Lokomocinio judėjimo raiška po trijų ir ketverių metų trukmės popamokinių krepšinio pratybų
Gadliauskaitė, Giedrė |
Nėra išsamiai išaiškinta kaip pasireiškia 10–11 metų amžiaus vaikų fiziniai gebėjimai bei specifiniai judėjimo mokėjimai, šiuo laikotarpiu ir esant tam tikroms fizinio ugdymo sąlygoms, todėl aktualu yra ištirti popamokinių fizinio ugdymo pratybų įtaką vaikų fiziniams gebėjimams ir judėjimo mokėjimams bei vertinti juos amžiaus bei trukmės aspektu. Šis tyrimas naujais duomenimis papildys edukologijos mokslą apie trijų ir ketverių metų trukmės popamokinių krepšinio pratybų poveikį 10-11 metų berniukų lokomociniams gebėjimams, o gauti tyrimų rezultatai leis geriau suprasti popamokinių fizinio ugdymo pratybų įtaką vaikų judėjimo gebėjimų raidai. Praktinėje veikloje leis vykdyti savalaikę atranką bei laiku pradėti taikyti specializuotus ugdymo krūvius. Tyrimo objektu buvo pasirinkta vaikų lokomocinio judėjimo raiška.Tyrimo subjektu - 10–11 metų amžiaus vaikus. Pasirinkus tyrimo kintamuosius iškeltai hipotezei patikrinti buvo siekiama tikslo - ištirti lokomocinio judėjimo raišką po trijų ir ketverių metų trukmės popamokinių krepšinio pratybų. Siekiant užsibrėžto tikslo, magistro darbe buvo iškelti pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti vaikų fizinio išsivystymo rodiklius. 2. Nustatyti vaikų fizinius gebėjimus ir krepšinio technikos mokėjimus. 3. Atlikti skirtingo ugdymo grupių vaikų lokomocinių gebėjimų palyginamąją analizę. Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais suformuluota tyrimo hipotezė: galima prognozuoti, kad trijų ir ketverių metų trukmės specializuotos popamokinės krepšinio pratybos didins vaikų fizinį pajėgumą bei formuos specifinius judėjimo mokėjimus. Pedagoginio eksperimentinio tyrimo metu taikyti šie metodai: literatūros šaltinių analizė, fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo bei krepšinio techniko mokėjimo testavimai. Gauti duomenys apskaičiuoti matematiniu – statistiniu metodu. Apibendrinus fizinio išsivystymo tyrimo rezultatus, galima teigti, kad visose tiriamųjų grupėse matomi nežymūs ūgio, svorio ir KMI skirtumai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Atlikus duomenų analizę paaiškėjo, kad lankančių popamokines krepšinio pratybas berniukų fizinio išsivystymo rodikliai nesiskiria nuo nesportuojančiųjų. Fizinio pajėgumo tyrimas parodė, kad popamokinės krepšinio pratybos lavina vaikų fizinius gebėjimus sparčiau nei judesių techniką bei paspartina vaikų fizinių gebėjimų raidą. Taip pat buvo nustatyta, kad tris metus krepšinį žaidusių berniukų vikrumas, atliekant bėgimo testą (5+10+5 m), buvo 13 proc., o keturis metus žaidusių – 10 proc. didesnis už nesportuojančiųjų. Kai tuo tarpu vikrumas, atliekant šuolius, po trijų metų trukmės krepšinio pratybų nesiskyrė, o po ketverių metų trukmės popamokinių pratybų jis siekė net 22 proc. Specifiniai krepšinio technikos mokėjimų testai - kamuolio varymas ir metimas į krepšį po trijų ir ketverių metų trukmės treniruočių esminių skirtumų neišryškino.
There is no circumstantial explanation about how physical abilities and specific movement skills of children from 10 to 11 years appears. During this period and under particular physical education circumstances it is relevant to investigate extracurricular physical education exercise influence on children's physical skills and movement of payments and evaluate them in terms of age and duration. This study will complement the educational science of three and four-year term extracurricular basketball training impact on 10 – 11 year-old boys locomotive capacities with a new data and the results of investigation will lead to better understanding of extracurricular physical education impact on children’s movement skills development. Practical activities will enable to pursue timely selection and to apply specialized training load. As object of the survey was taken children’s locomotive movement expression. As subject of the survey - 10–11 year-old children. After taking survey’s event variables for raised hypothesis, there was destination to investigate locomotive movement expression after three and four-year extracurricular basketball training. To reach study results in master thesis the main goals of the survey was raised: 1. To discus somatic physical development rates. 2. To identify children’s physical and basketball technique skills. 3. To identify three and four-year duration extracurricular basketball training impact on basketball players psychomotor functions. Relying on earlier results hypothesis of the survey was formed: it can be prognosticated that three and four-year specialized extracurricular basketball training will increase children’s physical potential and form specific movement skills. During this educational study the following methods were taken: analysis of literature and documents, testing to identify and evaluate features of physical development, physical potential and basketball technique skills, data‘s calculation mathematical – statistical method. To sum up physical development results, in all investigative groups were seen slight differences of heights, weight and BMI, although, there is no statistically important difference. By applying analysis of data it was found that number of pupils attending extracurricular basketball training, physical development rate and not attending any sport activities pupils physical development rates are equal. According to survey, extracurricular basketball training develops children’s physical abilities more intense than movement technique and accelerates children’s physical development process. By examining rapidity it became clear that after three years of playing basketball 20 m running locomotive rate is 12% and after four – 13% better than those pupils who have not played. It was identified that extracurricular training did not have substantial influence on psychomotor functions. Boys who played basketball for three years, dexterity by doing running test (5+10+5 m) was 13 % and whose, who played it for four years 10% higher, than pupils who do not take up any sports activities. Meanwhile, dexterity by doing jumps, after three year duration basketball training/drill was the same, though after four-year extracurricular training was 22% bigger. By applying tests 10 – 11 year –old children physical development, physical potential and basketball technique skills were identified. Specific basketball technique qualifications (ball handling and throwing into the basket) did not show any specific differences after three and four-year training.