Vasiliauskas, Gediminas

Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) žemės ūkis yra viena iš kenksmingiausių ir pavojingiausių ekonominės veiklos rūšių, o statistiniai duomenys rodo, jog žemės ūkyje iš viso fiksuojama net 11,6  mirtinų nelaimingų atsitikimų, nors žemės ūkio šakoje dirba tik ~4,2 proc. visų dirbančiųjų. Tai rodo, jog šių atsitikimų dažnumas yra beveik 2,5 karto didesnis nei vidutiniškai kitose ekonominės veiklos rūšyse (EVR). Šios darbuotojų saugos problemos ypač aktualios mažuose ūkiuose, kur rizikos vertinimas, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) kontrolė yra ypač komplikuota. Lietuvoje 2024 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinis ūkio dydis buvo 15,45 ha, o tai reiškia, jog vyrauja labai maži arba maži šeimos ūkiai, kuriuose nėra samdomų darbuotojų, dirba tik patys ūkininkai arba jų šeimos nariai. Tokiu būdu ūkininkaujantiems nėra privalomų darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų, taip pat labai trūksta ir informacijos apie tokiuose ūkiuose esančias darbo sąlygas, rizikos veiksnius, ūkininkaujančių požiūrį į sveikatą ir saugą. Tai ne tik Lietuvos, tačiau ir visos ES problema, kai neturima duomenų apie ūkių saugą ir sveikatą bei saugos kultūrą, o šiuo požiūriu žemės ūkis smarkiai išsiskiria ir kitų ekonominės veiklos rūšių. Šiame tyrime buvo renkama informacija apie ūkių saugos ir sveikatos kultūrą remiantis klausimynais, sudarytais apjungiant Šiaurės šalių darbuotojų saugos ir sveikatos klimato įvertinimo (NOSACQ) bei OiRa klausimynus. Tyrime savo nuomonę pareiškė 60 respondentų, daugiausiai atstovaujančius smulkius ir šeimos ūkius. Duomenų analizei taikytas NOSACQ-50 metodas pagal kurį apskaičiuotas saugos kultūros ūkiuose balas. Gauti rezultatai rodo, saugos kultūros lygis tiriamoje imtyje Lietuvoje nustatytas 2,15 balo, o lyginant su NOSACQ-50 rekomendacijomis yra mažesnis nei 2,70 balo, kas rodo žemą saugos sveikatos kultūros lygį ir didelį poreikį tobulėti.

Žemės ūkis yra viena iš pavojingiausių pramonės šakų. Šis sektorius, kaip profesinė sritis, nuolat vertinama kaip trečia arba ketvirta pagal pavojingumą Europos sąjungoje. Daugybė tyrimų visame pasaulyje patvirtina didelę profesinių traumų ir ligų riziką žemės ūkio sektoriuje. Eurostato statistikos duomenimis, 2013 m. ES žemės ūkyje 100 darbuotojų teko 1,5 nemirtinų sužalojimų ir 4,1 mirtino sužalojimo 100 000 darbuotojų. Eilę metų Lietuvoje daugiausiai profesinių ligų kelia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai, kurie sudaro net 97,9 % nuo visų nustatytų profesinių ligų. Smulkiuosiuose ūkiuose tai išlieka kaip pagrindinės profesinės ligos. Šiuo metu ūkininkai daugiausia dėmesio skiria ūkių modernizavimo, tvarumo, finansiniams ir pelningumo klausimams spręsti, o saugos aspektams kartais neskiriama pakankamai dėmesio. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl visas šis sektorius yra viena iš pavojingiausių ekonominių veiklų Lietuvoje. Šio darbo tikslas – atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo, darbuotojus veikiančių rizikos veiksnių ir pažeidžiamų darbuotojų grupių žemės ūkyje analizę. Šiame baigiamajame darbe analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimo klausimai, taip pat žemės ūkio, kaip išskirtinės ekonominės veiklos, specifiškumas saugos ir sveikatos aspektu, nes atskiruose tyrimuose nustatyta, jog net iki 75 % darbų atlieka šeimos nariai, kurie nesusiję darbiniais santykiais. Darbe taip pat analizuotos pažeidžiamiausios darbuotojų grupės saugos ir sveikatos požiūriu žemės ūkyje, atlikta jų rizikingumo analizė. Tyrimo metu smulkiajame ūkyje buvo atliekamas darbuotojus veikiančio triukšmo ir vibracijos ekspozicijos vertinimas. Nustatyta, jog vasaros sezono metu kasdienio triukšmo ekspozicijos lygis gali siekti 99,7 dB(A), o žiemos sezono metu – 101,3 dB(A). Rankas veikianti vibracija vasaros sezono metu gali siekti iki 3,70 m/s2, o žiemos sezono metu – 4,05 m/s2. Gauti rezultatai rodo, jog tiek triukšmo tiek vibracijos ribinės vertės yra viršijamos, kas rodo, kad darbuotoją veikiančių ekspozicijų lygiai priklauso nuo sezoniškumo atliekamų darbų bei naudojamų mašinų, rankinių įrankių ar įrenginių.

Straipsnyje analizuojama įprastais degalais varomų ir elektrinių transporto priemonių sukeliamas triukšmas. Daugiau kaip 20 procentų Europos Sąjungos populiacijos yra veikiami viršnorminio autotransporto sukeliamo triukšmo, o ši tendencija vyrauja jau 10–15 metų. Transporto priemonių triukšmą sukelia veikiantys varikliai, kelio ir padangų kontaktas su kelio danga, aerodinaminis ir vibruojančių struktūrų poveikis. Šiame tyrime buvo analizuojamas įprastais degalais ir elektra varomų automobilių sukeliamas triukšmas. Nustatyta, jog didžiausias sukeliamo triukšmo skirtumas tarp tiriamų transporto priemonių pasireiškia automobiliams važiuojant mažesniais greičiais. Važiuojant 30 km/h greičiu, elektra varomas automobilis generuoja mažiausią triukšmą (58,8 dB(A)), benzininis – 62,2 dB(A), o dyzelinu varomas automobilis 64,2 dB(A). Didesniuose greičiuose visų tirtų tipų transporto priemonių sukeliamas triukšmas suvienodėja, triukšmas proporcingai didėja, didėjant važiavimo greičiui. Dyzelinu ir benzinu varomi automobilis išsiskiria aukštesniu triukšmo lygiu žemuose dažniuose (31,5–250 Hz dažnių juostose) ir santykinai mažais triukšmo lygio skirtumais 30–50 km/h greičių diapazone. Nustatyta, jog elektra varomas automobilis yra tyliausias esant mažiems judėjimo greičiams, tačiau ryškiai didėja didėjant greičiui. Įprastais degalais varomos transporto priemonės didesnis sukeliamas garso slėgis pastebimas žemų dažnių spektre, tuo tarpu elektrinės transporto priemonės sukeliamas triukšmo lygis koncentruojasi aukštesnių dažnių spektre. Gauti rezultatai turi ir praktinę reikšmę siekiant aplinkos triukšmo mažinimo miestų aplinkoje.

Didėjant autotransporto srautams neišvengiamai didėja ir šio transporto sukeliamos ekologinės problemos, kurių viena svarbiausių – aplinkos triukšmo tarša. Bene didžiausią įtaką triukšmo lygiui turi padangos ir kelio kontakte kylantis triukšmas, labai priklausantis nuo kelio dangos būklės. Keliuose su žvyro danga jų būklė ypač aktuali, nes ji labai greitai kinta, kas įtakoja triukšmo lygį. Mokslinėje literatūroje šis klausimas yra mažai tyrinėtas, todėl šio darbo tikslas – ištirti žvyro dangos kelių būklės įtaką autotransporto sukeliamam triukšmui. Tyrimo objektas – žvyro dangos kelių būklės įtaka autotransporto sukeliamam triukšmui. Tyrimai buvo atliekami valstybinės ir nevalstybinės reikšmės keliuose su žvyro danga. Buvo vertinama kelio būklė bei atliekami aplinkos triukšmo lygio matavimai. Gauti rezultatai rodo, jog prastėjant kelio būklei, pravažiuojančių automobilių sukeliama triukšmo emisija didėja. Kelio nelygumams padidėjus 1 mm, triukšmo lygis gali padidėti iki 0,5 dB(A), o kelyje esant laisvo žvyro (nesurištų stambesnės frakcijos žvyro dalelių) triukšmo lygio padidėjimas yra dar didesnis ir gali siekti 1,7–2 dB(A).

Tyrimui buvo pasirinktas daugiau asmeninių dirbtuvių segmentas, siekiant giliau įsitraukti į medienos apdirbimo veiklą, kuri vyksta privačiai. Šiam tikslui buvo pritraukti staliai, kurie dirba savarankiškai ir oficialiai vykdo medienos apdirbimo veiklą, bei neregistruoti kaip verslo subjektai. Darbo tikslas – atlikti medienos apdirbimo dirbtuvių darbuotojų rizikos veiksnių analizę dirbant medienos apdirbimo įranga ir pateikti pasiūlymus saugos ir sveikatos būklei gerinti bei nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai. Šiam tikslui atlikta mokslinių straipsnių analizė kuriuose tiriami medienos apdirbimo įrangos keliami pavojai ir rizikos. Pagal parengtą metodiką sudarytas ir išplatintas klausimynas kuriame dalyvavo 320 respondentų. Įvertinus klausimyno rezultatus, nuspręsta atlikti medienos įrengimų esančių trijuose medienos dirbtuvėse keliamo triukšmo tyrimus ir apskaičiuoti triukšmo ekspozicinę vertę dirbantiesiems. Kuriame nustatyta, kad kasdienio veikiančio triukšmo lygis baldų gamybos įmonėje neviršijo, namų dirbtuvėse buvo artima, o kūrybinėse medienos dirbtuvėse viršijo ribinę vertę. Tyrimo praktinis tikslas yra suprasti DSS ir rizikos veiksnių skirtumus, skirtus pagerinti sveikatos ir saugos sąlygas medienos apdirbimo sektoriuje, ypač mėgėjiškai ir savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu.

Gyvulininkystės ūkiuose jų darbuotojai gali būti veikiami darbo vietose esančio triukšmo. Priklausomai nuo ūkių specifikos, naudojamos įrangos, galvijų auginimo technologijos, tvartų konstrukcijos galima tiek aplinkos tiek darbo vietų triukšmo tarša. Mokslinėje literatūroje šios informacijos apie triukšmo lygius nėra daug, todėl šio tyrimo tikslas yra nustatyti tvartuose esančius triukšmo lygius ir identifikuoti triukšmingiausius įrenginius bei tvartuose esantį triukšmo lygį bei jo poveikį darbuotojams. Triukšmo tyrimai atlikti tipiniame Lietuvoje 50 vietų karvių tvarte, kuriame išmatuoti įvairių technologinių operacijų ir foninio tvartų vidaus triukšmo lygiai. Gauti rezultatai rodo, jog triukšmo lygiai reikšmingesni yra tik vakuumo siurblio patalpoje (88,4 dB(A), o tvartų darbuotojus veikianti triukšmo ekspozicija yra mažesnė nei nustatytos ribinės vertės.

Poveikio aplinkai vertinimas yra ne tik priemonė, bet ir procesas padedantis išsiaiškinti, įgyvendinamų žemės ūkio objektų poveikį aplinkai. Kiekvienas poveikio aplinkai vetinimas gali išryškinti tiek neigiamą, tiek teigiamą poveikį aplinkai. Poveikio aplinkai vertinimo metu gali išryškėti ir kitos poveikio aplinkai rūšys: netiesioginis, tiesioginis, suminis. Vienas iš poveikio aplinkai vertinimo metu analizuojamų teršalų yra triukšmas. Aplinkos triukšmo tarša yra viena opiausių aplinkosauginių problemų, kuri turi įtakos tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai bei gerovei. Atlikus informacijos šaltinių analizę, analizuojant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas įsitikinta, jog pasigendama triukšmo tyrimų jau įgyvendintuose žemės ūkio objektuose, nors ši informacija būtų itin naudinga išsamiau vertinant planuojamų objektų triukšmo taršą. Šiame tyrime nustatyti triukšmo lygiai tvartuose kurie gali siekti iki 77 dB(A) karvių tvarte ir 82 dB(A) veršelių tvarte, taip pat vykdyti triukšmo lygio matavimai atliekant įvairius technologinius procesus gyvulininkystėje. Nustatyta, jog triukšmingiausi procesai yra pašarų dalinimas, kurio metu triukšmo lygis gali siekti – 96 dB(A), o pavyzdžiui mažiausiai triukšmingas melžimo karuselės plovimas, kur triukšmo lygis siekė – 75 dB(A). Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, šie triukšmo matavimų rezultatai galėtų būti panaudoti triukšmo sklaidos skaičiavimų tikslumui didinti.

Baigiamajame darbe analizuojama kelių autotransporto sukeliamo triukšmo tarša įvažiavimuose/išvažiavimuose į/iš Kauno miesto. Atlikus informacijos šaltinių analizę nustatyta jog autotransporto sukeliamas triukšmas turi įtakos žmonių sveikatai ir maždaug apie 95 milijonai žmonių Europoje patiria kenksmingą kelių autotransporto sukeliamą triukšmo lygį. Šiame tyrime triukšmo tyrimai buvo atliekami penkiuose skirtinguose įvažiavimuose/išvažiavimuose į/iš Kauno miesto, Garliavos, Akademijos, Raudondvario, Karmėlavos ir Rokų kryptimis. Tyrimų metu buvo skaičiuojamas pravažiuojančių automobilių srautas rytinio (7.00 – 8.00) ir vakarinio (17.00 – 18.00) piko laikotarpiais bei atliekami šių transporto srautų sukeliamo triukšmo matavimai. Nustatyta, kad priklausomai nuo autotransporto srauto skiriasi ir triukšmo lygis, o visuose tyrimo taškuose, išskyrus Akademijos kryptį triukšmo lygis siekia ir viršija 65 dBA triukšmo lygio vertę. Nustatyta, jog didžiausias triukšmo lygis yra Savanorių pr. Karmėlavos kryptimi, kur rytinio piko metu gali siekti 75 dBA, o vakarinio piko metu 72 dBA vertes. Ekvivalentinio triukšmo lygiai piko laikotarpiais gali būti iki 4,5 dBA didesni nei Ldienos triukšmo rodiklis pateikiamas strateginiame triukšmo žemėlapyje.

Atlikus analizę nustatyta, jog autotransporto sukeliamas triukšmas gali įtakoti psichologinę žmonių būseną, taip pat trikdyti miegą. Remiantis statistiniais duomenimis nuo autotransporto triukšmo ES kenčia apie 200 mln. žmonių, iš kurių mažiausiai 18 mln. kenčia erzinantį triukšmo poveikį, o 5 mln. patiria nuolatines pasekmes susijusias su prasta miego kokybe. Baigiamajame darbe autotransporto sukeliamo triukšmo tarša ir jos mažinimo galimybės triukšmo užtvaromis bei vertinamas šių priemonių efektyvumas. Tyrime analizuota magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa nuo 97 km. iki 98 km., esanti ties Kaunu, tarp Kleboniškio tilto ir Savanorių prospekto ir šioje zonoje esanti gyvenamoji aplinka. Šioje kelio atkarpoje vidutinis magistralinio kelio vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia ~65000 transporto priemonių per parą, o gyvenamojoje aplinkoje esančioje už 20 m nuo šio kelio triukšmo lygis normines vertes viršija visais paros laikotarpiais: dienos laikotarpiu – 7 dBA, vakaro laikotarpiu – 13 dBA, o nakties laikotarpiu – 11 dBA. Siekiant triukšmo lygį sumažinti iki ribinių verčių atliktas skaitinis triukšmo sklaidos modeliavimas, kurio metu nustatyta, jog gyvenamojoje aplinkoje triukšmui sumažinti efektyviai gali būti naudojama 7 m aukščio triukšmo užtvara, kuri triukšmo lygį leistų sumažinti 15 dBA.

Baigiamajame darbe atlikta informacijos šaltinių analizė apie aplinkos triukšmo problematiką ir triukšmo reglamentavimo ir valdymo klausimus. Nustatyta, jog dideliam aplinkoje girdimam triukšmui didelę įtaką turi įvairūs pramoniniai objektai, kurių triukšmo lygis priklauso nuo tokių objektų veikimo intensyvumo tam tikro sezono metu, techninių įrenginių būklės, darbo režimo, eismo srautų apimties ir intensyvumo. Siekiant įvertinti statinio skleidžiamą triukšmo lygį, buvo pasirinktas tiriamasis objektas – 3 aukštų pašarų gamybos cechas, kuriame buvo atlikti įvairios įrangos viduje sukeliamo triukšmo matavimai. Iš gautų triukšmo matavimų rezultatų, nustatyta, jog vidutinis triukšmo lygis pirmame pastato aukšte siekė 84,1 dB(A), trečiame – 86,3 dB(A), trečiajame – 97,1 dB(A), o vidutinis triukšmo lygis pastato viduje siekė 92,1 dB(A). Atlikus pastato vidaus triukšmo matavimus, jie buvo panaudoti matematiniame pastato fasado sukeliamo triukšmo sklaidos modeliavime, o gauti modeliavimo rezultatai palyginti su faktiniais triukšmo matavimais pastato išorėje. Atliekant tyrimą matavimo rezultatai analizuoti modeliuojant pastato spinduliavimą 2 skirtingais būdais. Pirmasis – skaičiuojant viso pastato fasado vertikalųjį triukšmo spinduliavimą panaudojant gautus pastato vidaus triukšmo lygio rezultatus, o antrasis – pastato fasado spinduliavimą modeliuojant kaip 3 skirtingą triukšmo lygį spinduliuojančias fasado dalis. Gauti rezultatai rodo, jog pastatų fasadų skleidžiamo į aplinką triukšmo skaičiavimų rezultatai detalizuojant triukšmingiausias ar mažiau triukšmingas pastato fasado dalis gali turėti reikšmingos įtakos triukšmo modeliavimo tikslumui. Nagrinėtu atveju, modeliavimo paklaida, naudojant supaprastintą pastato vidaus triukšmo skaičiavimą, siekė iki 5,4 dB(A), t. y., modeliavimu gautą triukšmo lygio vertę lyginant su išmatuotomis vertėmis.