Rengiant būsimuosius mokytojus ypač svarbų vaidmenį atlieka pedagoginės praktikos. Todėl straipsnyje analizuojamos problemos, iškilusios pedagoginės praktikos metu bei metodai ir būdai, būsimųjų mokytojų taikomi pedagoginėms situacijoms valdyti.

Studentų pasirengimas pedagoginei veiklai tampa vis aktualesnis. Lemiamą reikšmę turi pedagoginė praktika, kurios metu studentas supažindinamas su viena iš busimosios veiklos rūšių, padedama jam susiformuoti pagrindinius pedagoginius įgūdžius, suprasti mokinį kaip asmenybę. Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti muzikinių specialybių studentų nuostatas, realią pasirengimo pedagoginiam darbui padėtį, nustatyti atlikėjų specialybių savianalizės įtaką pedagoginės praktikos kokybei, išanalizuoti specialybės instrumento (pedagoginės praktikos) pamokos struktūrą. Tyrimo rezultatai rodo, kad savianalizės metodo taikymas turi teigiamos įtakos pedagoginės praktikos kokybei, o specialybės instrumento (pedagoginės praktikos) pamokos struktūroje dominuoja specialieji komponentai

Straipsnyje nagrinėjami busimųjų pedagogų pasirengimo pedagoginiam bendravimui per pedagoginę praktiką klausimai, pristatoma pedagoginio bendravimo gebėjimų samprata, aptariami empiriniu tyrimu atskleisti studentų pedagoginio bendravimo gebėjimų ir įstojimo motyvų, studijų finansavimo pobūdžio, ateities planų ryšiai.

Straipsnyje aptariamas mokinių elgesys pamokos metu. Straipsnio teorinėje dalyje, remdamasis moksline literatūra, autorius analizuoja mokinio elgesio priežastis ir jo kaitą. Antroje straipsnio dalyje analizuojamos studentų pedagogo asistento praktikos mokinių elgesio stebėjimo aprašymai. Stebėjimas vyko 5 etapais. Straipsnio autorius išanalizavo 60 studentų pedagogo asistento praktikos ataskaitų, kuriose užfiksuotas 89 mokinių elgesys. Straipsnis nepretenduoja į apibendrinamąją Lietuvos mokinių elgesio analizę, tačiau išskiria pagrindines tendencijas ir išryškina problemas, kurios kyla dėl mokinių elgesio pamokos metu.

Straipsnyje nagrinėjami būsimųjų mokytojų darbo su mokiniais pedagoginiai gebėjimai, atliekant pedagoginę praktiką. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kaip savo pedagogi-nius gebėjimus įsivertina patys būsimieji mokytojai ir kaip juos vertina mokytojai ir mokytojai ekspertai. Gauta grįžtamoji informacija iš pačių studentų, taip pat iš mokytojų ir ekspertų parodo pedagogų ugdymo (rengimo) tobulinimo kryptis.

Šiame straipsnyje nagrinėjama studentų pasirengimo pedagoginiam bendravimui tema. Svarstomi pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) ir vertinimo problemų klausi-mai. Empiriniame tyrime taikytu interviu metodu atskleistas studentų pedagoginei praktikai vadovavusių mentorių požiūris į pedagoginio bendravimo ugdymą(si). Pateikiama gautų duo-menų analizė: atskleidžiamas mentorių požiūris į studentų patiriamų sunkumų bendraujant su mokiniais priežastis bei aptariami veiksniai, lemiantys studentų pasirengimą pedagoginiam bendravimui, atliekant pedagoginę praktiką.

Pedagoginė praktika – esminis profesinės raidos etapas, o studentų pasitenkinimas per praktiką atliekama profesine veikla gali būti lemtingas po studijų renkantis mokytojo kelią. Šiame straipsnyje pristatomi tęstinio tyrimo, kuriuo siekiama analizuoti būsimųjų psichologijos mokytojų per pedagoginę praktiką patiriamus sunkumus, rezultatai. Analizuotos dviejų peda-goginės praktikos etapų studentų refleksijos. Atlikta kiekybinė ir kokybinė refleksijų analizė parodė, kad studentai praktikos metu dažniausiai abejoja savo žiniomis ir kompetencijomis bei patiria klasės valdymo problemų, o tų pačių studentų patiriamų sunkumų proporcijos laikui bėgant reikšmingai nesikeičia.

They have enough physical education content and technology application of skills, are willing to offer trainees interesting practical tasks, assist the teacher in the development of educational practice. But part of these competencies still need to be nurtured. Undergraduate assessed that they have sufficient appropriate content of common knowledge competences and abilities: to enhance learners in communication and collaboration during physical education classes, to show properly a physical exercise for students. It should be noted that they need to foster certain things: not all boys or girls during physical education classes are able to correctly use profession language, to solve students conflicts, to host events, to communicate with parents of a students or targeted resume knowledge and properly apply them. The third of children lack of knowledge and skills to perform physical education classes inquiries. In summary we can say that obtained professional competencies of female students and male students a slightly different. Female students and male students has submitted particular and well reasoned propositions to physical education program and profession competencies education in pedagogical practice organization to improve the content of subject. So, the research data is valuable because it will help better prepare a highly qualified physical education and sports specialist.

The study examined the role of action research in promoting critical reflective thinking among five pre-service teachers engaged in an integrated teaching practice in German as a foreign teacher education programs in Germany. Data from interviews, pedagogical diaries, self-observation notes, audio and video recordings, opinion exchange meetings, evaluation surveys revealed that conducting action research (a) engaged the participants in inquiry into their own practice, (b) was a means to reflect upon and determine ways to change their teaching practices, and (c) promoted critical reflection in a collaborative learning environment. Results underscore the importance of pre-service teachers critically reflecting to gain insights into teaching and student learning as they are engaged in action research.

Siekiant tobulinti vidurinės mokyklos matematikos mokytojų rengimą, tikslinga atlikti dabartinės matematikos mokytojų rengimo situacijos analizę, studentų profesinių kompetencijų ugdymosi) teorinių studijų ir pedagoginės praktikos metu aspektais. Remiantis konstruktyvistine ugdymo paradigma, kuri suponuoja besimokančiojo profesinės patirties formavimosi veiksmingumą, jam naujose situacijose pritaikant anksčiau įgytą patirtį, straipsnyje analizuojamas kai kurių funkcinių pedagoginių kompetencijų tobulinimas pedagoginės praktikos metu. Atliekant tyrimą buvo keliamas tikslas išryškinti būsimų ma tematikos mokytojų profesinio pasirengimo raidos ypatybes, jiems tobulinant minėtas profesines kompetencijas baigiamajame teorinių studijų etape ir pe dagoginės praktikos metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad absolventų apsisprendimą dirbti matematikos mokytojo darbą labiausiai lemia patirtis, įgyjama pedagoginės praktikos metu, kai studentai įsitikina turį pakankamą teorinį dalykinį ir metodinį pasirengimą.