyrimą. Iš likusių 16 vertinamų tiriamųjų trims buvo konstatuota didelio laipsnio funkciniai išeminiai miokardo požymiai krūvio arba iš karto po krūvio – tai rodo tokių pratybų neadekvatumą. Išvada. Sportuojančių ir sveikatą stiprinančių vyrų pratybose taikomi didelio intensyvumo intervalinės treniruotės metodu atliekami fiziniai krūviai stipriai paveikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau tokio pobūdžio pratybos gali kelti riziką ir tik reguliariai sportuojantiems bei gydytojo leidimą atlikti tokio pobūdžio fizinius krūvius turintiems asmenims galima rekomenduoti taikyti šį treniravimosi metodą.

The article aims at analysing and evaluating health condition and the level of physical preparedness of various age groups of the population of Lithuania. The probable reasons of low level of physical preparedness and health condition of schoolboys, students, those to be called up for military service and senior age groups of the population were investigated. The health improvement program of the population of the Republic of Lithuania is suggested, stages and ways of implementing this program are outlined in the article in question.

Tiriamieji: suaugę (18-35 metų) vyrai, kurie aktyviai nesportuoja (n=10). Po dviejų serijų submaksimalaus intensyvumo veloergometrinio krūvio (abiejų serijų trukmės suma buvo 404±59 s) laktato koncentracija kraujyje padidėjo iki 7,8±1,9 mmol/l, tačiau po 30 min sumažėjo iki pradinio lygio - 4,2±1,8 mmol/l. [...]

Šio darbo tikslas – nustatyti, ar didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo krūviai gali pakeisti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo eiliškumą. Tyrime dalyvavo 17 didelio meistriškumo sportininkų, t. y. Lietuvos nacionalinių rinktinių nariai ir kandidatai, kultivuojantys dvikovos sporto šakas (graikų-romėnų imtynes, dziudo, boksą). Kiekvienam tiriamajam jo treneris sudarė individualią ribinio sunkumo treniruotės etapo programą: jėgos greitumui lavinti mezociklo pratybose buvo planuojami didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo fiziniai krūviai. Pirmasis tyrimas buvo atliktas prieš, o antrasis – kitą dieną po treniruotės mezociklo pratybų. Atsigavimo proceso ypatybėms vertinti buvo naudojama EKG registravimo ir analizės kompiuteriø programa „Kaunas-krūvis“ – registruojama 12 standartinių derivacijų EKG ir matuojama arterinio kraujo spaudimo kaita Rufjė fizinio krūvio mėginio ir 30 s trukmės vertikalių šuolių testo metu bei atsigavimo procese. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek po Rufjė fizinio krūvio mėginio, tiek po 30 s vertikalių šuolių testo greičiausiai atsigauna JT/RR rodiklis, po jo – ŠSD ir ilgiausiai užtrunka JT intervalo atsigavimas. Iš kraujo spaudimo rodiklių greičiau atsigauna sistolinis, lėčiau – santykinis kraujo spaudimas. Daroma išvada, kad reikšminga atsigavimo po fizinių krūvių ypatybė yra atitinkamas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo nuoseklumas. Esant normaliai funkcinei būklei, pirmiausia sunormalėja santykis tarp reguliacinių ir aprūpinimo sistemų, tada atsigauna reguliacinių ir vėliausiai – aprūpinimo sistemų rodikliai. Mezociklo pratybose taikomi koncentruoti didelės apimties jėgos greitumo fiziniai krūviai neturėtų paveikti rodiklių atsigavimo eiliškumo, o atvejai, kai registruojami atsigavimo procesų eiliškumo pasikeitimai, matyt, turi būti vertinami kaip per didelių krūvių efektas.

Tirta kartotinių anaerobinių alaktatinių ir kartotinių anaerobinių laktatinių krūvių įtaka. Tiriamieji atliko po aštuonis kartotinius krūvius veloergometru. Atsigavimo vyksmo ypatybėms vertinti buvo naudojama kompiuterinė EKG registravimo ir analizės programa „Kaunas-krūvis“. Vertinta šių ŠKS funkcinių rodiklių: ŠSD; elektrokardiogramos JT intervalo; JT ir RR intervalų santykio (JT/RR), atsigavimo pusperiodžių (½T, t. y. matuojamas laikas, per kurį rodiklis atsigauna iki pusės įvykusio pokyčio) trukmė ir jų tarpusavio eiliškumas. Registruotų rodiklių atsigavimo, įvykusio per pirmąją ir per antrąją minutes, laipsnio palyginimas parodė kad tikslesnis įvykusių pasikeitimų įvertinimas gaunamas vertinant pokyčius, įvykusius per pirmąją atsigavimo minutę. Per antrąją atsigavimo minutę dalis pokyčių jau yra neužfiksuojami. Taip buvo nustatyta tiriant po septintojo ir po aštuntojo laktatinio pobūdžio krūvių. Apibendrinant galima daryti išvadą kad atsigavimo po fizinių krūvių eigai įvertinti geriau tinka metodika, kai vertinama EKG rodiklių atsigavimo seka ir skaičiuojamas krūvio metu įvykusio pokyčio atsigavimo dydis procentais. Atliekant kartotinius anaerobinius alaktatinius krūvius ŠKS funkcinių rodiklių atsigavimo ypatybės lieka nepakitusios, o atliekant kartotinius anaerobinius laktatinius krūvius dël stiprėjančio nuovargio EKG rodiklių atsigavimo seka pradeda kisti.

The general purpose of this study was to present a newly developed system designed for monitoring of cardiovascular and physical activity changes. The hardware system consists of the device for registration of ECG and accelerometers signals and wireless transmission to computer. The coach software works in two modes: on-line version is used during training and offline version is designed for detailed data analysis after training. Subjects performed six different locomotors tasks: 1 – unrestrained walking; 2 – short-step walking; 3 – long-step walking; 4 – unrestrained running; 5 – short-step running; 6 – long-step running along a standardized stadium circuit; and each locomotor activity follow-up for a 180 seconds. The present investigation also confirmed the large inter-individual variation of acceleration while performing the same exercise. The data obtained during the study showed that assessments by accelerometers overestimated intensity of physical activity during short-step walking and running, and underestimated it during the same locomotion performed by long-step. The results obtained during the investigations allows to conclude that developed ECG and motion activity monitoring system with two packages of software allows to measure and asses the cardiovascular and physical activity changes during the walking and running tasks.

Darbo tikslas – nustatyti deguonies prisisotinimo raumens audinyje bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos ypatybes atliekant kvėpavimo pratimą, apimantį aktyvią plaučių hiperventiliaciją ir kvėpavimo sulaikymą. Tokį pratimą atliko tiriamieji. Tyrimo metu registruota 12‑a EKG standartinių derivacijų, Korotkovo metodu kairės rankos žasto srityje matuotas arterinis kraujo spaudimas, veninės okliuzinės pletizmografijos metodu registruotas arterinės kraujotakos intensyvumas. ir neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu vertinta deguonies suvartojimo blauzdos raumenyje kaita (StO2). Tyrimo rezultatai parodė, kad kvėpavimo sulaikymas sukelia reikšmingus širdies funkcinių rodiklių svyravimus: retėja širdies susitraukimų dažnis, dėl periferinių kraujagyslių vazokonstrikcijos didėja sistolinio ir diastolinio bei pulsinio AKS reikšmės, sumažėja raumenų kraujotakos intensyvumas ir StO2. Hiperventiliacijos metu reikšmingai didėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja AKS, suintensyvėja raumenų kraujotaka, padidėja StO2, pastebimi periferinių kraujagyslių tonuso svyruojantys kitimai – vazokonstrikcijos pasikeitimas į vazodilataciją. Hiperventiliacijos metu elektrokardiogramos JT intervalo kaitos vėlavimas RR intervalo kaitos atžvilgiu didėdavo, o sulaikius kvėpavimą – mažėdavo, t. y. greičiau kito JT intervalas nei RR intervalas. Pratimo metu kaitaliojantis hiperventiliacijos ir kvėpavimo sulaikymo fazėms buvo nustatyta reikšminga adaptacijos greičio rodiklio mažėjimo tendencija. Išvada – kvėpavimo pratimas, apimantis hiperventiliaciją ir kvėpavimo sulaikymą, stipriai paveikia širdies, kaip centrinio kraujotakos organo, ir periferinės kraujotakos funkcines ypatybes ir gali būti veiksminga priemonė, papildanti fizinio lavinimo pratybų turinį sprendžiant sveikatos stiprinimo ir net sporto treniruotės efektyvumo didinimo problemas.

Apie fiziologinį (vidinį) fizinį krūvį dažniausiai bandoma spręsti pagal širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) kitimus krūvio metu. Kai kurie elektrokardiogramos (EKG) rodikliai leidžia detaliau vertinti širdies darbo ypatybes, taip pat ir spręsti apie mechaninės miokardo apkrovos kaitą. Dėl to šio darbo tikslas buvo palyginti ŠSD ir širdies raumens apkrovos rodiklio JT/RR santykio kaitos ypatybes atliekant dozuoto aerobinio ir maksimalaus anaerobinio krūvio testus esant normaliai ir nuovargio būsenoms. Tyrime dalyvavo 12 vidutinio meistriškumo vidutinių nuotolių bėgikų (LKKA studentų), kuriems prieš anaerobinio krūvio pratybas ir praėjus 15 min po jų LKKA Kineziologijos laboratorijoje buvo įvertinta funkcinė būklė. Šio vertinimo metu tiriamieji atliko Rufjė fizinio krūvio (dozuoto fizinio krūvio) mėginį ir 30 s vertikalaus šuoliavimo testą, o po 5 min poilsio – dar kartą Rufjė mėginį. Kompiuterine EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas–krūvis“ nepertraukiamai registruota 12 standartinių derivacijų EKG ir vertinta EKG intervalų JT ir RR santykio JT/RR kaita. Anaerobinio krūvio pratybose pagrindiniai parametrai buvo 5 x 200 m, intensyvumas pagal vyraujantį ATF resintezės būdą – beveik maksimalus anaerobinis, poilsis tarp kartojimų – 2 min. Atliekant fizinio krūvio testus nustatytas registruojamų rodiklių padidėjimas. Per pirmąją atsigavimo minutę (greitojoje atsigavimo fazėje) abiejų rodiklių normalėjimas buvo santykinai labai greitas. Visiškai skirtingas vertintų rodiklių kitimų pobūdis buvo per kitas atsigavimo minutes: ŠSD normalėjimas, t. y. mažėjimas, vyko ir toliau, o miokardo mechaninės apkrovos trukmė beveik nesikeitė. Praėjus penkioms minutėms po vienkartinio anaerobinio krūvio atlikimo širdies reakcija į dozuoto krūvio mėginį skyrėsi reikšmingai didesniu ŠSD suaktyvėjimu, elektrokardiogramos intervalų JT/RR padidėjimu, t. y. atitinkamai ilgesne širdies mechanino darbo trukme. Pasikeitusią funkcinę būklę dėl anaerobinio krūvio pratybų geriau parodo širdies funkcinių rodiklių kaita atliekant dozuoto krūvio mėginius, o širdies raumens mechaninio darbo trukmės suaktyvėjimas yra būdingas asmens treniruotumo bruožas ir nepriklauso nuo funkcinės būsenos (nuovargio laipsnio). Greitojoje ir lėtojoje atsigavimo fazėse ŠSD ir širdies apkrovos rodiklių kaita nėra vienoda. Greitojoje atsigavimo fazėje greitai mažėja tiek ŠSD, tiek širdies apkrovos reikšmės, o lėtojoje atsigavimo fazėje širdies mechaninio darbo trukmės mažėjimas yra reikšmingai mažesnis nei ŠSD mažėjimas.

Vis plačiau pradedami taikyti vadinamieji kompleksinio vertinimo metodai, kuriais gali būti vertinama vieno rodiklio kaitos kompleksiškumas, dviejų ar kelių rodiklių kaitos sąsajos ir jų kaita ar atliekamas integralus kelių rodiklių kaitos viso tyrimo metu vertinimas. Šio darbo tikslas – nustatyti, kuris euristinio ir kompleksinio EKG rodiklių vertinimas leidžia surasti daugiau skirtumų, kai reikia vertinti santykinai nedidelius sportininkų funkcinio parengtumo ypatumus. Tyrimuose dalyvavo dvi futbolininkų grupės: Lietuvos futbolo aukščiausiosios lygos klubinės komandos sportininkai ir sudarytos Lietuvos futbolo olimpinės rinktinės nariai. Tiriamieji atliko Rufjė fizinio krūvio mėginį, nepertraukiamai registruojant 12 standartinių derivacijų elektrokardiogramą (EKG). Buvo vertinama širdies susitraukimų dažnis, JT intervalas, intervalų JT/RR santykis, ST-segmento fiziniam krūviui depresija, adaptacijos greičio rodiklis ir rodiklių (RR, JT, JT/RR) atsigavimo greičio (1/2T) reikšmės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nebuvo jokių reikšmingų skirtumų tarp grupių, lyginant santykinės ramybės būklėje (prieš krūvį) registruotas EKG reikšmes. Fizinio krūvio metu tarp grupių nustatytas tik vieno rodiklio statistiškai reikšmingas skirtumas, t. y. futbolo klubinės komandos buvo didesnės adaptacijos greičio rodiklio reikšmės. Iš trijų vertintų atsigavimo rodiklių reikšmingi skirtumai nustatyti ŠSD ir santykio JT/RR atsigavimo pusperiodžių. Visus mūsų taikytus vertinimus galima suskirstyti į dvi grupes, t. y. įprastus euristinius rodiklių vertinimo metodus ir metodus, kurie atskleidžia organizmo integralumą ir kompleksiškumą. Atlikti palyginimai tarp grupių vienareikšmiškai liudija pastarųjų naudai. Išvada – šios studijos rezultatai patvirtino hipotezę, kad, vertinant didelio meistriškumo sportininkų funkcinio parengtumo tyrimo rezultatus, kompleksiškumą vertinantys metodai geriau nei euristiniai atskirų rodiklių vertinimai leidžia atskleisti santykinai nedidelius skirtumus tarp grupių, galbūt ir individualius sportininko meistriškumo pasikeitimus, todėl tikslingesni sportininkų tyrimuose.