Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybių analizė: Europos socialinio tyrimo atvejis : monografija

Europos socialinis tyrimas (EST) yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, vykdomas kas dvejus metus nuo 2002-ųjų kiek daugiau nei 30 Europos šalių, siekiant analizuoti Europos gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 2008 m. (nuo 4-osios tyrimo bangos) ir jau yra dalyvavusi devyniose bangose. 12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą, o ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas planuojamas vykdyti tik savipildos būdu. Šioje monografijoje nagrinėjami 11-osios EST bangos Lietuvos duomenys, rinkti tiesioginio interviu būdu, ir papildomo metodologinio eksperimento duomenys, kurie buvo rinkti savipilda taikant mišrų apklausos dizainą. Monografija siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybes analizuojant skirtingais būdais renkamų duomenų poveikį tyrimo kokybės rodikliams. Šie duomenys aktualūs ne tik planuojant būsimas EST bangas, kurias numatoma įgyvendinti savipildos būdu, bet ir kitiems tyrėjams, ketinantiems pritaikyti savipildą ar mišrų apklausos dizainą reprezentatyvioms Lietuvos gyventojų apklausoms. Tyrime dalyvavo 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, atrinkti tikimybinės daugiapakopės atrankos būdu. Tiesioginio interviu metu apklausti 1 365 respondentai, o savipildos apklausą užpildė 480 dalyvių (375 internetu, 105 popierinį klausimyno variantą). Savipildos apklausose buvo taikytos dvi paskatų strategijos: besąlyginė, kai respondentai gavo 5 Eur vertės dovanų čekį, nepriklausomai nuo atsakymo pateikimo, ir besąlyginė bei sąlyginė, kai 5 Eur dovanų čekį potencialus respondentas gavo prieš klausimyno pildymą, nepriklausomai nuo to, užpildys jį ar ne, o papildomas 5 Eur dovanų čekis buvo įteikiamas užpildžius klausimyną. Tyrimo analizė apėmė atsako dažnių palyginimą, imties vieneto pasiekiamumo ir pakartotinio kontaktavimo, trūkstamų reikšmių ir socialinio pageidaujamumo analizę, sociodemografinės imties struktūros įvertinimą atsižvelgiant į apklausos būdą bei skirtingas paskatas. Rezultatai parodė, kad tiesioginių interviu metu surinkti duomenys pasiekė šiek tiek aukštesnį atsako dažnį (41 proc.) nei savipildos apklausose (37,4 proc.), nors šis skirtumas buvo mažesnis nei tikėtasi planuojant tyrimą. Savipildos apklausoms būdingas didesnis atsisakymo dalyvauti dažnis, tačiau dauguma atsisakymų yra pasyvūs – respondentai sutikdavo dalyvauti ir gaudavo prieigą prie apklausos, bet galiausiai nepateikdavo atsakymų. Tiesioginio interviu tyrimuose labiau tikėtini didesni atsako dažnio skirtumai tarp regionų, palyginti su savipildos tyrimais, tad tyrimą vykdant savipildos būdu didesnė tikimybė, kad imtis bus labiau subalansuota regioniniu požiūriu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tyrėjai, planuodami savipildos apklausas, turėtų numatyti dažnesnį kontaktavimą su respondentais siekiant aiškaus atsakymo – dalyvavimo arba atsisakymo. Respondentų nepateikti atsakymai (trūkstamų reikšmių skaičius) duomenis renkant savipilda priklauso nuo klausimo pozicijos klausimyne ir pasirinkto pildymo būdo – internete ar popieriuje. Respondentai, pildantys klausimyną internete, dažniau praleidžia klausimus jau klausimyno pradžioje ir selektyviau renkasi, į kuriuos atsakyti. Tuo tarpu respondentai, pasirinkę pildyti popierinį klausimyną, dažniau praleidžia klausimus įpusėję klausimyną ir jo pabaigoje. Klausimyną pildant internetu, praleistų atsakymų skaičius yra didesnis, nei pildant popieriuje. Socialinio pageidaujamumo efektas labiau pasireiškė tiesioginių interviu metu, kai respondentai dažniau pateikdavo socialiai priimtinus atsakymus, ypač sveikatos, alkoholio vartojimo ir kitų jautrių klausimų kontekste. Savipildos apklausos buvo mažiau paveiktos šio efekto, tačiau jose buvo daugiau trūkstamų reikšmių. Tai rodo, kad savipildos apklausos yra tinkamesnės jautriais klausimais, kai siekiama sumažinti socialinio pageidaujamumo poveikį, tačiau būtina užtikrinti didesnį respondentų motyvavimą pateikti visus atsakymus. Besąlyginės ir sąlyginės paskatos užtikrina didesnį bendrą atsako dažnį tiek bendrai, tiek atskiruose Lietuvos regionuose, taip pat mažesnį neatsako dažnį (tiek pasyviai, tiek griežtai atsisakiusiųjų grupėse), palyginus su tik besąlyginėmis paskatomis. Tačiau tik besąlyginės paskatos leidžia sumažinti kontaktavimo dažnį iki užpildytas klausimynas gaunamas savipildos tyrime, palyginus su besąlyginių ir sąlyginių paskatų deriniu. Tiesioginio interviu duomenys geriau atspindėjo kaimo vietovių gyventojus, tuo tarpu savipildos apklausose dažniau dalyvavo aukštesnio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Abiejuose metoduose vyrų dalyvavimas buvo mažesnis nei jų proporcija visuomenėje, o respondentų vidutinis amžius dažnai viršijo šalies vidurkį. Internetinė savipilda buvo patrauklesnė jaunesniems ir aukštesnio išsilavinimo respondentams iš miestų, o popierines apklausas dažniau pildė vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo kaimo gyventojai. Paskatos taip pat turėjo reikšmingą poveikį – besąlyginės ir sąlyginės paskatos efektyviau motyvavo respondentus pildyti internetinę apklausą, tačiau popierinėje apklausoje abiejų paskatų poveikis buvo panašus. Amžiaus ir lyties skirtumų tarp paskatų poveikio nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad dažnesnis atsakomumas gavus tik besąlyginę paskatą buvo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Be to, besąlyginės paskatos pakako motyvuojant vienkiemių gyventojus, o didmiesčių respondentai buvo labiau motyvuoti abiejų tipų paskatomis. Respondentai iš didesnių namų ūkių dažniau užpildė klausimyną gavę tik besąlyginę paskatą, o respondentai iš porų be vaikų namų ūkių buvo dažniau motyvuoti abiem paskatomis. Pensininkų ir asmenų, nedirbančių dėl sveikatos problemų, buvo daugiau tarp gavusių tik besąlyginę paskatą, palyginti su gavusiais abi paskatas.

T he European Social Survey (ESS) is a repeated cross-sectional survey conducted biennially since 2002 in over 30 European countries, aiming to analyze the attitudes, values, and behaviors of European residents. Lithuania has been participating in this survey since 2008 (from the 4th wave) and has already participated in nine waves. The 12th ESS wave will be conducted using a mixed-mode survey design in all countries, and in the long term, the survey is planned to be conducted exclusively in a self-administered format. T his monograph examines Lithuanian data collected during the 11th ESS wave via face-to-face interviews, along with additional methodological experiment data gathered through self-administration using a mixed-mode survey design. It aims to assess the feasibility of implementing self-administered representative surveys of citizens in Lithuania by analyzing the impact of different data collection methods on survey quality indicators. This analysis is relevant not only for planning future ESS waves, which are expected to be conducted in a self-administered format, but also for other researchers intending to apply self-administered or mixed-mode survey designs for representative surveys of the Lithuanian population. T he study involved Lithuanian residents aged 15 and older, selected using a probabilistic multi-stage sampling method. A total of 1365 respondents were surveyed through face-to-face interviews, while 480 participants completed the self-administered survey (375 online and 105 using a paper questionnaire). The self-administered surveys employed two incentive strategies: unconditional incentives, where respondents received a €5 gift voucher regardless of whether they submitted their responses, and a combination of unconditional and conditional incentives. In the latter, potential respondents were given a €5 gift voucher before completing the questionnaire, regardless of whether they completed it, with an additional €5 gift voucher provided upon survey completion.[...]