Darbe apžvelgiamos prieš dešimtį metų į tarptautinį olimpinį sąjūdį sugrįžusio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) svarbiausios veiklos kryptys, aptariami pagrindiniai Lietuvos sportininkų laimėjimai žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse. Vertinant šio laikotarpio LTOK veiklą, galima teigti, kad Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą, atskleidė sportininkų meistriškumą, rodantį fizinį ir dvasinį asmenybės turtingumą. Olimpinis sportas, sportininkų pasiekimai buvo ir tebėra didžiulė žmonijos vertybė. Olimpiniai rezultatai sparčiai progresuoja, sporto mokslas atskleidžia naujas maksimalias žmogaus galimybes. Lietuvos sportininkų olimpinės pergalės ne tik garsina Lietuvos valstybę, bet ir praturtina tautos kultūrą, skatina jaunimą, imant pavyzdį iš darbščių, atkaklių, savitvardžių sportininkų, siekti visapusiško dvasinio ir fizinio tobulumo, kuris visais amžiais jaudino žmoniją,

Po Atlantos olimpiniu žaidynių moterų sportinio ėjimo 10 km nuotolis pakeistas į 20 km, todėl beveik iki 90 min pailgėjo ir varžybinio darbo trukmė. Tokios trukmės darbo metu iki 98% energijos raumenyse pagaminama aerobinėmis reakcijomis. Ėjikėms iškilo problema, kaip geriau paskirstyti fizinius knivius metiniame rengimosi cikle prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ėjikės Kristinos Saltanovič metinį treniruotės ciklą, per kurį ji pasiekė Lietuvos 20 km ėjimo plentu rekordą, pasaulio 20 km ėjimo stadiono taku rekordą ir sėkmingai rungtyniavo Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Jos metiniam trenimotės ciklui būdinga tai, kad optimalios sportinės formos buvo siekta du kartus, t.y. birželio ir rugsėjo mėn. Abu kartus buvo taikytas rengimas aukštikalnių sąlygomis. Pateikti atskirų mezociklų metinio krūvio duomenys. Trenimotės krūviai buvo planuojami ir koreguojami atsižvelgiant į medikų ir mokslininkų rekomendacijas. Aerobinis pajėgumas ir ištvermė tolygiai gerėjo. Teigiamos įtakos turėjo ir lai, kad aukštikalnėse treniruotės intensyvumas buvo dozuojamas pagal organizmo reakcijos rodiklius. Pagrindinėse vaidybose buvo pasiekti planuoti rezultatai.

Darbo tikslas - nustatyti 1996-2000 metų olimpinio ciklo vyrų rankinio žaidimo ypatumus ir tendencijas. Buvo taikomi literatūros ir dokumentų analizės bei matematinės statistikos tyrimo metodai. Darbe įvertinti Atlantos olimpinių žaidynių 12 šalių rinktinių {n—191 dalyviai) 38 rungtynių ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių 12 šalių rinktinių (n=180 dalyviaij 44 rungtynių rodikliai. Olimpinėse žaidynėse Atlantoj e vidutinis rankininkų amžius buvo 27±3,5 metų, Sidnėjuje -27,9 ±4,1 metų (p<0,01). S tipais koreliacinis ryšys taip amžiaus ir aukštesnių užimtų vietų (r=0,784) įrodo, kad vaižybinė patirtis yra reikšmingas požymis siekiant sportinių rezultatų (Klein, 1998; Skarbalius, 2000). Sidnėjuje žaidusių rankininkų vidutinis ūgis buvo didesnis nereikšmingai (0,3 cm; p > 0,05), padidėjo nuo 189,6 ±6,8 iki 189,9 ±7,1 cm, kūno masė padidėjo 0,4 kg. Tarp ūgio ir rinktinių užimtų vietų koreliacinis ryšys stiprus (r=0,789), tarp kūno masės ir užimtų vietų - vidutinis (r=0,675). Tai patvirtina Jeschke (1981) teiginius, kad didesnių antropometrinių duomenų rankininkai turi pranašumų siekiant rezultatų. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse per rungtynes abi rinktinės pelnė 3,1 įvarčių daugiau (51 ±5,5) negu Atlantoje (47,9±6,3; p<0,05). Viena rinktinė Sidnėjuje per rungtynes pasiekė 2,3 įvarčiais daugiau (25,6±4,7) negu Atlantoje (23,3±2,4; p<0,01). Perpinną kėlinį Sidnėjuje rinktinės pelnė 0,5 įvarčio daugiau (12 ±2,8), o per antrąjį -1,2 įvarčio daugiau (13,6±3) negu Atlantoje (atitinkamai 11,5±1,5 ir 12,4±1,5; p <0,001). Aktyvesnis rinktinių žaidimas antrame kėlinyje leidžia daryti prielaidą, kad gerėja rankininkų fizinis parengtumas (Constantini, 1999; Späte, 1992, 1995). Metimų veiksmingumas Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse padidėjo 4 % (58,6±7,2) (p<0,01), vartininkų žaidimo veiks-mingumas -4,7% (p<0,01). Geresnis vartininkų žaidimo bei metimų veiksmingumas Sidnėjuje leidžia manyti, kad rinktinių gynybos veiksmingumas nepakankamas. Per rankinio rungtynes Sidnėjuje rinktinės daugiau kartų (5,9 ±1,9) pažeidė taisykles negu Atlantoje (4,1 ±0,7; p< 0,001).

Olimpinės žaidynės - vienas įspūdingiausių sporto renginių pasaulyje. Jose dalyvauti svajoja kiekvienas sportininkas, galintis pasiekti svarių laimėjimų tarptautinėje arenoje. Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse - didelės svarbos įvykis. Visų pirma, sportininko sugebėjimas įvykdyti olimpinį normatyvą rodo jo gerą tarptautinį reitingą. Antra, įpirmąjįfinalą olimpinė se žaidynėse patekęs sportininkas įrašomas į geriausiųjų sportininkų gretas. Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra labai svarbus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (Poviliūnas, 2000) ir Lietuvos valstybei, nes tai Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje, Lietuvos valstybės įvaizdžio formavi mas, šalies sporto plėtros lygio ir sporto organizacijų sėkmingo darbo rezultatas (Raslanas, 2001). Kad visa tai būtų pasiekta, rengiamos bendrosios, sporto šakų, olimpinio rezervo sportininkų rengimo programos. Tam kryptingai dirba visos sporto organizacijos. Programa “Sidnėjus-2000” - šio darbo rezultatas ir nuosekli sportininko, trenerio, sporto mokyklos, centro ketvertų metų veikla, tai daugelio specialistų bendras darbas koordinuojant proceso finansavimą, medikų, mokslininkų metodinę paramą ir aptarnavimą (Skarbalius, 2000).

Straipsnyje apibendrinami XXVII olimpiados žaidynių, vykusių 2000 m. Sidnėjuje, Australijoje, rezultatai. Pasibaigę 2000 m., paskutiniaiXXamžiaus metai, nusinešė į istoriją didžiulę sporto šventę, kuri vyko tolimajame Sidnėjuje. Olimpinės žaidynės įnešė didelį indėlį į pasaulio tautų bendradarbiavimą, taikos stiprinimą, tikėjimą šviesesne pasaulio visuomenės ateitimi. Siame straipsnyje plačiai nagrinėjami 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių socialiniai, politiniai, ekonominiai, organiza ciniai ir etiniai ypatumai. Pažymima, kad šie ypatumai turėjo svarbią reikšmę sportiniams rezultatams. Šiose žaidynėse dalyvavo rekordinis šalių (200) ir dalyvių (10500) skaičius. Buvo kovojama dėl 300 medalių komplektų, buvo pasiekta daug puikių rezultatų. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje vėl sustiprino tarptautinio olimpinio sąjūdžio prestižą, sporto politinio veiksnio reikšmę. Jos pademonstravo didėjančią konkurenciją sportinėje arenoje.

Didelio meistriškumo baidarininkų rengimas olimpinėms žaidynėms yra sudėtingas vyksmas. Varžybų metu raumenų veiklą labiausiai sąlygoja aerobinės reakcijos, bet labai reikšmingos yra ir glikolitinės reakcijos bei alaktatinis energijos gamybos būdas. Išanalizavus mūsų šalies baidarininkų rengimo praktiką, remiantis sporto mokslo pagrindiniais teiginiais bei organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių dėsningumais, buvo sudaryta baidarininkų rengimo programa. Kompleksiniais tyrimais buvo kontroliuojama sportininkų organizmo adaptacijos eiga ir koreguojamas baidarininkų rengimas. Darbo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos baidarininkų rengimą ir dalyvavimą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Nagrinėja ma Lietuvos olimpinės rinktinės baidarininkų trenerio M. Rudzinsko auklėtinių rengimo programa ir analizuojami atlikto treniruotės krūvio apskaitos dokumentai. Pateikiami sportininkų išplėstinių tyrimų duomenys. Rengimo programa buvo pakoreguota taip, kad sportininkai du kartus per vasaros sezoną turėjo pasiekti geriausius sportinius rezultatus. Nuo pirmų varžybų iki antrų buvo 2,5 mėn. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad baidarininkai, gerai suplanavus jų rengimą, sudarius tinkamą atsigavimo priemo nių programą, reguliariai tiriant jų organizmo adaptacijos eigą ir pagal tyrimo duomenis koreguojant rengimą, gali du kartus per sezoną pasiekti gerus sportinius rezultatus. Lietuvos pajėgiausi baidarininkai sėkmingiau rungtyniauja 500 m nuotolyje, todėl specializuotas rengimas turi būti skirtas 500 m nuotoliui įveikti.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti geriausių šaulių rezultatus pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Buvo atlikta 1996–2004 metų pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių vyrų ir moterų šaudymo pistoletu rezultatų analizė. Nustatyti skirtingas vietas užėmusių šaulių šių pratimų: moterų šaudymo pistoletu iš 10 m ir iš 25 m atstumo, vyrų šaudymo pistoletu iš 10 m ir iš 50 m atstumo bei vyrų greitašaudos iš 25 m atstumo, rezultatų pokyčiai. Palyginti skirtingas vietas užėmusių šaulių šaudymo rezultatai kvalifikacinėse ir finalo varžybose. Nustatyta, kad moterų šaudymo pistoletu iš 10 ir 25 m atstumo rezultatų glaustumas pasaulio čempionatuose didesnis negu olimpinėse žaidyėse. 1996 ir 2004 m. šaudymo pistoletu iš 10 m atstumo olimpinio finalo dalyvių ir 41–50 vietas užėmusių moterų šaulių rezultatus skyrė 8,97–17,38 %, o pasaulio čempionatuose – tik 2,40–2,83 %. Pastebėta, kad paskutiniais metais (2002–2004 m.) svarbiausiose varžybose medalius iškovojusios šaulės kvalifikacinėse varžybose nepasiekia geriausių rezultatų, o galutinį rezultatą lemia finalinė šaudymo serija. Geriausi moterų šaulių, šaudančių pistoletu iš 10 m atstumo, rezultatai buvo 1996 m. olimpinėse þaidynėse, o šaudančių iš 25 m atstumo – 2000 m. olimpinėse žaidynėse. Geriausi vyrų šaulių, šaudančių pistoletu iš 10 m atstumo, rezultatai buvo 2004 m. olimpinėse žaidynėse, šaudančių iš 50 m atstumo — 1998 m. pasaulio čempionate, o šaudančių iš 25 m atstumo greitašauda — 1996 m. olimpinėse žaidynėse. Pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių šauliai nugalėtojai ne visada per kvalifikacines varžybas pasiekia geriausią rezultatą, tada galutinį rezultatą lemia sėkminga finalinė serija. Pergalę varžybose kitiems sportininkams lemia sėkminga kvalifikacinių varžybų šaudymo serija, nors finalinėse varžybose pasirodoma ne taip gerai. Tokių šaulių, kurie ir kvalifikacinėse, ir finalinėse varžybose pasiektų geriausių rezultatų, nustatyta nedaug.

Amžiną žmogaus svajonę – gyventi ramioje, sveikoje ir gražioje žemėje – bene geriausiai įkūnija olimpinis sąjūdis. Derindamas sportą su kultūra ir išsilavinimu, olimpizmas siekia kurti gyvenimo būdą, pagrįstą išsilavinimo verte ir pagarba universaliems moralės principams. Būdamas neatskiriama visuomenės dalis olimpinis sąjūdis taip pat susirūpino ir aplinka ir tapo pasaulinės reikšmės socialine jėga. Surengta sesija „Olimpinio sąjūdžio Darbotvarkė 21“ – dar vienas žingsnis link Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pozicijų aplinkos tema stiprinimo. 2007 m. UNEP paskelbė Tarptautinį olimpinį komitetą „Žemė 2007“ čempionu – tai jau padarytų darbų aplinkosaugos srityje pripažinimas. Nemažą indėlį sprendžiant šias problemas įnešė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) programa „Sportas ir aplinka“. Dabar visi laukiame 2008 m. olimpinių žaidynių, kurių devizas: „Vienas pasaulis, viena svajonė“. Tokie renginiai turi tapti pavyzdžiais, ir ne tik įprasminančiais sportinę veiklą, bet taip pat įnešančiais indėlį į aplinkosaugos sritį. Tikslas aiškus: darnios ir sveikos aplinkos užtikrinimas ir žmonijos skatinimas gerinti savo gyvenimo kokybę. Aplinkosauginės sporto vertybės suprantamos labai plačiai, jos apima tinkamas sportavimo sąlygas vietiniu lygiu, sutelkiant dėmesį į socialinius ypatumus ir skatinant žmonių kaimynystės principo suvokimą. TOK, Pekino olimpinių žaidynių organizacinis komitetas ir miesto savivaldybė surengė daug aplinkosauginę veiklą ir socialinę raidą skatinančių renginių, tarp jų buvo ir VII pasaulinė konferencija „Sportas ir aplinka“. Olimpinio sąjūdžio partneriai žaidynėmis Pekine pasinaudoja kaip galimybe pristatyti visuomenei daug aplinkai palankių produktų ir technologijų. Organizacinis komitetas ir vietinė valdžia gali sėkmingiau atkreipti vienos penktosios pasaulio gyventojų dalies dėmesį į šias problemas kalbėdami apie sportą kaip švietimo priemonę siekiant užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį poveikį. Todėl sporto ir aplinkos sąsajų problemos turėtų rasti deramą vietą ne tik tarpdalykiniame ugdyme, bet ir olimpiniame švietime, kad išvengtume žmogaus kolizijų su gamta.

Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti atgal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Šiandien itin aktualiai iškilo politinis klausimas – ar boikotuoti XXIX olimpiados žaidynes Kinijoje dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir Tibete? Olimpinių žaidynių boikoto idėją kėlė kai kurių tarptautinių žmogaus teisių, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tarp jų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau viso pasaulio nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurių yra 205, atmetė bet kokią boikoto idėją ir ketinimus panaudoti olimpines žaidynes politiniams tikslams. Jų valią išreiškė XVI generalinė Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) asamblėja. Analogišką poziciją pareiškė ir geriausi pasaulio sportininkai – TOK nariai. TOK sportininkų komisija teigia: „Olimpinės žaidynės – tai renginys, suteikiantis viso pasaulio sportininkams galimybę parodyti mums, koks gali būti pasaulis, kai žmonės susiburia taikiai švęsti savo bendrumo, o ne pabrėžti savo skirtumų. Esame tvirtai įsitikinę, kad per praėjusius septynerius rengimosi žaidynėms metus sportas buvo kaip vartai geresniam Kinijos ir pasaulio tarpusavio supratimui. Džiugu, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijoje vykę trys pasaulio čempionatai, savotiška Olimpinių žaidynių repeticija, praėjo sklandžiai ir sėkmingai. Negali būti geresnio būdo paraginti Kiniją keistis ir sutvirtinti jau žengtus teisingus žingsnius nei per sportą. Ir nieko nėra geriau, kaip Olimpinės žaidynės, kurias žiūri milijardas žmonių visame pasaulyje ir milijonai, kurie atvyks į Pekiną.“ Iš straipsnyje pateiktų tik kelių naujųjų laikų olimpinės istorijos faktų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Lietuva bei jos sportininkai, matyti, kaip dažnai skiriasi teorija ir praktika. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kol šalies nugalėtojos garbei bus keliamos vėliavos ir grojami nacionaliniai himnai, kol didysis sportas bus svarbus socialinis reiškinys, tol sportas bus didelė politika. Tačiau jis neturėtų tapti politikų politikavimo įrankiu.

Each team approximately threw to the gates 351.0±9.63 times, knocked 195.2±6.98 goals. During one match there were made approximately 27.0 goals. The efficiency of throws was 55.6 %. Evaluated gatekeepers' game from which depends playing success. It is settled that in the handball playing in the Olympic Games dominated throws from 9 metres, throws after quick attacks and outbreaks. Prize places were taken by the teams which played in all the competitions constantly and credibly.