Dadelienė, Rūta

Išanalizavus mokslinę literatūrą, stebint fizinio aktyvumo tendencijas visuomenėje, netaisyklingos laikysenos paplytimo problemą, pastebima, kad šiuo metu paauglių fizinis aktyvumas yra žymiai mažesnis nei to paties amžiaus mokinių prieš kelis dešimtmečius. Tuo tarpu paauglių netaisyklinga laikysena ir antsvorio, nutukimo problema plinta vis didesniu mastu. Mokyklose nepakankamai ugdomas fizinio aktyvumo poreikis ir įgūdžiai, teigiamas požiūris į kūno kultūrą ir sveiką gyvenseną. Dėl to ir norėjosi atskleisti 11 - 12 metų mokinių kasdienį fizinį aktyvumą, netaisyklingos laikysenos paplitimą, kuriam būdingas hipodinamijos ir ergonomikos sąsajos. Problema: Mažas fizinis aktyvumas gali turėti įtakos mokinių taisyklingai laikysenai. Hipotezė: Nepakankamas fizinis aktyvumas ir nesilaikymas ergonomikos veiksnių turi įtakos 11 - 12 metų mokinių netaisyklingai laikysenai. Objektas: 11 - 12 metų mokinių fizinis aktyvumas, laikysena ir ergonomika. Subjektas: 11 - 12 metų Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos mokiniai. Tikslas: Ištirti 11 - 12 metų mokinių kasdienį fizinį aktyvumą, laikyseną, kai kuriuos ergonomikos aspektus. Uždaviniai: 1. Įvertinti 11 - 12 metų mokinių fizinį išsivystymą ir fizinį aktyvumą. 2. Įvertinti 11 - 12 metų mokinių netaisyklingos laikysenos paplitimą. 3. Įvertinti 11 - 12 metų mokinių ergonomikos veiksnius. 4. Nustatyti sąsajas tarp mokinių fizinio aktyvumo, laikysenos ir ergonomikos. Metodai: Tyrimas atliktas 2013 m. vasario mėn. - 2013 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto, Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje. Tiriamųjų imtį sudarė 75 penktų klasių mokiniai, kurių amžiaus vidurkis 11,4 ± 0,8 metų, jie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal lytį: 38 mergaitės ir 37 berniukai. Tyrimui atlikti buvo panaudota literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa apie mokinių fizinio aktyvumą, veiklą ir požiūrį į sveikatą, kūno kompozicijos vertinime atlikti ūgio ir svorio matavimai, iš kurių skaičiuotas KMI, laikysenos vertinimo modelis pagal W. W. K. Hoeger, mokinių ergonomikos elementų vertinimas, matematinė statistinė analizė. Rezultatai: Ištyrus mokinių fizinį išsivystymą, nustatyta, kad 51 proc. mokinių yra tinkamo kūno svorio, 32 proc. turi per mažą kūno svorį, 17 proc. mokinių turi antsvorį, daugiau mergaičių nei berniukų. Anketinės anoniminės apklausos metu vertinant mokinių fizinį aktyvumą, buvo nustatyta, kad kasdien ryte mankštinasi 14,7 proc. mokinių, 56 proc. mokinių mankštinasi kartais, o visiškai nepriimtina 29,3 proc. mokinių rytinė mankšta (p<0,05). Didžioji dalis mokinių (61,3 proc.) į mokyklą ir iš mokyklos keliauja pėsčiomis, tačiau daugumai (53,3 proc.) tai užtrunka tik 10 – 15 min. Analizuojant mokinių popamokinę fizinę veiklą nustatyta, kad dauguma mokinių (81,3 proc.) lanko sporto mokymo įstaigą, o tik 18,7 proc. paauglių visiškai nesportuoja, kūno kultūros pamokos mokykloje yra pagrindinė vieta, kur jie užsiima fiziškai aktyvia veikla. Vertinant mokinių pasyvaus laisvalaikio trukmę, paaiškėjo, kad mokiniai linkę daugiau laiko praleisti prie televizoriaus, kompiuterio ir ruošdami pamokas kasdien iki 1 valandos 48,4 proc. mokinių, atitinkamai mokinių 42,2 proc. kasdien praleidžia po 2 – 3 valandas (p<0,05). Taip pat anketos metu buvo siekta išsiaiškinti nugaros skausmų paplitimą ir jo priežastys. 25 proc. mokinių pažymėjo, kad dar niekuomet nėra patyrė skausmo nugaros srityje. 75 proc. tyrime dalyvavusių mokinių vis dėlto daugiau ar mažiau yra susidūrę su nugaros skausmu savo gyvenime. Vertinant bendrą laikyseną mergaičių ir berniukų pagal Hoeger (1987) pasiūlytą metodiką nustatėme, kad puikia laikyseną turi 37 proc., su nedideliais nukrypimais – 43 proc., netaisyklingą – 20 proc. mokinių. Tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vienam mokiniui bloga ir labai bloga laikysena. Siekiant nustatyti kai kurių ergonominių veiksnių įtaką mokinių stuburo funkcijai vertinome suolų tinkamumą ir kuprinių svorį. Tyrimo metu nustatyta, kad 31,6 proc. mergaičių ir 40,5 proc. berniukų sėdi netinkamame suole, o 34,2 proc. mergaičių ir 37,8 proc. berniukų nešioja per sunkias kuprines. Ieškant sąsajų tarp mokinių fizinio aktyvumo, laikysenos ir ergonomikos, rasti statistiškai patikimi (p<0,05) silpni koreliaciniai ryšiai tarp: kūno masės indekso ir liemens padėties (r = 0,263); fizinio aktyvumo atsakydamo į klausimą „Kiek kartų per savaitę sportuojate?“ ir stuburo funkcijos (r = 0,240); kuprinės svorio ir dubens padėties (r = 0,244). Išvados: Rezultatai parodė, kad daugumos mokinių (81 proc.) fizinis aktyvumas atitinka pasaulines rekomendacijas. Duomenų analizė lyties aspektu rodo, kad mergaitės kur kas dažniau neužsiima fizine veikla nei berniukai. 11-12 metų tiriamųjų tarpe daugiausiai laikysenos sutrikimų nustatyta vertinant liemens, pilvo bei apatinės stuburo dalies padėtis. Mažiau sutrikimų nustatyta vertinant pečių ir kojų padėtis. Nustatyta, kad trečdalio mergaičių ir berniukų kuprinės svėrė daugiau kaip 10 proc. jų kūno svorio ir 36 proc. sėdėjo netinkamuose suoluose. Analizuojant gautus duomenis nustatytas ryšys tarp fizinio aktyvumo, laikysenos ir ergonomikos.

Didėjant pagyvenusių žmonių skaičiui, reikia ieškoti būdų ir visapusiškai analizuoti fizinio aktyvumo reikšmę pagyvenusių žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei. Būtina atlikti tyrimus, kurie atskleistų fizinio aktyvumo poveikį pagyvenusių žmonių fiziniam pajėgumui bei sveikatai. Nors Lietuvoje atliekami pagyvenusio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo, sveikatos būklės tyrimai, tačiau darbų kuriuose būtų nagrinėjami pagyvenusių žmonių fizinio išsivystymo, fizinio pajėgumo kartos klausimai dar nepakanka. Tokio profilio tyrimai ne tik padėtų įvertinti šio amžiaus (60 – 70) asmenų fizinius gebėjimus, bet ir galėtų būti naudingi vykdant sveikatos priežiūros reformą. Šio tyrimo objektas yra fizinio aktyvumo įtaka pagyvenusių žmonių, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas: įvertinti skirtingo fizinio aktyvumo pagyvenusių žmonių, fizinį pajėgumą, ir gyvenimo kokybę. Tyrimo metu įvertinta nevienodo fizinio aktyvumo įtaką pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei, išanalizuotas fizinio krūvio poveikis pagyvenusių žmonių kraujotakos sistemos funkciniam pajėgumui bei įvertinta pagyvenusio amžiaus tiriamųjų liemens raumenų jėga. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, veloergometro testas, diagnostinė įranga „Back-Check" 607/608, statistinė duomenų analizė. Tiriamąjį kontingentą sudarė 40 asmenų, kurių amžius buvo nuo 60 iki 70 metų. Tyrimo metu nustatyta, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą įtaką pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei. Fiziškai aktyvūs asmenys geriau vertina savo sveikatos būklę, patiria mažiau skausmo bei veiklos apribojimų dėl fizinės sveikatos būklės, jaučiasi geriau, turi daugiau energijos, mažiau jaučia nuovargį nei mažiau fiziškai veiklūs asmenys. Atlikus pagyvenusių žmonių kraujotakos sistemos funkcinio pajėgumo vertinimą, nustatyta, kad didesnį pajėgumą turi aktyvesne fizine veikla užsiimantys tiriamieji. Įvertinus pagyvenusių žmonių raumenų jėgą nustatyta, kad fiziškai aktyvūs asmenys turi didesnę juosmens raumenų jėgą lenkimosi atgal ir į dešinę lyginant su fiziškai neaktyviais tiriamaisiais.

Nėra išsamiai išaiškinta kaip pasireiškia 10–11 metų amžiaus vaikų fiziniai gebėjimai bei specifiniai judėjimo mokėjimai, šiuo laikotarpiu ir esant tam tikroms fizinio ugdymo sąlygoms, todėl aktualu yra ištirti popamokinių fizinio ugdymo pratybų įtaką vaikų fiziniams gebėjimams ir judėjimo mokėjimams bei vertinti juos amžiaus bei trukmės aspektu. Šis tyrimas naujais duomenimis papildys edukologijos mokslą apie trijų ir ketverių metų trukmės popamokinių krepšinio pratybų poveikį 10-11 metų berniukų lokomociniams gebėjimams, o gauti tyrimų rezultatai leis geriau suprasti popamokinių fizinio ugdymo pratybų įtaką vaikų judėjimo gebėjimų raidai. Praktinėje veikloje leis vykdyti savalaikę atranką bei laiku pradėti taikyti specializuotus ugdymo krūvius. Tyrimo objektu buvo pasirinkta vaikų lokomocinio judėjimo raiška.Tyrimo subjektu - 10–11 metų amžiaus vaikus. Pasirinkus tyrimo kintamuosius iškeltai hipotezei patikrinti buvo siekiama tikslo - ištirti lokomocinio judėjimo raišką po trijų ir ketverių metų trukmės popamokinių krepšinio pratybų. Siekiant užsibrėžto tikslo, magistro darbe buvo iškelti pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti vaikų fizinio išsivystymo rodiklius. 2. Nustatyti vaikų fizinius gebėjimus ir krepšinio technikos mokėjimus. 3. Atlikti skirtingo ugdymo grupių vaikų lokomocinių gebėjimų palyginamąją analizę. Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais suformuluota tyrimo hipotezė: galima prognozuoti, kad trijų ir ketverių metų trukmės specializuotos popamokinės krepšinio pratybos didins vaikų fizinį pajėgumą bei formuos specifinius judėjimo mokėjimus. Pedagoginio eksperimentinio tyrimo metu taikyti šie metodai: literatūros šaltinių analizė, fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo bei krepšinio techniko mokėjimo testavimai. Gauti duomenys apskaičiuoti matematiniu – statistiniu metodu. Apibendrinus fizinio išsivystymo tyrimo rezultatus, galima teigti, kad visose tiriamųjų grupėse matomi nežymūs ūgio, svorio ir KMI skirtumai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Atlikus duomenų analizę paaiškėjo, kad lankančių popamokines krepšinio pratybas berniukų fizinio išsivystymo rodikliai nesiskiria nuo nesportuojančiųjų. Fizinio pajėgumo tyrimas parodė, kad popamokinės krepšinio pratybos lavina vaikų fizinius gebėjimus sparčiau nei judesių techniką bei paspartina vaikų fizinių gebėjimų raidą. Taip pat buvo nustatyta, kad tris metus krepšinį žaidusių berniukų vikrumas, atliekant bėgimo testą (5+10+5 m), buvo 13 proc., o keturis metus žaidusių – 10 proc. didesnis už nesportuojančiųjų. Kai tuo tarpu vikrumas, atliekant šuolius, po trijų metų trukmės krepšinio pratybų nesiskyrė, o po ketverių metų trukmės popamokinių pratybų jis siekė net 22 proc. Specifiniai krepšinio technikos mokėjimų testai - kamuolio varymas ir metimas į krepšį po trijų ir ketverių metų trukmės treniruočių esminių skirtumų neišryškino.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės parengtumo ir žaidiminės veiklos II-ajame pasaulio ir IX-ajame Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatuose ypatumai. Analizuojamas Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų rinktinės fizinis parengtumas, funkcinis pajėgumas, žaidiminė veikla, lyginami žaidimo modeliniai rodikliai Darbe išryškinamos parengtumo bei žaidiminės veiklos kaitos tendencijos. Tyrime dalyvavo Lietuvos kurčiųjų krepšinio komanda, turinti didelę krepšinio sporto patirtį, būdama pasiekusi daug svarių pergalių Kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Rinktinė 2007 m. II-ajame pasaulio ir 2008 m. IX-ajame Europos čempionatuose Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio kamanda laimėjo aukso medalius. Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto mokslo institute ištirtas šios komandos fizinis išsivystymas, funkcinis pajėgumas bei raumenų galingumas rengiantis II-ajam pasaulio ir IX-ajam Europos čempionatams. Išnalizuoti minėtų čempionatų žaidiminės veiklos oficialūs dokumentai (protokolai). Atlikta tyrimo duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Tyrimas parodė, kad 2008 metais Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinė Europos čempionate buvo ne tokia fiziškai pajėgi kaip 2007 metų pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate. Daugelis Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės fizinio parengtumo rodiklių buvo geresni prieš II-ąjį Pasaulio čempionatą. Žaidiminės veiklos rodikliai kito priklausomai nuo varžovų pajėgumo. II-jame Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate komanda buvo pranašesnė savo taiklumu iš įvairių distancijų, tritaškių bei baudų metimu, surengdavo daugiau ir efektyvesnių greitų puolimų nei Europos čempionate. Europos čempionate komanda geriau kovojo dėl atšokusių kamuolių, sėkmingiau blokuodavo metimus.

Krepšinis dėl didelės ir įvairios fizinės judamosios bei emocinės veiklos Lietuvoje populiarus tarp įvairių socialinių grupių gyventojų, tarp jų ir turinčių klausos negalią vaikų. Norint gerai įvaldyti krepšinio techniką reikalingas aukštas fizinis parengtumas bei ilgos ir tikslinės krepšinio technikos treniruotės. Mokslinių tyrimų apie klausos negalią turinčių žmonių sportinio rengimo ypatumus aiškiai nepakanka, o mergaičių, žaidžiančių krepšinį, sportinio parengimo ypatumai Lietuvoje visai netyrinėti. Darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti krepšinio treniruočių poveikį 12-14 metų mergaičių su klausos negalia fizinio išsivystymo, parengtumo ir krepšinio technikos įgūdžių kaitai. Tyrimas vykdytas dviem etapais: pirmasis tyrimas atliktas 2006 metų sausio mėnesį, o antrasis – tų pačių metų spalio mėnesį. Tyrimo metu naudoti antropometrijos metodai bei įvairūs testavimo metodai įvertinti mergai����ių fizinį parengtumą bei krepšinio technikos įgūdžius. Tyrime dalyvavo aštuonios 12-14 metų mergaitės su klausos negalia, lankančios krepšinio treniruotes. Tyrimo metu nustatyta, kad tirtos mergaitės yra nevienodo fizinio išsivystymo lygio ir fizinio vystymosi greitis skiriasi. Antrojo tyrimo metu lyginant su pirmuoju tyrimu vidutinis mergaičių ūgis statistiškai patikimai padidėjo 5,6 centimetrais (p<0,001) nuo 151 cm iki 156,6 cm, vidutinė kūno masė statistiškai patikimai padidėjo 3,6 kg (p<0,001) nuo 45,3 kg iki 48,9 kg, tačiau patikimo skirtumo tarp vidutinio kūno masės indekso pokyčio nenustatyta (p>0,05). Vertinant mergaičių fizinį parengtumą, testo „sėstis ir gultis“ vidutinis rezultatas antrojo tyrimo metu lyginant su primojo tyrimo vidutiniu rezultatu patikimai padidėjo 3,4 kartais - nuo 17,4 kartų iki 20,8 kartų (p<0,025), t.y. pagerėjo mergaičių pilvo preso raumenų dinaminės jėgos ištvermė. Antrojo tyrimo metu lyginant su pirmuoju tyrimu, patikimai pagerėjo tirtų mergaičių staigioji jėga, nes jos vidutiniškai iš vietos į tolį nušoko 8,6 cm toliau – nuo 139,5 cm iki 148,1 cm (p<0,025), kūno valdymas ir greitumas, nes bėgimo 6 kartus po 5 metrus testo vidutinis rezultatas patikimai pagerėjo 1,05 s - nuo 13,32 s iki 12,27 s (p<0,001), vikrumas bei greitumo ištvermė, nes greitumo testą mergaitės atliko patikimai vidutiniškai 10,42 s greičiau – nuo 61,48 s iki 51,06 s (p<0,001). Tačiau nenustatyta patikimo skirtumo tarp greitumo jėgos (kojų raumenų galingumo) lyginant antrojo tyrimo vidutinį greitumo testo rezultatą su pirmojo tyrimo vidurkiu (p>0,05). Vertinant specialųjį fizinį parengtumą bei krepšinio technikos įgūdžius nustatyta, kad patikimai pagerėjo tirtų mergaičių kamuolio perdavimo ir gaudymo įgūdžiai: vidutinis kamuolio perdavimo nuo krūtinės prie sienos testo rezultatas pagerėjo 9,9 taškais - nuo 13,4 taškų pirmojo tyrimo metu iki 23,3 taškų antrojo tyrimo metu (p<0,001). Taip pat antrojo tyrimo metu lyginant su pirmuoju tyrimu patikimai pagerėjo kamuolio varymo įgūdžiai - kamuolio varymo tarp kliūčių testo vidutinis atlikimo laikas sutrumpėjo nuo 13,87 s iki 11, 83 s (p<0,001), anaerobinė ištvermė - vidutinis bėgimo per aikštę bei metimo į krepšį testo atlikimo laikas patikimai sutrumpėjo nuo 134,36 s iki 111,09 s (p<0,001), krepšinio veiksmų stabilumas ir tikslumas - 2 kartus po 10 baudų metimo testo vidutinis rezultatas patikimai pagerėjo nuo 4,6 iki 7,6 baudų (p<0,001), judėjimas ginantis - vidutinis judėjimo ginantis testo laikas patikimai sutrumpėjo nuo 13,32 s iki 12,09 s (p<0,001). Kompleksinio techninio ir specialaus fizinio parengtumo testo vidutinis rezultatas antrojo tyrimo metu buvo daug geresnis negu pirmojo tyrimo vidutinis rezultatas (p<0,05). Apibendrinus gautus rezultatus, padaryta išvada, kad tirtų 12-14 metų mergaičių su klausos negalia fiziniam išsivystymui, fiziniam parengtumui ir krepšinio technikos įgūdžių formavimui krepšinio treniruotės turėjo žymų teigiamą poveikį.