Knygoje pateikiami autoriaus publicistiniai straipsniai, skelbti nuo 2021-ųjų gruodžio, dar nepasireiškus didžiajai Rusijos agresijai. Tą mėnesį jis rašė, kad karas gali prasidėti 2022 m. Stebėjimai ir Kremliaus mąstymo logikos suvokimas neapgavo, tačiau niekas nesufleravo, kiek tas karas gali tęstis.

Kritinė teorija analizuoja gyvastingą vilties kultūrą, jos veiklumą, kūrybingumą bei diplomatiją, nors viltį ir temdo propaganda. Vilties principas yra prieštaringas: tai, kas vienam yra viltis, utopija ir vizija, kitam gali būti prakeikimas, karas ir nelaimė. Neįmanoma uždrausti svajoti ir sunaikinti vilčių: jomis grįstas žmogaus gebėjimas mąstyti apie ateitį. Knygoje žvelgiama dialektiškai. Remiamasi ne tik regimybių kritika, nihilizmu, bet ir vilties principu, kuris yra bet kokios utopijos, siejamos su didžiaisiais tikslais, svarbiausiomis misijomis ir vizijomis, šaltinis.

Sibiras lietuviams daugiausia asocijuojasi su 1941–1953 m. vykdytomis stalinizmo represijomis, o apie kitas, ankstesnes priverstines migracijas, pavyzdžiui, po 1863–1864 m. sukilimo, neretai pamirštama. 2024 m. inicijuotas projektas, skirtas įamžinti XIX a. tremtinių – kovotojų už valstybės nepriklausomybę – vardus ir atminimą. Lietuvos istoriografijoje iki šiol neturėjome nė vieno sąrašo-žinyno, skirto XIX a. politiniams tremtiniams, todėl buvo apdorota Sibiro archyvuose surinkta medžiaga apie po 1863–1864 m. sukilimo vykdytus trėmimus iš lietuviškų gubernijų (Vilniaus, Kauno, Augustavo) į Tobolsko, Tomsko ir Jenisiejaus gubernijas. Sudarytos 1 027 ištremtų asmenų biogramos, pateiktos elektroninio žinyno forma. Biogramos pradedamos nuo tremtinio pavardės, vardo ir tėvavardžio, skliausteliuose pateikiant pavardes, vardus ir tėvavardžius originalo kalba. Toliau pateikiama informacija apie apytikslius gimimo metus, gyvenamąją vietą, socialinę padėtį, tremties metus ir vietą bei nurodomos priežastys, kodėl asmuo buvo ištremtas. Jei yra, pateikiama informacija apie tremtinio konfesiją ir šeiminę padėtį. Šis žinynas taps svarbiu įrankiu Lietuvos istorikams, kraštotyrininkams, kultūros ir švietimo atstovams, nes suteiks galimybę tęsti arba pradėti naujus tyrimus bei edukuoti jaunąją kartą, o plačiajai Lietuvos visuomenei – geriau pažinti XIX a. savo krašto ir šeimos tremtinių istoriją.

Vadovėlyje analitiškai pristatomos svarbiausios Vakarų literatūros filosofijos istorijos mokyklos ir jų idėjos, nagrinėjami lietuvių grožinės literatūros tekstai, pritaikant teorines žinias apie poezijos bei prozos kūrinių interpretacijos prieigas. Didžiausias dėmesys skiriamas meninio literatūros teksto ontologijos klausimams analizuoti. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų filosofijos bei literatūrologijos studijų programų studentams, tačiau gali būti naudingas ir kitiems besidomintiesiems grožinės literatūros teksto būties klausimais.

Monografijoje atskleidžiama, kaip Kupiškio krašto sentikių bendruomenės, patirdamos represijas ir persekiojimus carų valdomoje XIX a. Rusijos imperijoje, siekė išsaugoti savo kultūrinę ir religinę tapatybę. Pristatomi iki šiol nežinoti Čekautiškio sentikių parapijos įkūrėjai broliai Kondratjevai-Prokofjevai, analizuojamos istorikų netyrinėtos XIX a. vidurio teismų bylos, iškeltos Kupiškio krašto sentikiams. Bylose gausu informacijos ne tik apie sentikiams taikytas teismų praktikas, bet ir kasdienes bendruomenės problemas, to laikmečio gyvenimą, iškilias sentikių asmenybes. Aprašytų ginčų objektai ir kontekstai leidžia susipažinti su to meto aktualijomis, aštriausiais bendruomenės ginčais, suvokti istorinių individų nuostatas ir unikalias patirtis. Tyrimas atskleidžia, kad Kupiškio krašto sentikių gyvenvietės buvo ne vien paprasti rusų kaimai, bet ir sentikių dvasinis centras, apie kurį nieko nebuvo žinoma.

Tai trikalbis japonų kalbos vadovėlis, skirtas gidams ir kelionių vadovams, bet tinka ir bet kam, besimokančiam japonų kalbos. Šis vadovėlis apima lygius nuo savarankiško (B1) iki pažengusio vartotojo (C1), pagal Japonijos fondo nustatytus standartus. Vadovėlį sudaro 9 skyriai, parengti pagal gidų darbe realiai pasitaikančias situacijas, išdėliotas būtent tokia eilės tvarka, kokia jos paprastai ir susiklosto. Kiekviename skyriuje pateikiami to skyriaus mokymosi tikslai, žodynėlis, pavyzdinis dialogas, pratimai bei papildomos užduotys. Skyriai išdėlioti pagal situacijas, o ne pagal lygius nuo žemesnio link aukštesnio, tad iš tiesų nėra labai svarbu, nuo kurio skyriaus pradėti mokytis. Tačiau, dar neturintiems gidavimo patirties siūloma pradėti nuo pirmojo skyriaus ir toliau mokytis ta tvarka, kokia pateikiama vadovėlyje.

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, vykdomas kas dvejus metus nuo 2002-ųjų kiek daugiau nei 30 Europos šalių, siekiant analizuoti Europos gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 2008 m. (nuo 4-osios tyrimo bangos) ir jau yra dalyvavusi devyniose bangose. 12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą, o ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas planuojamas vykdyti tik savipildos būdu. Šioje monografijoje nagrinėjami 11-osios EST bangos Lietuvos duomenys, rinkti tiesioginio interviu būdu, ir papildomo metodologinio eksperimento duomenys, kurie buvo rinkti savipilda taikant mišrų apklausos dizainą. Monografija siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybes analizuojant skirtingais būdais renkamų duomenų poveikį tyrimo kokybės rodikliams. Šie duomenys aktualūs ne tik planuojant būsimas EST bangas, kurias numatoma įgyvendinti savipildos būdu, bet ir kitiems tyrėjams, ketinantiems pritaikyti savipildą ar mišrų apklausos dizainą reprezentatyvioms Lietuvos gyventojų apklausoms. Tyrime dalyvavo 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, atrinkti tikimybinės daugiapakopės atrankos būdu. Tiesioginio interviu metu apklausti 1 365 respondentai, o savipildos apklausą užpildė 480 dalyvių (375 internetu, 105 popierinį klausimyno variantą). Savipildos apklausose buvo taikytos dvi paskatų strategijos: besąlyginė, kai respondentai gavo 5 Eur vertės dovanų čekį, nepriklausomai nuo atsakymo pateikimo, ir besąlyginė bei sąlyginė, kai 5 Eur dovanų čekį potencialus respondentas gavo prieš klausimyno pildymą, nepriklausomai nuo to, užpildys jį ar ne, o papildomas 5 Eur dovanų čekis buvo įteikiamas užpildžius klausimyną. Tyrimo analizė apėmė atsako dažnių palyginimą, imties vieneto pasiekiamumo ir pakartotinio kontaktavimo, trūkstamų reikšmių ir socialinio pageidaujamumo analizę, sociodemografinės imties struktūros įvertinimą atsižvelgiant į apklausos būdą bei skirtingas paskatas. Rezultatai parodė, kad tiesioginių interviu metu surinkti duomenys pasiekė šiek tiek aukštesnį atsako dažnį (41 proc.) nei savipildos apklausose (37,4 proc.), nors šis skirtumas buvo mažesnis nei tikėtasi planuojant tyrimą. Savipildos apklausoms būdingas didesnis atsisakymo dalyvauti dažnis, tačiau dauguma atsisakymų yra pasyvūs – respondentai sutikdavo dalyvauti ir gaudavo prieigą prie apklausos, bet galiausiai nepateikdavo atsakymų. Tiesioginio interviu tyrimuose labiau tikėtini didesni atsako dažnio skirtumai tarp regionų, palyginti su savipildos tyrimais, tad tyrimą vykdant savipildos būdu didesnė tikimybė, kad imtis bus labiau subalansuota regioniniu požiūriu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tyrėjai, planuodami savipildos apklausas, turėtų numatyti dažnesnį kontaktavimą su respondentais siekiant aiškaus atsakymo – dalyvavimo arba atsisakymo. Respondentų nepateikti atsakymai (trūkstamų reikšmių skaičius) duomenis renkant savipilda priklauso nuo klausimo pozicijos klausimyne ir pasirinkto pildymo būdo – internete ar popieriuje. Respondentai, pildantys klausimyną internete, dažniau praleidžia klausimus jau klausimyno pradžioje ir selektyviau renkasi, į kuriuos atsakyti. Tuo tarpu respondentai, pasirinkę pildyti popierinį klausimyną, dažniau praleidžia klausimus įpusėję klausimyną ir jo pabaigoje. Klausimyną pildant internetu, praleistų atsakymų skaičius yra didesnis, nei pildant popieriuje. Socialinio pageidaujamumo efektas labiau pasireiškė tiesioginių interviu metu, kai respondentai dažniau pateikdavo socialiai priimtinus atsakymus, ypač sveikatos, alkoholio vartojimo ir kitų jautrių klausimų kontekste. Savipildos apklausos buvo mažiau paveiktos šio efekto, tačiau jose buvo daugiau trūkstamų reikšmių. Tai rodo, kad savipildos apklausos yra tinkamesnės jautriais klausimais, kai siekiama sumažinti socialinio pageidaujamumo poveikį, tačiau būtina užtikrinti didesnį respondentų motyvavimą pateikti visus atsakymus. Besąlyginės ir sąlyginės paskatos užtikrina didesnį bendrą atsako dažnį tiek bendrai, tiek atskiruose Lietuvos regionuose, taip pat mažesnį neatsako dažnį (tiek pasyviai, tiek griežtai atsisakiusiųjų grupėse), palyginus su tik besąlyginėmis paskatomis. Tačiau tik besąlyginės paskatos leidžia sumažinti kontaktavimo dažnį iki užpildytas klausimynas gaunamas savipildos tyrime, palyginus su besąlyginių ir sąlyginių paskatų deriniu. Tiesioginio interviu duomenys geriau atspindėjo kaimo vietovių gyventojus, tuo tarpu savipildos apklausose dažniau dalyvavo aukštesnio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Abiejuose metoduose vyrų dalyvavimas buvo mažesnis nei jų proporcija visuomenėje, o respondentų vidutinis amžius dažnai viršijo šalies vidurkį. Internetinė savipilda buvo patrauklesnė jaunesniems ir aukštesnio išsilavinimo respondentams iš miestų, o popierines apklausas dažniau pildė vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo kaimo gyventojai. Paskatos taip pat turėjo reikšmingą poveikį – besąlyginės ir sąlyginės paskatos efektyviau motyvavo respondentus pildyti internetinę apklausą, tačiau popierinėje apklausoje abiejų paskatų poveikis buvo panašus. Amžiaus ir lyties skirtumų tarp paskatų poveikio nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad dažnesnis atsakomumas gavus tik besąlyginę paskatą buvo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Be to, besąlyginės paskatos pakako motyvuojant vienkiemių gyventojus, o didmiesčių respondentai buvo labiau motyvuoti abiejų tipų paskatomis. Respondentai iš didesnių namų ūkių dažniau užpildė klausimyną gavę tik besąlyginę paskatą, o respondentai iš porų be vaikų namų ūkių buvo dažniau motyvuoti abiem paskatomis. Pensininkų ir asmenų, nedirbančių dėl sveikatos problemų, buvo daugiau tarp gavusių tik besąlyginę paskatą, palyginti su gavusiais abi paskatas.

Pasaulis keičiasi – klimato kaita jau dabar veikia mus visus: žmones, ekosistemas, ūkius. Vienas jautriausių sektorių – akvakultūra, kuri ne tik aprūpina pasaulį baltymais, bet ir tampa tvarios maisto gamybos simboliu. Šio leidinio tikslas – parodyti, kaip klimato kaita veikia akvakultūrą ir kokių žinių bei sprendimų reikia atspariam ir atsakingam jos vystymui. Aptariami tokie iššūkiai kaip šiluminis stresas, ligos, pašarų efektyvumas, taip pat sprendimai: recirkuliacinės sistemos, integruota daugiapakopė akvakultūra, technologinės ir politinės naujovės. Tačiau tai – ne tik apie technologijas. Tai – apie žmones: studentus, dėstytojus, ūkininkus, tyrėjus, kurie kuria pokytį. Leidinys parengtas įgyvendinant Erasmus+ projektą „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“. Tai kvietimas mąstyti tvariai ir veikti atsakingai. Nes akvakultūra klimato kaitos epochoje – ir iššūkis, ir galimybė.