Darbe analizuojamas meno kolektyvo poveikis sociokultūrinės raiškos raidai studijose. Atlikus vertybių ir bendrųjų gebėjimų kiekybinius ir kokybinius tyrimus įrodyta, kad dalyvaujant meno kolektyve įgyjama sociokultūrinės patirties, ugdomi bendrieji gebėjimai, dvasingumas. Pastebėta, kad pedagoginę brandą charakterizuojantis rodikliai meno kolektyve auga sparčiau. Veiksmingiausia į meno kolektyvo veiklą būsimajam mokytojui įsijungti nuo pat pirmojo kurso, nes šiame etape sociokultūrinės raiškos rodikliai didėja greičiausiai.

Straipsnyje nagrinėjama darbo su netektį išgyvenančiais vaikais pradinėje mokykloje problema. Didžiausias dėmesys skiriamas pamokoms apie netektį integruoti į pradinės mokyklos bendrąsias programas (lietuvių k., pasaulio pažinimo, muzikos ir etikos) bei moksleivių tam tikrų vertybinių nuostatų galimą kitimą. Pateikiami anoniminės apklausos rezultatai, kurie gauti atlikus eksperimentinį tyrimą. Tyrimu nustatyta, kad eksperimentinei mokinių grupei pokaloių apie netektį metodikos taikymas turi įtakos jų tam tikroms vertybinėms nuostatoms formuoti

Straipsnyje aptariamos šiuolaikinės ugdymo problemos, suponuotos postmodernaus pasaulio iššūkių, kreipiančių į Žinių pasaulį, grindžiamą rinkos ekonomikos dėsniais. Analizuojama švietimo strategų siūlomos kompetencijų definicijos, sujungiančios žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas, ugdomosios galimybės. Vertybių svarba kompetencijų ugdyme grindžiama psichologiniais tyrimais bei pedagoginėmis įžvalgomis.

Reformuojant mokyklą labai svarbu iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines nuostatas. Straipsnyje nagrinėjami mokinių sveikatos ugdymo aspektai, daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos ugdymui. Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atvejų susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių fizinis ugdymas neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, todėl straipsnyje nagrinėjamas mokinių fizinis aktyvumas, sveikata, bandoma atskleisti fizinio pasyvumo priežastis bei veiksnius, lemiančius protinio darbingumo kokybę.

Straipsnyje aptariama vertybinių nuostatų svarba ugdant kompetencijas, gilinamasi į mokytojų vertybinių nuostatų įgyvendinimą ugdymo procese. Ji atskleidžiama per mokytojų savijautos mokykloje kokybinę ir kiekybinę analizę. Ryškinama, kokios vertybinės nuostatos daugiausia įkūnijamos kasdienėje veikloje, į ką daugiausia reikėtų kreipti dėmesį, siekiant tobulinti mokytojų vertybines nuostatas.

Competence development is an urgent problem, which is closely related to value principles of teachers. The article analyses materialisation of teacher value principles in the process of education.

The study is based on researches into teachers’ self-feeling applying quantitative / qualitative data analysis. The findings show that teachers’ valuebased principles have very weak links (at the level of education goals) with supreme (spiritual, existential) values that emphasise personality education: they focus on such components of education process as learning motivation, achievements, learners’ work, assessment, teaching load, etc. Though it can be concluded that supreme values are important for the majority of educators (they are concerned with relations, successful work and their learners’ success, evaluation-related problems), they (values) function at the generalised (experiential) level and remain in the position of accidental factor in education.

The employment of new education technologies, competence of school principles and learning motivation also raise a certain concern. Its low level is an outcome not only of psychological, social, economic, political and other factors but also of personal and subject-related attitudes that directly actualise learning.

The contours of teachers’ value-based principles are not clearly defined: a) more focus is laid on gnostic values but they are not named; b) the picture of moral values is even more vague; c) aesthetic values are not revealed in the educational process at all.

The level of educator’s value principles is not enough to ensure a complete full-value education and development of school learners’ competences, where a particular place would be allotted to personal and ethic values. Therefore, the initial objective is to evoke educators’ value-based attitudes to enable them to meet the education challenges.

Straipsnyje atskleidžiamos tyrimo metodologinės nuostatas, aktualizuojami nagrinėjamos mokslinės problemos klausimai, nustatant, kokiomis priemonėmis Lietuvoje naudojamose e-mokymo pedagoginėse technologijose skatinamas kritinis besimokančiųjų mąstymas, formuojantis individualumo ir socialumo raiškos vertybių sistemą profesinio ugdymo procese. Daug dėmesio skiriama individualumo ir socialumo dermės vertybėms, kurios atspindi atskirų profesijų grupių vertybių ideologinę sistemą, užtikrinančią darbo rinkos stabilumą, kultūrų bendrumo bet ne vienodumo principo realizavimą kuriant bendrą ES darbo rinką.

Straipsnyje apžvelgiama vertybių ugdymas, kaip visą gyvenimą trunkantis procesas, kuris sudaro žmogaus profesinės ir dvasinės raidos pamatą. Kalbama apie vertybių ugdymo prielaidas, vertybinių nuostatų pasirinkimą. Išskiriami dvasinėss raidos principai.

Trainings and competitions also foster a sense of self-confidence (76.3%), teach to persevere decisively (69.9%), to be fair and responsible in task performance (67.7%), etc. 93 respondents were divided into two age groups: 8-13 and 14-17 years old. Their answers were estimated using a coefficient of statistical reliability p<0.05. The determining factors, for instance, a sports club/ school near their living place and possibility to enjoy friendship with other athletes, made children prefer football trainings to other sports. The results show that other decisive factors in favour of football were related to personal competences such as ability to seek and to receive support from parents, moral values such as discipline, courage and responsibility rate differently. In fact, football is a highly attractive form of selfexpression for children and youth through which moral values and personal competencies are being developed.

Straipsnyje aptariamos muzikinio ugdymo stiprinimo galimybės puoselėjant jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių vertybines nuostatas integruojant populiariąją muziką: pagrindžiant jas pedagoginės minties bei psichologinėmis raidos teorijomis, remiantis tyrimo rezultatais, aptariamos mokinių muzikinės veiklos ir vertybinių nuostatų formavimosi sąsajos bei tobulinimo galimybės.

Straipsnyje aptariamos muzikinio ugdymo tobulinimo galimybės taikant inova-tyvius asmeninės prasmės ir emocinio imitavimo metodus: pagrindžiamas šio proceso aktua-lumas plėtojant jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių vertybines nuostatas bei integruojant populiariąją muziką pedagoginės minties raidos teorijų kontekste, remiantis tyrimo rezultatais aptariamos mokinių muzikinės veiklos, vertybinių nuostatų formavimosi sąsajos, tobulinimo galimybės šiandienos mokykloje