Taikomosios etikos tyrimai / Research in Applied Ethics

Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinėjo Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai Vilniuje ir Kaune vykusioje konferencijoje. Renginys buvo organizuotas dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumo, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie skaitė pranešimus ir diskutavo apie technologinių transformacijų iššūkius. Buvo aptariamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.

Tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste. Pagrindinės konferencijos sesijų temos: Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo; Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos; Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui. Konferencijos metu vyko politikos, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis plėtojant inovatyvią bio-pramonę“.

2025 m. rugsėjo 2–5 d. d. universitete vyksto tarpdisciplininė Tarptautinės teisės ir kalbos asociacijos (International Language and Law Association, ILLA) konferencija. Renginį sudarė dvi konferencijos: 5-oji Teismo lingvistikos konferencija (5th ILLA Focus Conference on Forensic Linguistics) ir 7-oji ILLA konferencija (7th General ILLA Conference).

Socialiai atsakingas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), savo veiklose palaikantis įtrauktį, toleranciją ir įsiklausymo kultūrą, dalyvavo diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur visuomenę prisijungti prie universiteto rengiamų pokalbių kvietė speciali VDU scena. Čia aktualius klausimus gvildeno ne tik kompetentingi universiteto mokslininkai ir ekspertai, tačiau ir kviestiniai svečiai, įvairių sričių specialistai, politikai, verslo atstovai, visuomenininkai. Tarp pašnekesių temų – visuomenės susiskaldymas, mokytojo profesijos patrauklumas, pradinio ugdymo ilginimas ir bendradarbiavimas su prestižiniu Masačusetso technologijų institutu. Šie ir kiti svarbūs klausimai buvo aptarti. Viena svarbiausių diskusijų buvo skirta Lietuvos sutarčiai su Masačusetso technologijos institutu (MIT), kurios dėka mūsų šalis turi unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais, stiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Bendradarbiavimą užmezgusio Lietuvos konsorciumo koordinatorius VDU kvietė apsvarstyti, kaip šiuos ryšius paversti ne tik didele nauda mūsų šaliai, bet ir novatoriškais didžiausių pasaulio iššūkių sprendimais. Dar vieną aktualią temą palitė komunikacijos ekspertų diskusija apie dialogo skatinimą susipriešinusioje visuomenėje. Dalyviai aptarė, kaip skatinti nuoširdų, atvirą ir pagarba grįstą dialogą tarp skirtingų grupių, ieškoti susikalbėjimo, taip pat – kokį vaidmenį čia gali atlikti žiniasklaida. Tęsiantis kalboms apie pradinio ugdymo prailginimą, švietimo specialistai VDU scenoje pažvelgė į šalis, kur vaikai pradinėje mokykloje mokosi iki dvylikos metų. Pokalbyje buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvai verta keisti pradinio ugdymo sistemą ir ką tokie pokyčiai reikštų vaikams, tėvams, mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. VDU mokslininkai su kviestiniais svečiais taip pat šnekėjosi ir apie mokytojo profesijos pasirinkimą. Nepaisydami įvairių „pamokymų“, kai kurie renkasi būti mokytojais ne dėl prestižo, ne iš naivumo, o dėl vidinio apsisprendimo, autentiškai ir sąmoningai. Diskusija kvietė pasvarstyti, kas labiausiai įkvepia tapti mokytoju, kuo ši profesija patraukli ir kokie yra didžiausi trukdžiai, priverčiantys jos nesirinkti. Vienas iš festivalio pokalbių palietė ir opią vyrų mokytojų stokos problemą. Buvo aptartos giluminės šio reiškinio priežastys ir įtaka mokinių raidai, stereotipų formavimuisi. Dalyviai samprotavo ne tik apie statistiką, bet ir vertybes, lyčių vaidmenis, sistemines kliūtis ir galimus pokyčius. Dar viename festivalio „Būtent!“ renginyje VDU ir kitų institucijų atstovai kalbėjosi apie mokslininkus, kurie šiandien yra neatskiriami nuo visuomenės – jie tiria ir kuria žinias, turinčias didelę įtaką mūsų visų kasdienybei: nuo švietimo ir sveikatos iki klimato kaitos ir technologijų. Diskutantai iš naujo pažvelgė į mokslininko vaidmenį, dekonstravo stereotipus ir nagrinėjo, kaip dar labiau stiprinti ryšį tarp mokslo ir visuomenės. Dvi diskusijos buvo skirtos emocinėms bei socialinėms kompetencijoms – kodėl, norint užsitikrinti sėkmę mokykloje, darbe ir gyvenime, svarbu ugdyti empatiją, bendradarbiavimą ir kitus šio pobūdžio gebėjimus. Emocinis raštingumas, pasak ekspertų, padeda ne tik išlikti sąmoningam kasdienybėje, bet ir kurti darnius santykius, priimti pagrįstus sprendimus. Krizės, demografiniai pokyčiai ir iškylantys socialiniai iššūkiai reikalauja stiprių ir vieningų bendruomenių. VDU scenoje susirinkę ekspertai aptarė, kaip socialinis atsparumas formuojasi vietos bendruomenėse ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka savivaldos atstovai ir politikai. Atskira diskusija buvo skirta Venesuelos lietuvių apsilankymams arba sugrįžimams į Lietuvą: su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, kaip formuojasi lietuviškoji tapatybė gyvenant tarp dviejų pasaulių. Renginyje buvo pažvelgta į asmenines šių žmonių patirtis, identiteto paieškas ir kultūrinius skirtumus.

Forumas rengtas minint Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo 35-metį: 1989-ųjų balandžio 26-28 dienomis buvo pradėta realizuoti universiteto atkūrimo idėja. Atkurtasis VDU tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, kuris įdiegė Harvardo universiteto (JAV) modeliu ir Artes liberales (laisvųjų menų) principais paremtą studijų koncepciją: čia akcentuojama studentų laisvė rinktis, susidaryti savo tvarkaraštį ir įgyti platų išsilavinimą, neapsiribojant vien pasirinktos specialybės dalykais. Tarptautiniame forume akademiniai ekspertai, partneriai, sprendimų priėmėjai ir kiti svečiai iš JAV, Honkongo, Taivano ir kitų šalių aptarė universiteto idėjos kaitą įvairiais aspektais, tarp jų – ir Artes liberales susidūrimą su biurokratinėmis kliūtimis bei dirbtinio intelekto plėtros reikšmę žmogaus kūrybiškumo, antreprenerystės skatinimui. Tarp forumo pranešėjų – tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Jie forume aptarė pragmatines fikcijas – nuolat kintančias infrastruktūras, kurios palaiko bendradarbiavimo eksperimentus dizaino, pedagogikos, mokslo ir meninio intelekto srityse. Pirmojoje plenarinėje forumo diskusijoje buvo aptarta aukštojo mokslo studijų įvairovė ir transformacijos. „VDU ir partnerinių universitetų atstovai nagrinėjo Artes liberales ir kitu aukštojo mokslo studijų modelius: kaip jie yra koreguojami, modifikuojami atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, kuriuos iššaukia dirbtinio intelekto pažanga arba geopolitiniai ir gamtiniai iššūkiai“, – diskusijos temą pristatė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. Diskusijoje dalyvavo Honkongo Lingnano universiteto viceprezidentas Shalendra Sharma, JAV Pietų Ilinojaus Carbondale universiteto Laisvųjų menų koledžo dekanas Joddy Murray, Taivano Nacionalinio Čengči universiteto prezidentas Tsai-Yen Li ir kiti diskutantai. Antrojoje plenarinėje diskusijoje VDU absolventai ir kiti diskutantai nagrinėjo, kaip Artes liberales išsilavinimas prisideda prie ekspertinių žinių ir profesionalumo plėtros: kaip universitetinės studijos atspindi dabartines socialines, verslo ir kultūrines realijas. Tarp diskutantų – Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, vienas iš „Rubedos“ įkūrėjų, „MedIT“ klasterio valdybos narys Linas Vaitulevičius, ES nuolatinė atstovė ESBO Rasa Ostrauskaitė, laboratorijos „Medicina practica“ medicinos biotechnologė Miglė Razgūnaitė ir kiti.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija kiekvienais metais kviečia diskutuoti aktualiomis baudžiamosios politikos temomis, apžvelgti naujausias Europos Sąjungos teisės tendencijas, Lietuvos ir kitų Europos valstybių baudžiamosios politikos sprendimus bei praktines teisės taikymo problemas. Šios konferencijos dėmesio centre – šiuolaikinės baudžiamosios politikos tendencijos, matomos Europos Sąjungos teisėje, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, Europos valstybių novatoriškuose baudžiamosios politikos sprendimuose ir naujausiose mokslinėse diskusijose. Ypatingas dėmesys konferencijoje buvo skiriamas tokioms ES baudžiamosios teisės sritims kaip elektroniniai įrodymai, duomenų gavimas iš ES valstybių narių. Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir kitos pristatomos temos: konvencinių nusikaltimų normų taikymas pilkojoje interpretavimo zonoje, sukčiavimo atribojimo nuo finansinių nusikalstamų veikų problematika, kaltinamųjų aktų kokybės vertinimas (remiantis MRU Teisės mokyklos ekspertų atlikto užsakomojo tyrimo dėl prokuratūros procesinės veiklos kokybės vertinimo, rezultatais) ir kt. Daugelis pranešėjų pristatydami atskiras temas, pabrėžė teisinio neapibrėžtumo, nesuderinamumo problematiką teisinio reguliavimo ir jo taikymo srityse. Taip pat džiugu, kad šioje konferencijoje, jos antrojoje sesijoje nuotoliniu būdu, dalyvavo Vokietijos ir Lenkijos mokslininkai, kurių teisinė patirtis ir požiūriai tikrai praturtino mokslines diskusijas, ir leido išgirsti, kaip skirtingos šalys sprendžia panašias problemas.

2023 m. birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“. Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, subūrė akademikus iš viso pasaulio, tyrinėjančius įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptarė svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų buvo skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyko ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija. Šios konferencijos dėmesio centre buvo šiuolaikinės baudžiamosios politikos tendencijos, matomos Europos Sąjungos teisėje, Lietuvos ir kitų Europos valstybių novatoriškuose baudžiamosios politikos sprendimuose. Taip pat jų vertinimai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir naujausiose mokslinėse diskusijose. Konferencijoje pranešimus skaitė Ukrainos ir Norvegijos mokslininkai ir praktikai, taip pat LSMC Teisės instituto, MRU Teisės mokyklos ir VDU Teisės fakulteto mokslininkai.

Vytauto Didžiojo universitete pirmą kartą startavo naujo formato renginys „Dialogo laboratorija 2023. Mokymosi kelionė: kaita kaip nuolatinė būsena“, susijęs su švietimo politika ir praktika. Dialogo laboratorija – galimybė praktikams, politikams ir mokslininkams susiburti, kad per dialogą jie dalytųsi nuomonėmis bei patirtimis. Dialogo laboratorijoje skirtas dėmesys trims aspektams: procesui, erdvei ir medžiagai. Renginys fokusavosi į takias kompetencijas - mokantis visą gyvenimą bei naująjį socialinį kontraktą lygybei ir / ar kokybei šiuos probleminius laukus matant per švietimą, darbo rinką ir politiką.

VDU Teisės fakultetas organizavo konferencija „Baudžiamosios politikos europinės tendencijos ir iššūkiai“. Šios konferencijos dėmesio centre – šiuolaikinės baudžiamosios politikos tendencijos, matomos Europos Sąjungos teisėje, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, Europos valstybių novatoriškuose baudžiamosios politikos sprendimuose ir naujausiose mokslinėse diskusijose. Vis labiau intensyvėjanti Sąjungos ir valstybių narių teisinių sistemų sąveika ir jų veiksmingo bendradarbiavimo poreikis suteikia gerą progą akademinei – praktinei diskusijai, kurioje būtų nužymėtos šiuolaikinės europinės baudžiamosios politikos tendencijos.