Sportas ir politika: teorija ir praktika šių laikų olimpinėje istorijoje

Abstract

Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti atgal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Šiandien itin aktualiai iškilo politinis klausimas – ar boikotuoti XXIX olimpiados žaidynes Kinijoje dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir Tibete? Olimpinių žaidynių boikoto idėją kėlė kai kurių tarptautinių žmogaus teisių, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tarp jų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau viso pasaulio nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurių yra 205, atmetė bet kokią boikoto idėją ir ketinimus panaudoti olimpines žaidynes politiniams tikslams. Jų valią išreiškė XVI generalinė Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) asamblėja. Analogišką poziciją pareiškė ir geriausi pasaulio sportininkai – TOK nariai. TOK sportininkų komisija teigia: „Olimpinės žaidynės – tai renginys, suteikiantis viso pasaulio sportininkams galimybę parodyti mums, koks gali būti pasaulis, kai žmonės susiburia taikiai švęsti savo bendrumo, o ne pabrėžti savo skirtumų. Esame tvirtai įsitikinę, kad per praėjusius septynerius rengimosi žaidynėms metus sportas buvo kaip vartai geresniam Kinijos ir pasaulio tarpusavio supratimui. Džiugu, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijoje vykę trys pasaulio čempionatai, savotiška Olimpinių žaidynių repeticija, praėjo sklandžiai ir sėkmingai. Negali būti geresnio būdo paraginti Kiniją keistis ir sutvirtinti jau žengtus teisingus žingsnius nei per sportą. Ir nieko nėra geriau, kaip Olimpinės žaidynės, kurias žiūri milijardas žmonių visame pasaulyje ir milijonai, kurie atvyks į Pekiną.“ Iš straipsnyje pateiktų tik kelių naujųjų laikų olimpinės istorijos faktų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Lietuva bei jos sportininkai, matyti, kaip dažnai skiriasi teorija ir praktika. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kol šalies nugalėtojos garbei bus keliamos vėliavos ir grojami nacionaliniai himnai, kol didysis sportas bus svarbus socialinis reiškinys, tol sportas bus didelė politika. Tačiau jis neturėtų tapti politikų politikavimo įrankiu. Sport is separated from the politics in the Olympic Charter, and it is recommended „to resist political pressure“. However, politics was the power that expelled Lithuania from the Olympic movement, and when seeking to return, there were needed special political decisions again. Nowadays political question is especially topical - to boycott 29th Olympic Games in China because of the violations of human rights in this country and in Tibet. Idea of Olympic Games boycott has been raised by representatives of some human rights organisations, non-governmental and governmental organisations, among them – Union of political prisoners and deportees of Lithuania. However, Olympic Committees of the countries of the world (205) rejected the idea of any boycott as well as intentions to use Olympic Games for the political purposes. Their will was expressed by the 16th Assembly of the Association of National Olympic Committees (ANOC). IOC Athletes’ Commission states that “the Olympic Games are an event that allow athletes from across the globe to show us a world as it can be when people come together peacefully to celebrate their commonality rather than focus on their differences. We believe firmly that sport has, over the past seven years of Games preparation, served as an entry point to allow a growing understanding between China and the world and vice versa. Of particular note is that in the past weeks three World Championships, which by the way are also the test events for the Olympic Games, have been staged smoothly and successfully. There can be no better way to encourage China’s change and celebrate the positive steps already taken, than to engage through sport. And no better way than through the Olympic Games, watched by billions around the world, and millions who will come to Beijing”. From the few facts of the new time Olympic history, presented in this article and actively participated by Lithuania and its athletes, one may notice that theory and practise differs too often. I am sure that as long as flags are raised and anthem played for the honour of country - winner, sport will be an important social phenomena and a big politics. Nevertheless, it must not become tool of the politicking for politics.