Krepšinio treniruočių įtaka 12-14 metų mergaičių su klausos negalia fiziniam išsivystymui, specialiam fiziniam ir techniniam parengtumui

Krepšinis dėl didelės ir įvairios fizinės judamosios bei emocinės veiklos Lietuvoje populiarus tarp įvairių socialinių grupių gyventojų, tarp jų ir turinčių klausos negalią vaikų. Norint gerai įvaldyti krepšinio techniką reikalingas aukštas fizinis parengtumas bei ilgos ir tikslinės krepšinio technikos treniruotės. Mokslinių tyrimų apie klausos negalią turinčių žmonių sportinio rengimo ypatumus aiškiai nepakanka, o mergaičių, žaidžiančių krepšinį, sportinio parengimo ypatumai Lietuvoje visai netyrinėti. Darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti krepšinio treniruočių poveikį 12-14 metų mergaičių su klausos negalia fizinio išsivystymo, parengtumo ir krepšinio technikos įgūdžių kaitai. Tyrimas vykdytas dviem etapais: pirmasis tyrimas atliktas 2006 metų sausio mėnesį, o antrasis – tų pačių metų spalio mėnesį. Tyrimo metu naudoti antropometrijos metodai bei įvairūs testavimo metodai įvertinti mergai����ių fizinį parengtumą bei krepšinio technikos įgūdžius. Tyrime dalyvavo aštuonios 12-14 metų mergaitės su klausos negalia, lankančios krepšinio treniruotes. Tyrimo metu nustatyta, kad tirtos mergaitės yra nevienodo fizinio išsivystymo lygio ir fizinio vystymosi greitis skiriasi. Antrojo tyrimo metu lyginant su pirmuoju tyrimu vidutinis mergaičių ūgis statistiškai patikimai padidėjo 5,6 centimetrais (p<0,001) nuo 151 cm iki 156,6 cm, vidutinė kūno masė statistiškai patikimai padidėjo 3,6 kg (p<0,001) nuo 45,3 kg iki 48,9 kg, tačiau patikimo skirtumo tarp vidutinio kūno masės indekso pokyčio nenustatyta (p>0,05). Vertinant mergaičių fizinį parengtumą, testo „sėstis ir gultis“ vidutinis rezultatas antrojo tyrimo metu lyginant su primojo tyrimo vidutiniu rezultatu patikimai padidėjo 3,4 kartais - nuo 17,4 kartų iki 20,8 kartų (p<0,025), t.y. pagerėjo mergaičių pilvo preso raumenų dinaminės jėgos ištvermė. Antrojo tyrimo metu lyginant su pirmuoju tyrimu, patikimai pagerėjo tirtų mergaičių staigioji jėga, nes jos vidutiniškai iš vietos į tolį nušoko 8,6 cm toliau – nuo 139,5 cm iki 148,1 cm (p<0,025), kūno valdymas ir greitumas, nes bėgimo 6 kartus po 5 metrus testo vidutinis rezultatas patikimai pagerėjo 1,05 s - nuo 13,32 s iki 12,27 s (p<0,001), vikrumas bei greitumo ištvermė, nes greitumo testą mergaitės atliko patikimai vidutiniškai 10,42 s greičiau – nuo 61,48 s iki 51,06 s (p<0,001). Tačiau nenustatyta patikimo skirtumo tarp greitumo jėgos (kojų raumenų galingumo) lyginant antrojo tyrimo vidutinį greitumo testo rezultatą su pirmojo tyrimo vidurkiu (p>0,05). Vertinant specialųjį fizinį parengtumą bei krepšinio technikos įgūdžius nustatyta, kad patikimai pagerėjo tirtų mergaičių kamuolio perdavimo ir gaudymo įgūdžiai: vidutinis kamuolio perdavimo nuo krūtinės prie sienos testo rezultatas pagerėjo 9,9 taškais - nuo 13,4 taškų pirmojo tyrimo metu iki 23,3 taškų antrojo tyrimo metu (p<0,001). Taip pat antrojo tyrimo metu lyginant su pirmuoju tyrimu patikimai pagerėjo kamuolio varymo įgūdžiai - kamuolio varymo tarp kliūčių testo vidutinis atlikimo laikas sutrumpėjo nuo 13,87 s iki 11, 83 s (p<0,001), anaerobinė ištvermė - vidutinis bėgimo per aikštę bei metimo į krepšį testo atlikimo laikas patikimai sutrumpėjo nuo 134,36 s iki 111,09 s (p<0,001), krepšinio veiksmų stabilumas ir tikslumas - 2 kartus po 10 baudų metimo testo vidutinis rezultatas patikimai pagerėjo nuo 4,6 iki 7,6 baudų (p<0,001), judėjimas ginantis - vidutinis judėjimo ginantis testo laikas patikimai sutrumpėjo nuo 13,32 s iki 12,09 s (p<0,001). Kompleksinio techninio ir specialaus fizinio parengtumo testo vidutinis rezultatas antrojo tyrimo metu buvo daug geresnis negu pirmojo tyrimo vidutinis rezultatas (p<0,05). Apibendrinus gautus rezultatus, padaryta išvada, kad tirtų 12-14 metų mergaičių su klausos negalia fiziniam išsivystymui, fiziniam parengtumui ir krepšinio technikos įgūdžių formavimui krepšinio treniruotės turėjo žymų teigiamą poveikį.

Due to extensive and varied physical movable and emotional activity basketball is very popular in various Lithuanian population groups, hearing impaired children among them. In order to perfectly master basketball technique, high physical sportsmanship as well as a long and targeted basketball training is needed. Scientific research regarding characteristics of sport training of hearing impaired people is still insufficient while sportive sportsmanship of girls playing basketball in Lithuania have not been investigated at all. The aim of this work is to examine and assess the influence of basketball training to the change of physical development, sportsmanship and basketball technique skills of 12-14 years old hearing impaired girls. The research was performed in two stages. The first study was performed in January 2006 and the second one was performed in October of the same year. Methods of anthropometry as well as various test methods were used in research process to evaluate physical sportsmanship and basketball technique skills. Eight hearing impaired girls of the age of 12-14 years attending basketball trainings participated in the research. During the research it was found that the researched girls were not of the same physical development and the rate of their physical development was different. During the second study in comparison with the first one the average height of the girls reliably increased by 5,6 cm (p<0,001) from 151 cm to 156,6 cm, average body mass statistically reliably increased by 3,6 kg (p<0,001) from 45,3 kg to 48,9 kg, though reliable difference between the average body mass index change was not established (p>0,05). In assessing physical sportsmanship of the girls, the average result of the test "lye and sit down" in the second study in comparison with the average result of first study reliably increased by 3,4 times - from 17,4 times to 20,8 times (p<0,025), i.e. dynamical strength endurance of belly press muscles of the girls improved. During the second study in comparison with the first one sudden strength of the girls reliably improved as their average standing jump became 8,6 cm longer – from 139,5 cm to 148,1 cm (p<0,025); body command and quickness improved as the average result of the running test of 6 x 5 m reliably increased by 1,05 s from 13,32 s to 12,27 s (p<0,001); agility and quickness endurance reliably increased as girls performed quickness test in average faster by 10,42 s – from 61,48 s to 51,06 s (p<0,001). However reliable difference was not found in quickness strength (power of legs muscles) comparing quickness test result of the second study with the average result of the first study. (p>0,05). In assessing special physical readiness and basketball technique skills it was found that ball passing and ball catching skills reliably increased: average test result of ball pass from the chest to the wall improved by 9,9 points - from 13,4 points in the first study to 23,3 points in the second study (p<0,001). Skills of ball dribbling also reliably improved comparing the first and the second study: average test time of ball dribbling between obstacles shortened from 13,87 s to 11, 83 s (p<0,001); anaerobic endurance improved – average time of running across the sport hall and throwing into the basket reliably shortened from 134,36 s to 111,09 s (p<0,001); stability and precision of basketball actions – average result of 2 x 10 penalty throw reliably increased from 4,6 to 7,6 points (p<0,001), movement in defense – average test time of movement in defense reliably shortened from 13,32 s to 12,09 s (p<0,001). Average result of complex technical and special readiness test in second study was much better than in the first study (p<0,05). Summing up the results of the research a conclusion was made that basketball trainings had a significant positive influence to the physical development, physical preparation and formation of basketball technique skills of 12-14 years old hearing impaired girls