Knygoje pateikiami autoriaus publicistiniai straipsniai, skelbti nuo 2021-ųjų gruodžio, dar nepasireiškus didžiajai Rusijos agresijai. Tą mėnesį jis rašė, kad karas gali prasidėti 2022 m. Stebėjimai ir Kremliaus mąstymo logikos suvokimas neapgavo, tačiau niekas nesufleravo, kiek tas karas gali tęstis.

Kritinė teorija analizuoja gyvastingą vilties kultūrą, jos veiklumą, kūrybingumą bei diplomatiją, nors viltį ir temdo propaganda. Vilties principas yra prieštaringas: tai, kas vienam yra viltis, utopija ir vizija, kitam gali būti prakeikimas, karas ir nelaimė. Neįmanoma uždrausti svajoti ir sunaikinti vilčių: jomis grįstas žmogaus gebėjimas mąstyti apie ateitį. Knygoje žvelgiama dialektiškai. Remiamasi ne tik regimybių kritika, nihilizmu, bet ir vilties principu, kuris yra bet kokios utopijos, siejamos su didžiaisiais tikslais, svarbiausiomis misijomis ir vizijomis, šaltinis.

Sibiras lietuviams daugiausia asocijuojasi su 1941–1953 m. vykdytomis stalinizmo represijomis, o apie kitas, ankstesnes priverstines migracijas, pavyzdžiui, po 1863–1864 m. sukilimo, neretai pamirštama. 2024 m. inicijuotas projektas, skirtas įamžinti XIX a. tremtinių – kovotojų už valstybės nepriklausomybę – vardus ir atminimą. Lietuvos istoriografijoje iki šiol neturėjome nė vieno sąrašo-žinyno, skirto XIX a. politiniams tremtiniams, todėl buvo apdorota Sibiro archyvuose surinkta medžiaga apie po 1863–1864 m. sukilimo vykdytus trėmimus iš lietuviškų gubernijų (Vilniaus, Kauno, Augustavo) į Tobolsko, Tomsko ir Jenisiejaus gubernijas. Sudarytos 1 027 ištremtų asmenų biogramos, pateiktos elektroninio žinyno forma. Biogramos pradedamos nuo tremtinio pavardės, vardo ir tėvavardžio, skliausteliuose pateikiant pavardes, vardus ir tėvavardžius originalo kalba. Toliau pateikiama informacija apie apytikslius gimimo metus, gyvenamąją vietą, socialinę padėtį, tremties metus ir vietą bei nurodomos priežastys, kodėl asmuo buvo ištremtas. Jei yra, pateikiama informacija apie tremtinio konfesiją ir šeiminę padėtį. Šis žinynas taps svarbiu įrankiu Lietuvos istorikams, kraštotyrininkams, kultūros ir švietimo atstovams, nes suteiks galimybę tęsti arba pradėti naujus tyrimus bei edukuoti jaunąją kartą, o plačiajai Lietuvos visuomenei – geriau pažinti XIX a. savo krašto ir šeimos tremtinių istoriją.

This report, D3.3, is one of eight country-specific studies presenting the results of focus group discussions conducted as part of Work Package 3 (WP3) of the Horizon Europe project DIACOMET – Fostering Capacity Building for Civic Resilience and Participation: Dialogic Communication Ethics and Accountability. In total, 87 focus group discussions were held across Austria, Estonia, Finland, Hungary, Lithuania, the Netherlands, Slovenia, and Switzerland. Over 500 participants took part in these discussions, reflecting on the ethics of public communication and the media environment in their respective countries. The findings are presented in national reports, each prepared independently by the respective country team. This report offers a comprehensive analysis of how civil society actors in Lithuania perceive and reflect on the media environment, public communication landscape and ethical standards and responsibilities in their country. Drawing on qualitative data from 14 focus group discussions with a total of 72 participants, it highlights public perceptions of major issues and challenges, ethical tensions and expectations regarding evolving media and communication settings. [...]

Vadovėlyje analitiškai pristatomos svarbiausios Vakarų literatūros filosofijos istorijos mokyklos ir jų idėjos, nagrinėjami lietuvių grožinės literatūros tekstai, pritaikant teorines žinias apie poezijos bei prozos kūrinių interpretacijos prieigas. Didžiausias dėmesys skiriamas meninio literatūros teksto ontologijos klausimams analizuoti. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų filosofijos bei literatūrologijos studijų programų studentams, tačiau gali būti naudingas ir kitiems besidomintiesiems grožinės literatūros teksto būties klausimais.

Monografijoje atskleidžiama, kaip Kupiškio krašto sentikių bendruomenės, patirdamos represijas ir persekiojimus carų valdomoje XIX a. Rusijos imperijoje, siekė išsaugoti savo kultūrinę ir religinę tapatybę. Pristatomi iki šiol nežinoti Čekautiškio sentikių parapijos įkūrėjai broliai Kondratjevai-Prokofjevai, analizuojamos istorikų netyrinėtos XIX a. vidurio teismų bylos, iškeltos Kupiškio krašto sentikiams. Bylose gausu informacijos ne tik apie sentikiams taikytas teismų praktikas, bet ir kasdienes bendruomenės problemas, to laikmečio gyvenimą, iškilias sentikių asmenybes. Aprašytų ginčų objektai ir kontekstai leidžia susipažinti su to meto aktualijomis, aštriausiais bendruomenės ginčais, suvokti istorinių individų nuostatas ir unikalias patirtis. Tyrimas atskleidžia, kad Kupiškio krašto sentikių gyvenvietės buvo ne vien paprasti rusų kaimai, bet ir sentikių dvasinis centras, apie kurį nieko nebuvo žinoma.

“Broader Perspectives” is an English-language informational publication of VMU aimed at the University’s international partners. The publication features interviews with VMU scholars and other specialists, as well as discussions on scientific projects being implemented at the University, innovations, the Artes Liberales study model, and the University’s values. The issue is dedicated to Vytautas Magnus University’s one-year presidency of the Transform4Europe (T4EU) alliance.