Agora 2015, nr. 3

The article presents a comparison of the functions of rhetoric, poetry, logic, propaganda and corresponding Soviet examples. The relationships between rhetoric, public and political lies are discussed. The article analyses the ontology of the lie and its cultural forms: falsifications, imitations, fabrication, etc. A dynamic proportion between public lie, truth, and critique is necessary for the development of the human being. Discussion of the changing proportion makes it possible to enlarge the conception of the “dialectics of enlightenment”, or the ideas of T. Adorno and M. Horkheimer. Different cultures of a lie, varieties of genres, opening of alternatives, and creation of a multiplicity of interests are necessary conditions for political lies. Another condition for a political lie is real publicity but not under the control of the party. The article maintains that a quasi-political lie characterises the Soviet Union, where the real politics exists only in the margins. Totalitarian imitations of truth and science did not leave room for creative lies, nor for their critique, or for the development of a social or humanities-orientated truth. For the analysis of Soviet quasi-political rhetoric, three models were used: Stalinist ecstatic conspirology, N. Khrushchev’s instrumental milinarism of everyday life, and L. Brezhnev’s ritual formalism. Special attention is paid to the Soviet circular and to the nomenclature’s phenomenon of double-speaking. “Soviets” – or councils, were chosen as the main example of the rhetoric of the lie. It is maintained that Bolshevik’s or Leninist soviets and the title “Soviet” Union falsified the content and seeking of councils. The article juxtaposes early workers’ understanding of the functions of the soviet as an autonomous institution of self-government and direct actions, and the development of their skills and experiences. [...]

Straipsnyje nušviečiama ir analizuojama nūdien stebima greitėjanti klasikinės politinės retorikos erozija (fenoptozė). Vėlyvojoje Modernybėje šis procesas perspektyviai kompensuojamas informacinių technologijų bumo, atveriančio euristines politinių komunikacijų struktūrinės ir semiotinės-semantinės sklaidos galimybes. Avangardinės jų raiškos kanalu tampa memetika kaip informacinių vienetų intensyvios skvarbos į individualią ir visuomeninę sąmonę būdų visuma. Politinių komunikacijų plėtra informacinio proveržio kontekste įgauna dialoginį ir interaktyvų pobūdį bei stimuliuoja tradicinės ir modernios kultūros artefaktų, segmentų ir giluminių socialinių archetipų klodus įprasminant ir atnaujinant šiuolaikinės politinės realybės ir pilietinės sąmonės tarpusavio adaptacijos virsmus.

Straipsnyje nagrinėjama diskusija dėl Tautos istorinės atminties įstatymo projekto siekiant atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso galia būti reprezentuojam ir išgirstam virtualioje erdvėje vykstančiose politinėse diskusijose. Pasitelkiant intertekstualumo analizės metodus, tiriama, kokios pozicijos institucinėje visuomenės sąrangoje yra sietinos su veiksmingu, t. y. cituojamu kalbėjimu. Aiškinamasi, ar naujos komunikacijos technologijos keičia institucinių determinantų galios kontroliuoti viešąjį diskursą veiksmingumą.

Lietuvos audiovizualinio transliavimo istorija prasideda XX amžiuje ir skirstytina į keturis etapus: Nepriklausomos Lietuvos radijas (1926–1940), sovietinės Lietuvos radijas ir televizija (1940–1988), Atgimimo laikotarpio (1988–1990) ir atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos (nuo 1990 m.) radijas ir televizija. Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos radijas ir televizija (LRT) buvo reorganizuota, ne kartą keisti jos veiklą reglamentuojantys įstatymai. Perėjimas iš valstybinio totalitarinio į Vakarų demokratijoms būdingą visuomeninio transliuotojo modelį buvo sudėtingas. Siekį tapti nepriklausomai nuo politinės valdžios lydėjo mėginimai daryti įtaką keičiant aukščiausios valdymo institucijos visuomeninės tarybos sudarymo tvarką, įgaliojimus, finansavimo modelius. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti, kaip per atkurtosios Nepriklausomybės dešimtmečius kito Lietuvos įstatymų leidėjų požiūris į visuomeninį transliuotoją.

Straipsnis grindžiamas Lietuvos prezidentų (Algirdo Mykolo Brazausko, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės) Europos integracijos idėjų metiniuose pranešimuose analize 1993–2013 m. Prezidentas yra vienas svarbiausių politinių veikėjų Lietuvoje, didžiausius įgaliojimus turintis užsienio politikos srityje. Savo metiniuose pranešimuose prezidentas apibrėžia svarbiausius valstybės užsienio politikos klausimus, tokius kaip Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES) ir pan. Todėl metinių pranešimų analizė padeda atskleisti prezidentų nuostatas ir vizijas konstruojant tam tikrus europietiškumo sampratos metmenis Lietuvoje.

In modern society, information technology, by providing us with information, not only penetrates into all areas of life at an increasing speed and scale, but it is becoming a background for changes in a number of areas of convergence of different media. The social interaction between the public and the media, through the logic of the media and other institutions’ influence, confirms competition between operators in the local hierarchy of power in shaping communication contexts. Interdisciplinary meditation confirms media influence for consumers as being an integral part of its mediatization process. Information producers are looking for the answer to the question of what is and what will be the decisive factor in ensuring the information user’s attention being given to different media? The factor is one that will not only draw the attention of consumers, but will help to keep the target audience’s attention in the information process. Counting consumers who opened a page or clicked “Like” has created the potential for media and organizations to participate in acute competition. One of the important elements in the information process is the title (heading). This article aims to discuss the mediatization features of the communication process and the audience’s possibility to understand the role and impact of the title in mediated communication, in the context where the media tries to win the attention and influence of members of society.