Straipsnyje pristatoma dailės terapijos raidos koncepcija, aptariamas meno terapeuto profesijos atsiradimas, profesinių asociacijų veikla ir menų terapijos magistro studijų Latvijoje specifika. Straipsnio tikslas – supažindinti su nauju „menų terapijos“ terminu ir nauja sveikatos priežiūros profesija Latvijoje, pateikiant šių reiškinių sampratą ir sąvokas sveikatos priežiūros ir menų terapijos kontekstuose. Pristatomas pats menų terapijos procesas, struktūra, pritaikomumas, pažinimo galimybės, taip pat siekiama atskleisti menų terapijos galimybes, kurias galima panaudoti siekiant atskirų individų ir visuomenės gerovės. Menų terapija skirtingai interpretuojama įvairių šalių mokslinėje literatūroje. Tiek mokslininkai, tiek praktikai ir kitų sričių specialistai, kurių veikla susijusi su menų terapija, pateikia skirtingas šio termino sampratas. Todėl mokslinis menų terapijos pagrindimas Latvijoje remiasi integraliu-eklektiniu modeliu (Martinsone ir kt., 2008). Integralus-eklektinis menų terapijos modelis yra laikomas vienu iš esminių metodų Latvijoje. Todėl svarbia meno terapijos, kaip atskiros sveikatos priežiūros srities, atsiradimo Latvijoje sąlyga laikoma jos ribų apibrėžimas ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo atsiradimas stiprinant supratimą apie meno terapijos veiklą, kuria siekiama užtikrinti visuomenės gerovę plačiąja sveikatos (fizinės, protinės ir socialinės) prasme. Išvados. Patirtis, sukaupta menų terapijos srityje, leidžia daryti išvadas, kurios yra svarbios stiprinant šios profesijos statusą visuomenėje, rengiant menų terapijos specialistus ir kuriant specialistų kvalifikaciją, įvedus aukštus profesinio meistriškumo standartus. Menų terapijos profesijos prestižo stiprinimas tampa nauju šio laikotarpio iššūkiu. Menų terapeutai turi patvirtinti savo išsilavinimą (žinias ir profesionalumą) ir rasti savo vietą sveikatos priežiūros darbo rinkoje. Menų terapijos srityje sklando daug kūrybinių idėjų ir planų, tokių kaip meno terapijos doktorantūros programos steigimas ir pan. Tokie žingsniai tampa naujais iššūkiais ir praturtina visą visuomenę.

By the middle of the 20th century in many countries all over the world, music therapy was finally formed into a modern science study supported profession and discipline. Music therapy has been introduced as an academic course in colleges, universities and nowadays many countries have an effective system of music therapy service for the work with different target groups, i.e. people with physical, intellectual, psychological or mental dysfunctions or disabilities also people striving to new forms of self-expression and consciousness.

This paper analyzes the spread of music therapy application techniques in social, health care and special education institutions and demand for these services. It aims to find out in what field professionals use music therapy, what kind of client groups get the service, how many hours per week are allocated for music therapy services and how many additional hours would be in demand. A problem of shortage of professional specialists and lack of competence meeting the growing demand for music therapy services is raised. The main conclusion was made: it is high time professional music therapists started to be trained in our country.

The article deals with the experience of application of music therapy in neurology all over the world and presents the situation in Lithuania. The concept of neurologic music therapy is disclosed on the basis of theoretical research methods and the range of music therapy application options in neurology is overviewed. Analysis of the situation in the country is given by processing the survey data from health care institutions providing adult medical rehabilitation and sanatorium treatment for neurological diseases, and non-governmental organizations uniting the persons with nervous system diseases as well as the members of Lithuanian Music Therapy Association. Current research work taking place in the context in question in Lithuania is overviewed.

Straipsnyje pateikiama bendruomeninės muzikos terapijos samprata Europos mokslininkų darbuose, atskleidžiamos muzikos terapijos apraiškos šiandienėje sociokultūrinėje veikloje: analizuojama sociokultūrinio darbo bendruomenėje situacija Lietuvoje, apžvelgiama bendruomeninės muzikos terapijos patirtis ir perspektyva. Keliamas diskusinis klausimas: Ar taikoma Lietuvoje į bendruomenę orientuota, t. y. bendruomeninė, muzikos terapija? Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos muzikos terapijos asociacijos nariai vykdė meninius socialinius projektus, taigi galima teigti, kad Lietuvoje turime bendruomeninės muzikos terapijos pavyzdžių, tik nesame įvardiję ir įsisąmoninę vykdomų veiklų apibrėžties.