Biosistemų inžinerija 2022, nr. 1 (27)

Tyrimo tikslas – įvertinti pasirinktų teritorijų pritaikymą rekreacijai. Atliekant šį tyrimą rekreaciniu požiūriu buvo vertinamos Gražutės regioniniame parke esančios rekreacinės zonos bei apžvelgta žemės valdų planų įtaka objektų naudojimui. Pasirinktos rekreacinės zonos buvo apžiūrėtos ir įvertintos vietovėje. Šių zonų reitingavimas atliktas pasinaudojant PROMETHEE programine įranga. Nustatyta, kad geriausiai rekreacijai yra pritaikyta Salako zona, o blogiausiai – Asavo zona. Nagrinėjant žemės valdų planų įtaką objektų naudojimui, buvo išanalizuoti projektuose numatyti patekimo į Užėniškių piliakalnį atvejai. Tam buvo analizuojami žemės reformos žemėtvarkos projektai. Nustatyta, kad pagal šiuo metu galiojantį planavimo dokumentą nėra užtikrintas patekimas į šį objektą.

Straipsnyje analizuojama viena iš svarbiausių šiuo metu kylančių problemų žemės ūkyje – oro tarša. Amoniako dujos rūgština kritulius, ko pasekoje susidaro rūgštiniai lietūs ir žaloja visą augmeniją. Yra nemažai reikalavimų, kurie nurodo kaip turi būti tvarkomas mėšlas norint sumažinti kenksmingų dujų išskyrimą į orą. Eksperimentiniame tyrime buvo daroma prielaida, kad įmaišius organinės anglies dujų išsiskyrimas sumažės, tačiau hipotezė yra atmetama. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad įmaišius organinės anglies į mėšlą amoniako dujų išsiskyrimas padidėjo.

Straipsnyje pateikta aviacinių degalų įtaka dyzelinio variklio darbui ir deginių emisijai. Tyrimams buvo naudotas keturių cilindrų 1,9 l dyzelinis variklis su turbokompresoriniu pripūtimu ir common rail degalų įpurškimo sistema. Tyrimai buvo atliekami esant pastoviems variklio sūkiams n = 2500 min-1 didinant variklio apkrovas. Tyrimai buvo identiškai kartojami naudojant dyzelinius ir aviacinius degalus. Bandymo metu buvo matuojamos valandinės degalų sąnaudos, deginių dūmingumas bei azoto oksidų emisija. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, pastebėta, kad visuose apkrovos režimuose efektyviosios lyginamosios degalų sąnaudos mažesnės varikliui veikiant aviaciniais degalais. Atitinkamai efektyvusis naudingumo koeficientas didesnis varikliui veikiant aviaciniais degalais. Ryškiausi dūmingumo skirtumai atsiranda, kai efektyvusis slėgis yra intervale 0,6–1,1 MPa, tuomet aviaciniais degalais veikiančio variklio dūmingumas maždaug 25 % mažesnis. Azoto oksidų kiekio skirtumai nebuvo ryškūs, bet, kai efektyvusis slėgis artėjo prie 1,0 MPa, aviaciniais degalais veikiančio variklio azoto oksidų kiekis buvo 8 % mažesnis, nei kitos rūšies degalus naudojančio variklio.

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti Druskininkų ir Birštono savivaldybių urbanizacijos ypatumus. Tyrimo objektu pasirinktos kurortinės Druskininkų ir Birštono teritorijos ir jų savivaldybės. Pasirinktos teritorijos susijusios su išskirtinėmis gamtinėmis sąlygomis, gamtiniais ištekliais. Siekiant išsiaiškinti, ar šie veiksniai galėjo lemti Druskininkų ir Birštono teritorijų plėtrą, ar teritorijos vystėsi nepriklausomai nuo išskirtinių gamtinių sąlygų, tyrimo metu atlikta teritorijų planavimo dokumentų, ortofotografinių žemėlapių ir statistinių duomenų analizė. Analizuotos teritorijos, pagal teritorijų planavimo dokumentus nustato panašias kryptis vystytis kaimo vietovėms, rekreacinėms zonoms, riboti statybą saugomose teritorijose. Ortofotografinių žemėlapių analizės metu nustatyta spartesnė Druskininkų miesto urbanizacija.

Transporto keliamas triukšmas yra vienas iš dažniausių visuomenės nepasitenkinimą keliančių aplinkos veiksnių. Nuolat augant krovininio transporto bei žemės ūkio technikos skaičiui, tenka spręsti klausimus, susijusius su aplinkos triukšmo lygio mažinimu. Europos komisijos duomenimis, kasdien beveik 70 mln. europiečių miestuose girdi leistiną 55 decibelus viršijantį eismo keliamą triukšmą. Dėl šių priežasčių vyriausybė griežtai reglamentuoja ir kontroliuoja triukšmo lygį visuomenėje, siekiant gerinti visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Sunkiasvoriai automobiliai bei žemės ūkio technika sukelia žymiai didesnį triukšmą nei lengvieji automobiliai. Tyrimo tikslas – nustatyti sunkiasvorių automobilių sukeliamą aplinkos triukšmo lygį pervežant krovinius derliaus nuėmimo metu. Aplinkos triukšmui vertinti taikytos standartizuotos metodikos. Gauti rezultatai parodė, kad didžiausios triukšmo vertės (80-90 dBA) dominavo žemuose dažniuose (25–200 Hz). Vilkikų su pakrautomis grūdais puspriekabėmis sukuriamo triukšmo lygiai buvo 1–1,5 dBA didesni nei nepakrautų. Vilkikui su puspriekabe važiuojant 50 km/h greičiu triukšmo lygis vidutiniškai sumažėjo 1,2 dBA lyginant kai vilkikas važiavo 30 km/h greičiu. Mažinant aplinkos triukšmo lygį labai svarbu tinkamai parinkti sunkiasvorių automobilių judėjimo režimą.

Straipsnyje pateikti modeliuojamos 500 kW galios saulės elektrinės, veikiančios rytų Lietuvoje, energinių charakteristikų tyrimai. Tyrimai atlikti naudojant programinę įrangą „RETscreen Expert“. Šiuo tyrimu nustatyta modulių posvyrio ir stogo paviršiaus albedo įtaka saulės elektrinei su dvipusiais moduliais. Nustatyta, kad parinkus efektyviausią 45° saulės elektrinės modulių posvyrio kampą, metinį generuojamos energijos kiekį galimą padidinti iki 18 %. Dvipusiai fotovoltiniai elementai, įrengti ant pastato stogo su 30 % albedu, gali padidinti išgaunamos elektros energijos kiekį 30 %, palyginus su vienpusiais moduliais.

Tikslas – įvertinti smulkinimo volo poveikį skirtingo skersmens kanapių liekanų mechaninėms charakteristikoms. Tyrimo metu nustatyta smulkinimo volo poveikis kanapių liekanų drėgnumui, vizualiniams pokyčiams, traukimo ir pjovimo jėgoms. Tiriant kanapių liekanas pagal dominuojančius skirtingus 5, 8, 10 mm skersmenis, nustatyta, jog geriausi rezultatai matosi 5 mm storio kanapių liekanų stiebuose. Smulkinimo volo efektyvumas kanapių liekanų mechaninėms charakteristikoms ir reikiamo susmulkinti jėgos poreikio mažinimui siekė iki 20,78 proc. Gauti rezultatai yra reikšmingi, jei kanapių pasėliai, kuriuose dirbama su smulkinimo volu būtų ekologiniai, nes mažiausio skersmens augalinių liekanų būtų daugiausia. Atlikus tyrimus apibendrinta, kad kanapių liekanų drėgnumas, vizualiniai pokyčiai, reikiamos susmulkinti jėgos poreikis įrodo smulkinimo volo veiksmingumą ir kanapių auginimo technologijoje turi įtakos kanapių liekanų irimui.

Šiame straipsnyje pateikti 2021 metais atlikti mineralinių trąšų barstymo tyrimai. Tyrimo metu buvo analizuojama trąšų sklaida kintant mentelių kampui, bei naudojant nudilusias ir naujas menteles. Buvo tiriama mineralinių trąšų granuliometrinė sudėtis, trąšų sklaida, granulių trūkimo jėga. Tyrimų metu nustatyta, kad tolygiausia mineralinių trąšų sklaida yra barstant naujomis mentelėmis kai mentelių padėtys 50/17. Nudilusiomis ir naujomis mentelėmis skleidžiant trąšas, kai kampas yra vienodas trąšų sklaidai nėra esminio pokyčio. Rekomenduojami parametrai norint pasiekti geriausią mineralinių trąšų sklaidą: barstymo norma – 295 kg ha-1, rotoriaus sūkiai – 600 min-1, važiavimo greitis – 7,3 km h-1.

Šiame tyrime, derinant aerodistancinius lauko duomenis ir pasitelkiant mašininio mokymosi algoritmus, siekiama prognozuoti kukurūzų teorinį biometano potencialą (TBMP). Šiam tikslui pasiekti kukurūzų lauko eksperimente periodiškai atlikti skrydžiai su bepilotėmis skraidyklėmis, o pagal gautus duomenis apskaičiuoti augalų vegetatyviniai indeksai. Vėliau šie indeksai naudoti kuriant mašininio mokymosi algoritmus ir, tuo pačiu, siekiant prognozuoti TBMP reikšmes. Tyrimų rezultatai parodė, kad kukurūzų biomasės ir TBMP kiekiai svyravo esmingai, t. y. nuo 9,70 t ha-1 iki 15,00 t ha-1, ir, atitinkamai, nuo 4168,42 m3 ha-1 iki 6052,87 m3 ha-1. Nepaisant esmingų biomasės ir TBMP svyravimų, GLM prognozavimo modelis viso kukurūzų auginimo sezono metu tiksliai prognozavo TBMP reikšmes, o R3 kukurūzų tarpsnyje gauti tiksliausi prognozavimo rezultatai (R2 – 0,97, RMSE – 104,25 m3/ha-1, BIAS – 5,26).

Straipsnyje pateikti CAN-Bus sistemos laidų galimų mechaninių pažeidimų įtakos magistralės darbui tyrimų rezultatai. Bandymų metu buvo imituojami įvairūs CAN-Bus magistralės darbo trikdžiai. Keičiant trumpinimo varžą trumpinome magistralės CAN_H laidą į korpusą ir į maitinimo šaltinį +12 V, CAN_L laidą trumpinome į korpusą ir į maitinimo šaltinį, bei CAN_H ir CAN_L laidus trumpinome sujungę tarpusavyje. Atlikus tyrimus nustatyta, kad mechaniniai pažeidimai turi įtakos CAN_Bus magistrale perduodamų signalų kokybei. Magistralės laidų nepilnas (per varžą) susijungimas su korpusu (-) iškraipo perduodamą signalą, bet nesutrikdo jos darbo; informacija sėkmingai perduodama ir priimama. Sujungimui artėjant prie trumpo jungimo, duomenų perdavimas sutrinka. Magistralės laidų susijungimas su maitinimo įtampos teigiamu poliumi net ir per varžą, sutrikdo sistemos darbą iškart; magistralėje lieka pastovi įtampa. Magistralės laidų porą užtrumpinus tarpusavyje ji pereina dirbti į vieno laido režimą.