Vienkartinio anaerobinio krūvio ir anaerobinio krūvio pratybų įtaka širdies funkciniams rodikliams

Abstract

Apie fiziologinį (vidinį) fizinį krūvį dažniausiai bandoma spręsti pagal širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) kitimus krūvio metu. Kai kurie elektrokardiogramos (EKG) rodikliai leidžia detaliau vertinti širdies darbo ypatybes, taip pat ir spręsti apie mechaninės miokardo apkrovos kaitą. Dėl to šio darbo tikslas buvo palyginti ŠSD ir širdies raumens apkrovos rodiklio JT/RR santykio kaitos ypatybes atliekant dozuoto aerobinio ir maksimalaus anaerobinio krūvio testus esant normaliai ir nuovargio būsenoms. Tyrime dalyvavo 12 vidutinio meistriškumo vidutinių nuotolių bėgikų (LKKA studentų), kuriems prieš anaerobinio krūvio pratybas ir praėjus 15 min po jų LKKA Kineziologijos laboratorijoje buvo įvertinta funkcinė būklė. Šio vertinimo metu tiriamieji atliko Rufjė fizinio krūvio (dozuoto fizinio krūvio) mėginį ir 30 s vertikalaus šuoliavimo testą, o po 5 min poilsio – dar kartą Rufjė mėginį. Kompiuterine EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas–krūvis“ nepertraukiamai registruota 12 standartinių derivacijų EKG ir vertinta EKG intervalų JT ir RR santykio JT/RR kaita. Anaerobinio krūvio pratybose pagrindiniai parametrai buvo 5 x 200 m, intensyvumas pagal vyraujantį ATF resintezės būdą – beveik maksimalus anaerobinis, poilsis tarp kartojimų – 2 min. Atliekant fizinio krūvio testus nustatytas registruojamų rodiklių padidėjimas. Per pirmąją atsigavimo minutę (greitojoje atsigavimo fazėje) abiejų rodiklių normalėjimas buvo santykinai labai greitas. Visiškai skirtingas vertintų rodiklių kitimų pobūdis buvo per kitas atsigavimo minutes: ŠSD normalėjimas, t. y. mažėjimas, vyko ir toliau, o miokardo mechaninės apkrovos trukmė beveik nesikeitė. Praėjus penkioms minutėms po vienkartinio anaerobinio krūvio atlikimo širdies reakcija į dozuoto krūvio mėginį skyrėsi reikšmingai didesniu ŠSD suaktyvėjimu, elektrokardiogramos intervalų JT/RR padidėjimu, t. y. atitinkamai ilgesne širdies mechanino darbo trukme. Pasikeitusią funkcinę būklę dėl anaerobinio krūvio pratybų geriau parodo širdies funkcinių rodiklių kaita atliekant dozuoto krūvio mėginius, o širdies raumens mechaninio darbo trukmės suaktyvėjimas yra būdingas asmens treniruotumo bruožas ir nepriklauso nuo funkcinės būsenos (nuovargio laipsnio). Greitojoje ir lėtojoje atsigavimo fazėse ŠSD ir širdies apkrovos rodiklių kaita nėra vienoda. Greitojoje atsigavimo fazėje greitai mažėja tiek ŠSD, tiek širdies apkrovos reikšmės, o lėtojoje atsigavimo fazėje širdies mechaninio darbo trukmės mažėjimas yra reikšmingai mažesnis nei ŠSD mažėjimas. It is accepted to make the decision about internal physical load or functional state of the body in accordance with dynamics of heart rate (HR) during physical activity. Various parameters of electrocardiogram (ECG) allows to reveal some peculiarities of cardiac functional state and to perform a more detailedassessment of cardiac performance features, including the address of myocardial mechanical workload change. The purpose of this study was to compare the peculiarities in dynamics of HR and JT/RR ratio change as a cardiac muscle workload indicator while performing a dosed aerobic and maximal anaerobic exercise tests in normal condition and state of fatigue. Participants of the study twelve middle-distance runners performed anaerobic training session. Functional state was assessed before the training session and after 15 minutes of the end of training. The study subjects performed a Roufier exercise test (dosed exercise test) and 30-s vertical jumps test (maximal anaerobic test) and after five-minutes of the rest again performed the Roufier test. Anaerobic type of training session was created by performing running bouts of 5x200 meters, in the intensity while prevailing the anaerobic pathway of resynthesis of ATP. The intervals of rest between bouts were 2 minutes. A computerized ECG recording and analysis system “Kaunas-load” was employed for continuous registration and analysis of 12-lead of ECG. Dynamics of HR, JT interval andratio of JT/RR was analyzed. Results obtained during the study showed the steep changes of registered indices while performing the testing exercises, and the fast recovery during the first minute after exercising. After five minutes of the jumping (a single anaerobic exercise bout)performance in dose response to cardiac stress test differs significantly - there was higher increase inHR and in ratio of intervals JT/RR, i.e. accordingly, a longer duration of cardiac mechanical work. If the fast recovery during the first minute after exercising (fast recovery phase) was characteristic feature for both registered indices, the different nature in dynamics was within the next minutes of recovery. HR dynamics during the second and third minutes of recovery has the tendency to continue decrease in registered values while there no significant recovery of JT/RR. Changes in the functional state after anaerobic type of trainingbetter reflect the cardiovascular reaction to dosed exercise test while the increased duration of mechanical work of cardiac muscle to maximal exercising may be is a characteristic individual feature which does not depend on the degree of current fatigue. A rapid decrease in HR and cardiac workload values is during the fast recovery phase while at the slow recovery phase the recovery of cardiac workload is significantlyless than recovery of HR.