Žmogaus ir gamtos sauga 2025
Item type:Publication, [Effect of the biopreparation GTC/GVT 2021 and organic additives on petroleum-contaminated soils]research article[2025][P1e][T004]Nafta yra natūralus, lipnus, tamsus, sudarytas iš įvairių angliavandenilių junginių skystis, degus, savotiško kvapo, lengvesnis už vandenį ir jame netirpsta. Perdirbant naftą ir naudojant naftos produktus į aplinką patenka daug įvairių teršalų, darančių neigiamą poveikį dirvožemiui, paviršiniam ir požeminiam vandeniui. Darbo tikslas – naftos produktais užteršto dirvožemio modelinis biologinis valymas, naudojant organinius priedus ir biopreparatą (GTC/GVT 2021) laboratorinėmis sąlygomis. Organinis substratas (augalų lapai) naftos produktais užterštame dirvožemyje sudarė 5 % ir 10 %. Biopreparatas (GTC/GVT 2021) įnešamas bandymo pradžioje ir po mėnesio. Bandymo trukmė – 3 mėnesiai. Naftos produktų kiekis dirvožemyje buvo nustatomas kiekvieną mėnesį. Praėjus 3 mėnesiams naftos produktų kiekis dirvožemyje sumažėjo nuo 2,6 iki 2,8 karto. Naftą oksiduojančių bakterijų skaičius viso bandymo metu išliko stabilus, o mikroskopinių grybų skaičius nežymiai sumažėjo.
11 Item type:Publication, [Allelopathic effect of medicinal – aromatic plants on seed germination in Maize (Zea mays L.)]research article[2025][S4][A001][6]; ; ; ; ; Žmogaus ir gamtos sauga 2025 : mokslo straipsnių rinkinys = Human and nature safety 2025 : selected papers, p. 196-201Alelopatija – tai viena iš cheminių konkurencijos formų ekosistemoje, veikianti daugelį augalų. Ji pasireiškia, kai antžeminės augalų dalys, šaknys ar sėklos išskiria biochemines medžiagos, kurios turi neigiamą arba teigiamą reikšmę augalo dygimui, augimui ir vystymuisi.
Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universitete, Žemės ūkio akademijos bandymų stotyje. Tyrimo tikslas – nustatyti vaistinės medetkos (Calendula officinalis L.), tikrojo margainio (Silybum marianum L.) ir darželinės juodgrūdės (Nigella damascena L.) vandeninio ekstrakto poveikį paprastojo kukurūzo (Zea mays L.) sėklų daigumui.
Eksperimento variantai: 1) vaistinės medetkos ekstraktas; 2) tikrojo margainio ekstraktas; 3) darželinės juodgrūdės ekstraktas. Taip pat tyrimui pasirinktos 3 skirtingos vaistinių aromatinių augalų ekstrakto koncentracijos: 1) 1:10; 2) 1:50; 3) 1:250. Kontrolė – distiliuotas vanduo.
Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad vaistinės medetkos 1:10 koncentracijos ekstraktas mažino kukurūzų sėklų sudygimą (20 proc. vnt.), o 1:50 koncentracijos ekstraktas mažino kukurūzų daigų aukštį (1,2 karto) ir didino dygimo indeksą 1,5 karto, lyginant su distiliuotu vandeniu. Tikrojo margainio (Silybum marianum L.) 1:250 koncentracijos ekstraktas mažino kukurūzų daigų biomasę (5,6 proc.) ir slopino šaknelių augimą (8,9 proc.), lyginant su distiliuotu vandeniu. Visos tirtos tikrojo margainio (Silybum marianum L.) koncentracijos didino kukurūzų sausųjų medžiagų kiekį (nuo 3,7 iki 5 proc. vnt.), lyginant su kontrole.
3 Item type:Publication, [Production of ice cream stickers from fibrous hemp and mixtures with binding substances]research article[2025][S4][T004][7]; ; ; Žmogaus ir gamtos sauga 2025 : mokslo straipsnių rinkinys = Human and nature safety 2025 : selected papers, p. 134-140Valgomųjų ledų pagaliukai dažniausiai gaminami iš įvairios medienos, tokios kaip beržas, bukas, liepa ar kitokių rūšių. Tačiau tokius medžius užauginti sudėtinga, tam reikia daugelio metų, be to, aplinkoje didindami deguonies kiekį ir mažindami CO2 kiekį, medžiai teikia įvairiapusę naudą ir padeda kovoti su klimato kaitos pokyčiais. Dėl to valgomųjų ledų pagaliukų gamybai būtų tikslinga naudoti alternatyvius augalus, tokius kaip pluoštinė kanapė, kuri yra labai produktyvi ir ne tik praturtina aplinkos orą deguonimi, bet augdama natūraliai kovoja su piktžolėmis. Atlikus mokslinių ir kitų šaltinių apžvalgą ir analizę nustatyta, kad šiuo metu nėra išsamių mokslo žinių, kaip šiuos augalus ir jų mišinius su rišančiomis medžiagomis būtų galima racionaliai ir efektyviai panaudoti sąlyčiui su maistu, konkrečiai – su valgomaisiais ledais. Dėl to sprendžiant šią mokslinę problemą siekiama išsiaiškinti, kaip pluoštinių kanapių biomasės ir rišančių medžiagų pagrindu sudaryti mišinius, tinkamus ledų pagaliukų gamybai. Atlikti paieškomieji tyrimai, kuriais remiantis ir tęsiant analitinę apžvalgą buvo išryškintos svarbiausios mokslinių tyrimų kryptys: nustatyta, kurie rišikliai su pluoštinių kanapių biomase užtikrina optimaliausią mišinio, skirto ruošinių, tinkamų valgomųjų ledų pagaliukų gamybai, sudėtį ir įvertintos sąlyčiui su maisto produktais tinkamų pagaliukų fizinės-mechaninės, kokybinės, cheminės ir kitos savybės.
2 Item type:Publication, [The influence of sowing time and rate on the productivity of winter wheat ′Bright′]research article[2025][S5][A001]Jaunasis mokslininkas 2025 : konferencijos straipsnių rinkinys = Young scientist 2025 : conference proceedings, no. 22, p. 731-7342023–2024m. Kaišiadorių rajone, Jono Mikulio augalininkystės ūkyje buvo atliktas eksperimentas, kurio metu skirtingo sėklos atsėlio žieminiai kviečiai (C1, C2, C3) buvo sėjami skirtingomis sėklos normomis (2,5; 3,0;3,5; 4,0mln. vnt. ha-1). Dirvožemio granuliometrinė sudėtis–smėlingas lengvas priemolis, dirvožemio ariamasis sluoksnis –vidutinio fosforingumo (162mg kg-1) ir aukštokalingumo (257 mg kg-1), pH–6,3, humusingumas 1,7proc.
Esmingai didžiausias derlingumas (7,60 t ha-1) nustatytas žieminių kviečių pasėlyje, kuriame sėklos norma buvo 3,5mln. vnt. ha-1, o sėklos atsėlis –C1. Tyrimo metu nustatyta, kad variante, kuriame buvo nustatytas didžiausias derlingumas (7,60 t ha-1), baltymų ir glitimo kiekiai (11,9 ir 23,1 proc.) grūduose buvo patys mažiausi. Didžiausi baltymų (12,8proc.) ir glitimo (26,6proc.) kiekiai nustatyti žieminių kviečių pasėlyje, kurie buvo sėti 2,5 mln. vnt. ha-1 sėklos norma.
10 Item type:Publication, [Soil carbon sequestation potential and future assessment tools for Lithuanian crops]research article[2025][S4][T004][6]; ; Žmogaus ir gamtos sauga 2025 : mokslo straipsnių rinkinys = Human and nature safety 2025 : selected papers, p. 16-21Lietuvos žemių potencialas kaupti anglį priklauso nuo žemės ūkio praktikų, dirvožemio tipo ir klimato sąlygų. Ateityje svarbu plėtoti tikslinius dirvožemio vertinimo įrankius, pagrįstus dirbtiniu intelektu, nuotoliniais stebėjimais ir modeliavimo metodais, siekiant tiksliai prognozuoti anglies kaupimąsi dirvožemyje bei optimizuoti tvarias ūkininkavimo strategijas. Šiame tyrime analizuojama dirvožemio organinės anglies (SOC) dinamika Lietuvos žemės ūkio naudmenose bei galimybės didinti anglies sankaupas. Vidutinis SOC kiekis dirvožemiuose siekė 2,47 %, atitinkantis 65,02 t C ha⁻¹. Tai rodo, kad žemės ūkio paskirties dirvožemiai turi papildomą anglies kaupimo potencialą, siekiantį 0,265 % SOC padidėjimą, kas prilygsta 7–11 t C ha⁻¹ anglies sankaupų prieaugiui. Taigi, taikant tinkamas ūkininkavimo praktikas galima efektyviai padidinti dirvožemio anglies atsargas. Tyrimų išvados prisidės prie individualaus ūkio lygmens analizės tikslumo didinimo, leisdamos ūkininkams priimti teisingai pagrįstus sprendimus dėl anglies kaupimo strategijų.
2 Item type:Publication, [Comparison of weeds species composition and abundance in agricultural areas with different farming intensity]research article[2025][S4][N012][6]; Žmogaus ir gamtos sauga 2025 : mokslo straipsnių rinkinys = Human and nature safety 2025 : selected papers, p. 299-304Darbe lyginamos dvi skirtingos ūkininkavimo sistemos: ekologinė ir intensyvi. Lyginama piktžolių rūšinė sudėtis ir gausa skirtingo ūkininkavimo intensyvumo žemės ūkio plotuose. Buvo pasirinkti 4 intensyvaus ir 6 ekologinio ūkininkavimo laukai. Tyrimai atlikti maršrutiniu būdu, einant ilgiausia lauko atkarpa, kuri skaidoma į barelius. Tyrimai buvo atliekami 2023–2024 stebėjimo metais, vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Gauti duomenys analizuojami programa „Statistica8“. Ekologiniame ūkyje rastos 43 piktžolių rūšys, o intensyviame – 45. Lyginant vidutinį piktžolių rūšių skaičių tyrimų bareliuose, ekologiniame ūkyje įvairovė buvo apie 1,8 karto didesnė nei intensyviame, kuriame vidutiniškai rasta po 7,4 piktžolių rūšių. Viena dažniausių segetalinės floros rūšių intensyviame ir ekologiniame ūkiuose buvo bekvapis šunramunis (Tripleurospermum perforatum). Lyginant gausą skirtingais vegetacijos periodais, ekologiniame ir intensyviame ūkyje nustatyta, jog gausa vegetacijos pradžioje reikšmingo skirtumo neturi, tačiau prieš derliaus nuėmimą ekologiškai auginamuose pasėliuose piktžolių gausa jau buvo apie 2,9 karto didesnė nei vegetacijos pradžioje.
2 Item type:Publication, [Orchidaceae family of plants determination of habitat-relevant parameters]research article[2025][S4][N012][5]; Žmogaus ir gamtos sauga 2025 : mokslo straipsnių rinkinys = Human and nature safety 2025 : selected papers, p. 294-298Tyrimai buvo atliekami Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje 2023 m. nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. Tyrimo tikslas – nustatyti gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų rūšių buveinėms svarbius parametrus. Duomenys imti iš Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenų bazės, dalis duomenų surinkti lauko tyrimo metu ir nustatyti buveinėms svarbūs parametrai bei rastų augalų gausa. Tyrimų bareliai buveinėse pasirinkti reprezentatyviose vietose. Individai skaičiuoti vienetais 1 m2 barelyje. Vertinti parametrai: vietos apšviestumas, medžių lajos susivėrimas A1 ir A2 arduose, žolių bei samanų ardų padengimas procentais. Duomenys apdoroti STATISTICA ir MS EXCEL kompiuterinėmis programomis. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didėjant lajos susivėrimui nuo 35 % iki 60 % ir sumažėjus žolių padengimui nuo 75 % iki 55 % gegužraibinių šeimos augalų rūšių gausa padidėja apie 4 kartus. Tačiau mažesnis negu 55 % ir didesnis negu 75 % žolių padengimas reikšmingos įtakos gegužraibinių augalų gausai neturi. Sumažėjus samanų padengimui nuo 40 % iki 25 % gegužraibinių šeimos augalų rūšių pagausėja apie 4 kartus. Vertinant apšviestumo įtaką rūšių gausai, nustatyta, kad mažesnis nei 45 % apšviestumas reikšmingos įtakos gegužraibinių šeimos augalų gausai neturi.
5 Item type:Publication, [Ability of actinobacteria to produce pectinases and cellulases]research article[2025][P1e][T004]Aktinobakterijos – gramteigiamos bakterijos, kurių DNR sudėtyje yra didelė guanino ir citozino koncentracija, kuri suteikia joms atsparumą įvairioms aplinkos sąlygoms. Šios bakterijos yra seniai pripažintos perspektyviais natūralių biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip antibiotikai, įvairūs fermentai ir naudingi antriniai metabolitai, gamintojais. Minėti produktai naudojami biotechnologijos, maisto, aplinkosaugos ir medicinos pramonėse. Šiame tyrime analizuojamas aktinobakterijų, išskirtų iš įvairių Lietuvos vietovių dirvožemio, gebėjimas produkuoti pektinazę ir celiuliazę. Pektinazė katalizuoja glikozidinius ryšius pektino polimeruose, o celiuliazė – veikia polimerinę celiuliozę ir hidrolizuoja β-1,4 jungtis, taip paversdama celiuliozę į cukrų. Tyrimo metu nustatytas aktinobakterijų produkuojamų fermentų kokybinis aktyvumas, kaip substratą naudojant pektiną – pektinaziniam aktyvumui ir karboksimetilceliuliozę (KMC) – celiuliaziniam aktyvumui tirti. Fermentinio aktyvumo matavimams atitinkamai naudojami Liugolio ir Kongo raudonio (0,1 %) tirpalai. Nustatyta, kad 83 % tirtų aktinobakterijų pasižymi pektinaziniu kokybiniu aktyvumu iš jų: 20 % – dideliu, 51 % – vidutiniu, 16 % – mažu. Celiuliazinis kokybinis aktyvumas nustatytas 69 % tirtų aktinobakterijų iš kurių: 13 % – didelis, 52 % – vidutinis, 4 % – mažas. Rezultatai rodo, jog aktinobakterijos ne tik geba produkuoti fermentus, tačiau produkuojamų fermentų aktyvumas skiriasi. Dideliu kokybiniu fermentiniu aktyvumu pasižyminčios aktinobakterijos gali būti pritaikytos bioaktyvių junginių gamybai.
12 Item type:Publication, [Modeling and biopharmaceutical evaluation of hydrogels and oleogels with P-coumaric acid]research article[2025][P1e][M003]Oda yra apsauginis žmogaus organas, kuris gali būti pažeidžiamas išorinės aplinkos. Aktualu ieškoti apsauginio poveikio veikliųjų junginių kuriant pusiau kietas farmacines formas, pavyzdžiui, gelius, vartojamas ant odos. Šio tyrimo metu pasirinkta veiklioji medžiaga: p-kumaro rūgštis, kuri pasižymi antioksidaciniu, antimikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Hidrogelių gamybai kaip gelifikuojanti medžiaga pasirinktas poloksameras. Palyginimui buvo pagaminti oleogeliai. Aliejine faze naudotas alyvuogių aliejus, gelifikantas koloidinis silicio dioksidas. Tyrimų rezultatai parodė, kad p-kumaro rūgštis turi įtakos gelių pH reikšmei. Gelių pagrindų pH reikšmė buvo didesnė, lyginant su pagamintais p-kumaro rūgšties geliais. Tyrimų metu nustatyta, kad gelifikanto kiekis geliuose daro įtaką klampai, p-kumaro rūgšties atpalaidavimo kinetikai ir antioksidaciniam aktyvumui. Pagamintos formuluotės pasižymėjo antioksidaciniu aktyvumu, kuris priklauso nuo atpalaiduoto veikliosios medžiagos kiekio.
6 Item type:Publication, [Biological characteristics and productivity of various types of oats in Lithuanian climatic conditions]research article[2025][P1e][A001]Pastaruoju metu susidomėjimas produktais, kurių pagrindą sudaro avižos, turinčios žmonių sveikatai įvairių naudingų medžiagų, vis didėja. Lietuvos rinkoje yra naujų avižų veislių, sukurtų užsienio šalyse, kurių auginimo galimybės ir tinkamumas mūsų klimato sąlygomis buvo ištirtos. Tyrimų tikslas – nustatyti sėjamosios avižos (Avena sativa L.), plikosios avižos (Avena nuda L.) ir avižos netikšės (Avena strigosa Schreb.) įvairių genotipų ūkiškai naudingas savybes ir derlingumą auginant Lietuvos klimato sąlygomis. Tyrimai atlikti LAMMC ŽI Vokės filiale. Lauko eksperimente buvo tirta trijų skirtingų rūšių avižų 13 genotipų. Atlikus tyrimus nustatyta, kad sėjamosios avižos genotipai suformavo mažiau produktyvių stiebų ir mažiau grūdų šluotelėje nei plikosios avižos ir avižos netikšės genotipai. Tačiau 1 000 grūdų masės įvertinimas parodė, kad sėjamosios avižos genotipų šis rodiklis buvo nuo 25 iki 50 % didesnis nei kitų rūšių avižų genotipų. Nustatyta, kad derlingesni sėjamosios avižos genotipai. Palyginti su sėjamosios avižos genotipų vidutiniu derliumi, plikosios avižos genotipų vidutinis derlius buvo 1,8 karto mažesnis, o avižos netikšės genotipų – 1,2 karto mažesnis.
5