Šiame straipsnyje pateikiama dvasingumo samprata, aptariama dvasinio tapsmo ir tautiškumo sąsajos. Jos grindžiamos XX a. filosofine pedagogine mintimi ir dabartinių paauglių, VII-IX klasių moksleivių, diagnostiniu tyrimu. Duomenys lyginami su kitoms Europos šalims būdingais tautinio identiteto poslinkiais.

Šiame straipsnyje palyginami kai kurie paauglių bei jaunuolių socializacijos ypatumai. Jie grindžiami socialinių bei dvasinių vertybių internalizacija, išryškinami tiriamųjų elgesio, kaip esminio vertybių internalizacijos lygmens, raiškos bruožai.

Straipsnyje aptariami žmogaus dvasinio tapsmo teoriniai pamatai, ryškinami dvasinių, ypač estetinių, vertybių internalizacijos ypatumai bei sąsajos su asmens dvasiniu centru. Apibendrinti įvairių tipų mokyklų paauglių dvasinių vertybių internalizacijos rezultatai lyginami su menų gimnazijos paauglių duomenimis.

Straipsnyje pateikiama dvasinių vertybių samprata bei jų klasifikacija, kuri leidžia atlikti dvasinių vertybių internalizacijos tyrimą. Lyginama paauglių, be-simokančių įvairių tipų mokyklose, ir integruotos mokyklos mokinių dvasinių vertybių internalizacija kogni- tyviniu, emociniu ir elgesio lygmenimis. Išryškinami pastarųjų dvasinių vertybių internalizacijos ypatumai

Straipsnyje aktualizuojama ugdymo filosofijos reikšmė ugdymo mokslui. Kartu atkreipiamas dėmesys į prieštaringas šiuolaikinės ugdymo filosofijos traktuotes dabartinėje situacijoje, kurių fone iškyla ir Lietuvos ugdymo filosofijos interpretacijų įvairovės problema. Tarp jų išskiriamas profesoriaus B. Bitino - ilgamečio ugdymo filosofijos puoselėtojo - požiūris į kertinius ir pastaruoju metu diskutuojamus ugdymo filosofijos klausimus: ištakas, paskirtį, uždavinius, kryptis, į ugdymo filosofijos santykį su ugdymo mokslais. Atskleidžiami ir ugdymo tikslų filosofinių pagrindų, nagrinėjamų asmens dvasinės raidos kontekste, vertinimai. Taip pat pateikiamas požiūris į ugdymo aksiologijos esmę, įprasminančią vertybių funkcionavimą ugdymo struktūroje ir pagrindžiančią auklėjimo teorijos objektyvumą.

Straipsnyje iškeliama asmens vertybinių santykių su pasauliu ir ypač su nacionaline kultūra kaitos problema, nuolat stiprėjanti globalizuotoje visuomenėje ir daranti poveikį švietimo politikos prioritetams. Šiame kontekste siekiama paanalizuoti VIl-IX ir X-XI klasių mokinių vertybių internalizaciją kognityviu ir emociniu lygmenimis. Kadangi mokinių internalizacijai turi įtakos mokytojų vertybinės nuostatos, tai straipsnyje palyginami skirtingo amžiaus paauglių ir mokytojų požiūriai į vertybes. Daroma išvada, kad tiek mokinių, tiek mokytojų vertybinių nuostatų ugdymas - aktuali švietimo realybės problema