Dutūkstantieji - tai metai, kai olimpinis sąjūdis, iš esmės nekeisdamas savo pagrindinių principų ir tikslų pereina į naują kokybę. Tą numato svarbūs pakeitimai Olimpinėje chartijoje, kuruos priėmė TOK 110-oji sesija ir kurių privalo laikytis kiekvienos šalies nacionalinis olimpinis komitetas, prieš tai patikslinęs savo įstatus. Įstatų pradžioje siūloma įdėti preambulę, koreguoti uždavinius. Nauja Olimpinės chartijos redakcija didele dalimi palietė TOK sudėtį ir struktūrą, tai nacionaliniu lygiu turės atsispindėti LTOK įstatuose. [...]

Aplinkos problemos kelia didžiulį susirūpinimą visam pasauliui, nes turi įtakos kiekvieno iš mūsų kasdieniniam gyvenimui. Sportas kaip pramoga ir fizinis ugdymas dabar yra neatskiriama visuomenės kultūros dalis. Iš tikrųjų sportas veikia aplinką taip, kaip aplinka tiesiogiai veikia sportą. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), pasitelkęs olimpinį sąjūdį ir gausius savanorius, stengiasi padėti spręsti tokias tarptautines problemas kaip aplinkos apsauga, jos paveldas ir taika. TOK šiandien yra pasiryžęs suvaidinti savo vaidmenį ilgalaikėje plėtroje ir įvykdyti savo visuomeninę pareigą įnešdamas indėlį per savo pagrindinę veiklos sritį – sportą, kuris yra galinga mokymo priemonė ir universali kalba. Per sportą galima sudominti žmones gamtos grožiu ir taip ugdyti juos bei informuoti apie aplinkos degradavimo pavojų. Šia prasme pasaulinė ir vietinė aplinka yra natūralus partneris olimpiniams idealams ir olimpiniam sąjūdžiui apskritai. Aplinka šiandien yra trečia atrama olimpizmui, greta sporto ir kultūros. [...]

Tarptautinis olimpinis sąjūdis, Tarptautinis olimpinis komitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas propaguoja šiuolaikinį olimpizmą ir vienija organizacijas, sportininkus ir kitus asmenis, kurie vadovaujasi Olimpine chartija. Olimpizmo koncepcijà suformulavo Pierre de Coubertinas (Pjeras de Kubertenas), įvardijęs ją kaip gyvenimo filosofiją, išaukštinančią ir sujungiančią į subalansuotą visumą kūno, proto ir dvasios komponentus. Dabartiniu metu olimpizmas siekia, kad sportas tarnautų harmoningam žmogaus ugdymui, prisidėtų prie kūrimo taikesnės visuomenės, kuri rūpintųsi žmogaus garbės ir orumo saugojimu. Šią koncepciją toliau plėtoja aštuntasis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas dr. Jacques Rogge (Žakas Rogas), kuriam gegužės mėnesį viešnagės Lietuvoje metu buvo suteiktas Vilniaus universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaro vardas. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo jį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Šiandieninis tarptautinis olimpinis sąjūdis, kaip olimpinį švietimą koncentruojanti ašis, turi mokomuosius, moralinius, etinius ir tarptautinius tikslus, kurie praplečia olimpinių varžybų sąvokos supratimą ir ragina olimpizmą suvokti platesniu ir net globaliniu mastu. Humanistinė sporto pozicija suvaidino svarbų teigiamą vaidmenį pasaulio istorijoje, kurią per tūkstantmečius kūrė idėjų ir pasaulėjautos srautas iš antikinės Graikijos. Ateities olimpinis sportas ir mokymas turi remtis savirealizacijos principu, dvasingumo, patriotizmo, kultūros ir sporto integracija. Tai olimpizmo pagrindas, olimpinio sporto raidos orientyras.

Amžiną žmogaus svajonę – gyventi ramioje, sveikoje ir gražioje žemėje – bene geriausiai įkūnija olimpinis sąjūdis. Derindamas sportą su kultūra ir išsilavinimu, olimpizmas siekia kurti gyvenimo būdą, pagrįstą išsilavinimo verte ir pagarba universaliems moralės principams. Būdamas neatskiriama visuomenės dalis olimpinis sąjūdis taip pat susirūpino ir aplinka ir tapo pasaulinės reikšmės socialine jėga. Surengta sesija „Olimpinio sąjūdžio Darbotvarkė 21“ – dar vienas žingsnis link Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pozicijų aplinkos tema stiprinimo. 2007 m. UNEP paskelbė Tarptautinį olimpinį komitetą „Žemė 2007“ čempionu – tai jau padarytų darbų aplinkosaugos srityje pripažinimas. Nemažą indėlį sprendžiant šias problemas įnešė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) programa „Sportas ir aplinka“. Dabar visi laukiame 2008 m. olimpinių žaidynių, kurių devizas: „Vienas pasaulis, viena svajonė“. Tokie renginiai turi tapti pavyzdžiais, ir ne tik įprasminančiais sportinę veiklą, bet taip pat įnešančiais indėlį į aplinkosaugos sritį. Tikslas aiškus: darnios ir sveikos aplinkos užtikrinimas ir žmonijos skatinimas gerinti savo gyvenimo kokybę. Aplinkosauginės sporto vertybės suprantamos labai plačiai, jos apima tinkamas sportavimo sąlygas vietiniu lygiu, sutelkiant dėmesį į socialinius ypatumus ir skatinant žmonių kaimynystės principo suvokimą. TOK, Pekino olimpinių žaidynių organizacinis komitetas ir miesto savivaldybė surengė daug aplinkosauginę veiklą ir socialinę raidą skatinančių renginių, tarp jų buvo ir VII pasaulinė konferencija „Sportas ir aplinka“. Olimpinio sąjūdžio partneriai žaidynėmis Pekine pasinaudoja kaip galimybe pristatyti visuomenei daug aplinkai palankių produktų ir technologijų. Organizacinis komitetas ir vietinė valdžia gali sėkmingiau atkreipti vienos penktosios pasaulio gyventojų dalies dėmesį į šias problemas kalbėdami apie sportą kaip švietimo priemonę siekiant užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį poveikį. Todėl sporto ir aplinkos sąsajų problemos turėtų rasti deramą vietą ne tik tarpdalykiniame ugdyme, bet ir olimpiniame švietime, kad išvengtume žmogaus kolizijų su gamta.

Valstybės gyvenime būna datų ir įvykių, kurie nepasiduoda užmarščiai nuolatos primindami apie save. Tai amžininkų laiku padaryti žingsniai, kurių svarbumą tikrina istorija. Kalbant apie Lietuvos olimpinį sąjūdį, tokie yra 1924 metai, kai mūsų šalies sportininkai pirmąsyk tapo lygiaverčiais tarptautinio olimpinio sąjūdžio nariais. Pirmasis oficialiai įteisintas faktas tapo vienu svarbiausių argumentų, kai po ilgų okupacijos dešimtmečių ryžtingai nusprendėme grįžti į pasaulio olimpinę šeimą, bet privalėjome iš naujo įrodinėti neginčijamą, istorijos mums seniai duotą moralinę ir juridinę teisę. Kita reikšminga mūsų olimpinio sąjūdžio gairė – 1988 metai. Tai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo metai. Turėjome žengti labai drąsų ir rizikingą žingsnį, atlaikyti Maskvos spaudimą, įveikti daugelį kliūčių, peržengti psichologinius barjerus. Supratome elementarią tiesą: pirmiausia be šio sprendimo negalėsime žengti ir kito svarbaus žingsnio, sakyčiau, siekti svarbiausiojo tikslo, t. y. visų mūsų teisių atkūrimo tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje, mūsų pripažinimo. Simboliška yra tai, kad beveik viena po kitos eina dvi jubiliejinės, dviejų minėtų reikšmingų įvykių, datos: šiemet – 20 metų, kai buvo atkurtas LTOK, o 2009‑aisiais – 85‑eri, kai lietuviai su savo šalies vėliava debiutavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Dvi įpareigojančios sukaktys. Privalome prisiminti tolesnės praeities ir pastarojo laikotarpio darbus, „inventorizuoti“ nemenkus mūsiškių laimėjimus ir, žinoma, pažvelgti į priekį. Sportininkų laimėjimai, garsinantys Lietuvą, visuomet buvo savotiška šalies vizitinė kortelė, o kartu – didelė šventė, džiugių emocijų šaltinis. [...]

The article emphasizes the need of Olympic education as the program related to health, environment, intercultural awareness and young people’s social behaviour in school curriculum. More widely, a demand is to link the school to the local community and its institutions by emphasizing the humanistic and ethical dimensions of Olympism. Concrete programs of Olympic education that were created by separate Olympic Games Organizing Committees are being represented in this article. These programs go with their aims such as initiating a strong volunteering movement that would cover all the facets of young people social life, promoting Olympic ideal, encouraging to explore other cultures, etc. The great part of this paper represents a survey that reveals problems of implementation of Olympic education programs within the Olympic Movement and stages proposals for solving them. The results of research proved that Olympic education is accepted as necessary in most countries that implemented such programs. Olympic education programs are growing into an important activity with a strong impact on a range of permanent aspects of global education. The school should draw upon this wealth of knowledge, experience and representations that students of all ages bring from their life, their family, the environment in which they live, which should be combined with those included in the curriculum. Although Olympic education programs contribute to changes that improve school’s efficiency, many of these programs cannot be integrated into educational system. This is due to a series of problems arising during their implementation in the educational process. Finding ways of integrating the innovations offered by Olympic education programs in education will require mobilization and allowance their inclusion in school system of each country. If this is not guaranteed, then Olympic education programs will be implemented outside the framework of national educational institutions, on a limited scale and remain without proper recognition on the sidelines of the curriculum.

This article reviews the annual activities of Lithuanian Olympic Academy (LOA) for the year 2008, the problems, advantages and perspectives of Olympic education are analysed too. Olympic education is open to everybody; the main humanistic goal of it is to form a need for people to do sports for life, to enrich their existence. The propagated Olympism conception of Olympic education admits very many values which are common to all countries but each of them can find ideas that would be the most important to its culture, sport, traditions, and future. LOA has these activity directions at focus: pupils‘ and students‘ Olympic education (underlying direction); Olympic sport at higher education institutions; the preservation problems of Lithuania sport heritage; scientific evaluation of Olympic Games results; further trends of working and collaboration. The main task is to involve schoolchildren and students into creative activity aiming to promote healthy lifestyle, increase and develop pupils‘ and students‘ knowledge about Olympic movement, Olympic culture, its humanistic ideas, ideals and values that influence youngsters’ behaviour; to organize conferences, seminars, create and implement new projects aiming to develop pedagogues’ competence. Lithuanian students always have been the most active part of sporting society. Representatives of higher education schools are very active in participating at the sessions of International Olympic Academy where Olympic education in universities is always emphasized, they are encouraged to look for new forms of students’ sport and Olympic education development, to create new projects, to enhance motivation for sport and for the universities all over a world to communicate in closer ways.[...]

This article aims at examining the relevance of Olympic values in contemporary context. In order to understand the changes taking place in sport, we need to understand the general social and cultural trends that make according impact on sport. Functionalist theory is being used in the article to present the concept of sport and its role in society. The paper also deals with liquid society and globalization impact on the change of Olympic values. This change provides an opportunity to assess the relevance and ambivalence of Olympic values, principles and methods, and finally raise the question of whether the value based attitude is possible in contemporary sport at all? To achieve the aim of the article following tasks were raised: 1) to discuss the changing values and their impact on sport on the basis of functionalism theory; 2) to analyze the meaning of the Olympic values in the context of globalization and liquidity theories. Research methods: the article uses the method of scientific literature systematic review and comparative analysis. In functionalism theory, a society is understood as a complex system whose individual parts work together to create stability and solidarity. All areas of society are organically intertwined and harmoniously functioning structure. They are able to adapt to the changing environment and also performing specific functions. Sport as social institute, in the functionalism theory, has to adapt to the dominant trends of society (modernization, industrialization, globalization, commercialization, etc.). These trends have according impact on sport.[...]

The importance of Olympic Education had grown consistently since the concept was first mentioned in International Olympic Academy’s session in 1970s. What is more, the establishment and development of National Olympic Academies is still growing worldwide. Lithuanian National Olympic Academy as one of the leaders among the 143 National Olympic Academies, in twenty years of existence has reached a lot of goals, yet more are to be reached in the future. The aim of the work was to analyze the system of Olympic Education in Lithuania by presenting its background, current situation and potential development. Lithuania can be characterized as an active member of the Olympic Movement. Since the establishment of the National Olympic Committee in 1924 and re-establishment in 1988, Lithuanian athletes have proudly represented the country in International sport events, NOC has been working to ensure best conditions for athletes, also cooperated with NOA towards organization of conferences, seminars and lectures in order to ensure the overall development and spread of Olympism and Olympic Movement in the country. Olympic Education program for formal education institutions was created in the year 2000 and is one of the successful projects that are being implemented in Lithuania. 82 schools are voluntarily participating in Children and Youth Olympic Education project. The existence of the project was extended until 2015 by the organizing institutions. Formal education institutions actively involve themselves into Olympic Education and care to spread Olympic ideals to the pupils. In the future number of schools involved should grow up to 200 and sport schools, summer training camps could become a part of the project. As a part of project management theory internal evaluation is implemented by schools, external evaluation should be established for further improvements.

People of Lithuania – politics, schoolchildren, students, sport enthusiasts and the best fans (as Lithuanian president D. Grybauskaitė has remarked) were introduced with A. Poviliūnas monograph “Olympic Lithuania in 1918-2008: Turning Points, Stages, World Contexts“. The official opponent Prof. Dr., Habil. E. Martišauskienė has stated this study to be “a creation of epochal significance that exceeds dated period into depth – because roots of Olympic Movement are sought in the Grand Duchy of Lithuania and Vilnius University, when Olympism ideas, as it seems, were only a vivid flash in the history of humankind <…>. Monograph exceeds dated period into width, as well. Not only the development of Olympic Movement is presented, and, metaphorically stating, structured according to “Olympic clock”, but wide historical, social, political, economical, juridical, ecological, cultural, educational sport view, without even mentioning concrete persons, archival material, unique personal experience while leading the activity of Lithuanian National Olympic Committee, is also represented. The holistic and interdisciplinary form of the monograph presupposes to reader a possibility individually to see an authentic view of Olympic Movement development and it will never lose its topicality because will lead to seeing the fundamentals of Olympic sport institutions practice from the time eminence and one’s self-experience when developing Olympic sport directions and promoting Olympic spirit.” Monograph value increases because under author’s “guidance Olympic education system was formed and approved, and successfully integrated into general education system.[...]