Straipsnyje pristatoma profesinio orien tavimo reikšmė sėkmingai asmens socializacijai, ypatingą dėmesį skiriant tėvų įtakos šiame procese reikšmei. Apžvelgiama šiuo metu veikianti teisinė bazė, reglamentuojanti profesinį orientavimą, šių paslaugų teikimo sąlygas. Taip pat, remiantis tyrimo duomenimis, atskleidžiamas ir nagrinėjamas tėvų požiūris į profesinio orientavimo paslaugas, teikiamas bendrojo lavinimo mokyklose mokiniams bei jų tėvams.

The experience of children and youth participating in the peer group can cake a different educational dimension, especially as the present civilization has created a possibility to open new contacts by means of modern technological media. Contemporary family is going through a crisis, which results from deep social changes. This, obviously, affects its rearing function and leads to occurrence of negative effects. Therefore, the intention behind the present work was to find out about schoolchildren’s parents’ opinions on the peer-group- based relationships among students of junior high school. According to the new structure of the school system, learning at middle school lasts 3 years and concerns students from 13 to 16 years of age. The subject matter of the present research are both problems related to parents’ knowledge of the functioning of students of middle school in the peer group environment and assessment of the role the latter plays in the rearing process. The empirical verification was carried out by means of the diagnostic survey method with the use of the technique of interview. The survey covered parents of students attending junior high schools. The obtained research material points to the fact that, generally, parents of middle school students are familiar with their children’s peer-group-related contacts since they endeavor to get to know the children’s friends personally. Mothers appear to be more involved in the rearing process and therefore they know more about their children’s mates more than fathers. Parents are aware of the growing role of the peer group in the time of their children’s growing up and tiy to control the latter in this respect. The greatest source of parental concern in the possibility of a destructive impact the peer group can have on individual youth, which can manifest itself in developing a-social forms of behavior. However, the majority of parents declare leaving considerable freedom to their children as regards choosing friends. There is a view dominating among parents that teenagers need to keep contacts with their peers since this has a positive influence on the process of their socialization. Parents who experience problems with rearing their children tend to express the opposite opinion. In the light of the problem situation they come to face they tend to see the causes of misbehavior of the young in their relationships with the peer group. They assess the role of the peer-group-related environment as a definitely negative one.

Šis darbas skirtas mokslinės problemos, kaip sportas skatina socialinių įgūdžių formavimąsi, plečia ar riboja asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, reikšti savo nuomonę, pasakyti, ką jauti, analizei. Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi 13-15 m. sportuojančių ir nesportuojančių mokinių šių socialinių įgūdžių lygis: gebėjimo save pažinti, bendravimo ir bendradarbiavimo, gebėjimo reikšti savo nuomonę, gebėjimo paprašyti pagalbos - sportuojančių moksleivių įgūdžių lygis yra aukštesnis.

Straipsnyje nagrinėjama mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų, įveikos prielaidos. Straipsnio tikslas: išanalizuoti mokinių patiriamų mokymosi sunkumų įveikos prielaidas. Straipsnio uždaviniai: 1) išanalizuoti mokymosi sunkumų, kuriuos patiria vaikai, sampratą; 2) išnagrinėti mokinių mokymosi sunkumų prielaidas apibrėžties procese; 3) išanalizuoti efektyvias socialinių-ekonominių sunkumų įveikos galimybes; 4) aptarti vaiko pozityviosios socializacijos galimybes sunkumams įveikti; 5) remiantis tyrimo duomenimis, atskleisti mokinių patiriamų sunkumų įveikos prielaidas. Tyrimo dalyviai – mokiniai, patiriantys mokymosi sunkumų. Pagrindiniai prielaidos modeliai sunkumams įveikti: įvairių specialistų bendradarbiavimas, papildomų pamokų skyrimas, finansinių išteklių paieška, bendradarbiavimo sklaida / didinimas (tinkamas dėmesys namie, visokeriopa pagalba mokykloje), reikiamų priemonių pirkimas, intervencinių pamokų / būrelių kūrimas, konsultavimo paslaugos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, esamų išteklių naudojimas.

Straipsnyje aptariamos jaunosios kartos dorinio ugdymo problemos, nagrinėjama konkreti moksleivių patirtis, susijusi su kai kurių sakralinių objektų pažinimu ir jų emociniu poveikiu. Autoriai daro išvadą, kad tokios poilsio formos, kaip turistiniai žygiai, pažintinės pramoginės stovyklos ir pan., gali patraukti daugiau moksleivių ir padėti veiksmingiau spręsti aktualias aukščiausių žmogiškųjų vertybių išsaugojimo problemas.

Augant darbuotojų mobilumui, organizacijoms naudinga suvokti bei tinkamai organizuoti darbuotojų adaptacijos ir socializacijos procesus, kadangi adaptacijos proceso rezultatas – organizacijoje identifikavęsis asmuo, o socializacijos rodikliai yra neatsiejami nuo darbo užduočių įsisavinimo, darbo vaidmens suvokimo, socialinės integracijos bei organizacijos kultūros perpratimo. Šalies ir užsienio lygmeniu atlikta nemažai studijų siekiant ištirti šiuos procesus viešajame sektoriuje. Šiame straipsnyje statutinės organizacijos atvejis. Mokslinė problema – kokia yra darbuotojų adaptacijos ir socializacijos statutinėje organizacijoje praktika ir kokie veiksniai valdant šiuos procesus būtų reikšmingi, siekiant sumažinti darbuotojų kaitą? Tyrimo tikslas – identifikuoti naujų darbuotojų adaptacijos ir socializacijos specifiką statutinėje organizacijoje. Tyrimo metodika – išstudijavus mokslinius šaltinius, sukonstruotas tyrimo instrumentas, integruojantis esmines adaptacijos ir socializacijos procesų dedamąsias, bei ištirta darbuotojų adaptacija ir socializacija statutinėje organizacijoje išskiriant esminius veiksnius, lemiančius minėtų procesų sėkmę.

Darbo tikslas – nustatyti grupinių ir individualių fizinių veiklų poveikį pradinių klasių mokinių socializacijai. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 48 pradinių klasių mokiniai – nuo 1 iki 4 klasės (7–10 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 24) ir kontrolinę (n = 24). Tiriamajai grupei buvo taikomi edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai, o kontrolinei grupei – įprastinės fizinės veiklos pratimai. Abiem grupėms užsiėmimai vyko po du kartus per savaitę po 45 min. Testavimas buvo vykdomas dviem etapais – prieš ir po intervencijos – vienoje Kauno miesto progimnazijų. Tyrime taikyti metodai: elgesiui, emocijų raiškai ir bendravimui su bendraamžiais nustatyti – Galių ir sunkumų klausimynas; įtampos lygiui veiklos metu įvertinti – „VERIM Lab Pro“ biogrįžtamojo ryšio metodas; pasitenkinimas fizine veikla vertinamas pagal Fizinio aktyvumo malonumo skalę; fizinės veiklos raiška buvo vertinama „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu – HBSC“ (metodologijos ištrauka apie fizinį aktyvumą laisvalaikio metu). Duomenų apdorojimui buvo naudojamas statistinės duomenų analizės paketas SPSS for Windows 23.0. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui (p = 0,001), santykiams su bendraamžiais (p = 0,01), bendriems sunkumams (p = 0,001), sumažino hiperaktyvumą (p = 0,01). Sumažėjo mokinių patiriama įtampa veiklų metu tiriamojoje grupėje mažiausio (p = 0,021) ir didžiausio (p = 0,037) intensyvumo veiklose. Statistiškai reikšmingo poveikio mokinių patiriamai įtampai neturėjo kontrolinėje grupėje taikyti įprastinės fizinės veiklos pratimai. Tiriamojoje grupėje taikomi pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių pasitenkinimui fizine veikla (p = 0,001), padažnėjo fiziškai aktyvaus laisvalaikio leidimas (p = 0,001) ir pailgėjo trukmė (p = 0,004). Kontrolinėje grupėje nenustatytas reikšmingas poveikis pasitenkinimui taikoma veikla, tačiau statistiškai reikšmingai pakito fiziškai aktyvaus laisvalaikio dažnumas (p = 0,001) ir trukmė (p = 0,020). Išvados. Neformaliojo ugdymo metu taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai labiau sumažino mokinių elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendrus sunkumus negu neformaliojo ugdymo metu taikytos įprastinės fizinės veiklos. Pradinių klasių mokiniams popamokinės veiklos metu taikytos edukacinės fizinės veiklos labiau sumažino patiriamą įtampą mažiausio intensyvumo veiklos metu, lyginant su popamokinėmis įprastinėmis fizinėmis veiklomis. Nustatytas didesnis poveikis mokinių pasitenkinimui fizine veikla ir fizinio aktyvumo padidėjimui po edukacinių fizinių žaidimų ir pratimų intervencijos, lyginant su įprastine fizine veikla.

Individual and common self-identifications determining their specificity take place in given areas, predominantly the cultural ones. However, what’s crucial is the perspective that conceptualizes such identities. For instance, sense of the national belonging of both individuals and communities constitutes one of such perspectives. It is shaped by various determinants, starting from cultural heritage of a given nation through established social and cultural practices which result from socialization and education at the cultural meeting points. The aim of this article is to present the cultural context of socialization and education exemplified by Polish families living in the Vilnius region with reference to those, among who’s the cultural difference is manifested by their national diversity. The issue that gave rise to this article was the attempt to interpret the cultural context of the pedagogical thought of Meilė Lukšienė, crucial for multicultural discourses within pedagogy.

The article discusses problems of socialization that are particularly significant in adolescence, when a adolescent attempts to find his / her place and establish him / herself in the adult world. The conducted research is based on longitudinal studies and focuses on highlighting some factors that affect the process of socialization in the families of adolescents and non-formal school education.

The article presents counselling as an activity that supports socialisation processes. Lifelong career counselling helps young people prepare for vocational and life-related roles and aims to assist an individual in developing competencies one needs to function effectively on the labour market. One of such competencies is professional mobility, which is a typical marker of contemporary biographies called boundaryless career