Studentų psichikos sveikatos tyrimų ir besiformuojančių patologinių būklių koregavimo metodų kūrimo aktualumą pirmiausia lemia streso veiksniai, esantys studentų aplinkoje. Iš jų pažymėtini egzaminų situacijos, socialinės adaptacijos laikotarpiai, apsisprendimas renkantis būsimą profesinę veiklą, kuriuos papildo socialinė įtampa pasaulyje ir blogėjanti ekologinė aplinka. Deja, laiku nesuteikiama pagalba gali neigiamai veikti jaunosios kartos fizinę sveikatą ir gyvenimo kokybę, todėl reikia papildomų priemonių universiteto studentų psichoemocinei būklei išsaugoti. Yra žinoma, kad Europos ir Amerikos šalių kultūroje, siekiant išvengti ar ištaisyti šios būklės pažeidimus, mentalinės rytietiškos praktikos, tokios kaip Tibeto budizmo meditacijos, neurobiologija, antistresas, jau seniai yra taikomos atsižvelgiant į sociokultūrines žmonių vertybes. Kadangi psichikos reiškinių tyrimas turi būti vertinamas taip pat, kaip ir bet kuris kitas mokslas, įrodymais pagrįsta pedagoginė ir medicininė- biologinė įtaka gali būti pagrįstai naudojama. Tačiau mintis, kad tokia praktika gali būti papildyta priemonėmis, pagrįstomis šiuolaikinės farmakologijos pasiekimais ir mitybos bei medžiagų apykaitos palaikymu, mokslo darbuose dar niekada nebuvo aptarta. Todėl straipsnio autoriai iškėlė tikslą pagrįsti ir eksperimento būdu išbandyti kombinuotos meditacinėsfarmakologinės metodikos veiksmingumą emocinio streso apraiškoms švelninti aukštųjų mokyklų studentams džiudžitsu kovos menų pratybų metu. Darbe analizuojama šiuolaikinė mokslinė ir mokslinė-metodinė literatūra, nagrinėjami studentų psichinę sveikatą lemiantys veiksniai, ypač psichoemocinio streso apraiškų padariniai studijuojant aukštosiose mokyklose. Įrodyta neigiama šio reiškinio įtaka funkcinei organizmo sistemų būklei, blogėjančiai sveikatai ir gyvenimo kokybei. Darbe atskleista meditacinių metodų panaudojimo galimybė mažinant streso apraiškų sunkumą. Autoriai pirmą kartą, siekdami sumažinti streso poveikį, studentų džiudžitsu treniruočių procese naudojo tradicinį kovos menuose taikomą meditacijos derinį, skirtą emocinės įtampos apraiškoms mažinti, papildydami jį specialiu neuroprotekciniu maisto papildu „Acetil-L-karnitinas“. Yra žinoma, kad psichoemocinio nestabilumo sunkumui sumažinti studentai naudoja priemones, kurios ne tik neatitinka psichikos sveikatos prevencijos, bet netgi dažnai turi jai neigiamą poveikį (nikotinas, alkoholis, narkotikai, fizinė ir psichinė perkrova ir kt.). Tyrimo rezultatai parodė, kad meditacinės technikos naudojimas šiuo tikslu kartu su specialiais neuroprotekciniais agentais iš esmės išsprendžia studentų sportininkų psichoemocinio streso apraiškų sunkumo mažinimo klausimą, kartu gerinant jų sveikatą.

Icon as the liturgical art shape belongs to the sense of Orthodox Church. There reflect Eternal truthes which people long for during all times. It’s language might be understood for everyone who believes because the re is no verbal barrier. Icon is not only the witness of eternal beauty but it also contains something very important and is directed into human’s heart. Hence it can’t belong to only one part of Church. In every period of time in icon “writing” appear new expression forms which conform to that time. But very first icons don’t lose their sense. Temporary and historical belongs to eternal origin in icon. This origin we often call mystery. Any attempt to quess this mystery turns it into a thing and thus abolishes the possibility of opening to that Real Reality. It makes impossible to experience it face to face in own being. Icon says the Word of Revelation revelated to Moses on the Horeb mountain: “I am who I am”. God’s speaking to human pierces through everything what happens in our life, everything what happens in the world we are, all biografical and historical process, all ways which we choose when we try to apprehend the Real Reality. Icon - the gate into it.

A term “woman’s genius” was used for the first time by John Paul II during the sermon to textile workers in Łódź (Poland) in 1987. Although this expression was adopted in the apostolic letter Mulieris dignitatem (15 VIII 1988) only twice, the Pope provided an extensive explanation of it. This is woman’s special and inherent sensibility towards a human being, in whom she sees a person, and towards God. Because “Christ’s way of acting, the Gospel of His words and deeds, is a consistent protest against whatever offends the dignity of women” (n. 15). They who are close to Him discover themselves in their person dignity. A woman, and what is more a “sinful woman”, becomes a “disciple” of His. Christ speaks to women about the things of God, and they understand them; there is a true resonance of mind and heart, a response of faith. The Lord expresses appreciation and admiration for this distinctly “feminine” response – a meditative dimension of woman’s genius indeed. In the same way Mother of Jesus “treasured up all these things, pondering them in her heart” (Lk 2:19). This meditative dimension of feminine sensitivity to the person of God and man is fully revealed in Her.

Meditation, one of the most ancient forms of religious practice, appears to be undergoing a late modern revival. One of the key expressions of this contemplative turn has emerged in the current popularity of mindfulness - a form of meditation originally derived from the Buddhist Theravada tradition. Following the groundwork laid by the global expansion of yoga, meditation is thus widely considered to represent the latest ripple in the easternisation of the West. This article seeks to offer a renewed examination of this subject by presenting the first qualitative study of mindfulness in Poland. Drawing on interviews with leading practitioners in the Polish public landscape, we present evidence showing that mindfulness denotes a much more spiritual form of practice than typically assumed. These findings call us to offer a fresh look into the increasingly complex ways in which our existing categories of religion, spirituality, and now the secular are currently being played out in relatively overlooked parts of the European continent.

The article deals with a text as the medium of meaning. Husserl's phenomenology is considered as a practice which is similar to meditation and contemplation of the "Spiritual Exercises" of St. Ignatius of Loyola.

The present article analyzes Lithuanian drama productions of years 1990-2002. It focuses on sacral aspects in professional theatre performances. The productions are viewed within the historical and theoretical context of sacral theatre, and comparisons are drawn between the modern man's attitude towards the realm of metaphysics and the concept of Theatrum Mundi, formed by the Jesuit baroque theatre. The motifs of silence and space meditation are singled out in performances of Lithuanian drama theatres, the opposition of sacral space versus its profane counterpart is discussed, and the image of dark night, apparent in the productions in question, is emphasized as the leading aspect characteristic of the search for religious identity. The article is based on comparative method.

Šiuo straipsniu siekiama parodyti meditacijos ir kontempliacijos skirtumus, aptarti kontempliatyviąją meditaciją, atskleisti kontempliaciją kaip tikrąjį žmogaus buvimą, kaip išbudimą giliausiai tikrovės atverčiai. Meditacijai tampant kontempliacija, įvyksta paradoksalus ontologinis virsmas: transcendencija, Begalybė, įsikuria žmogaus viduje, imanencijoje. Šis virsmas atveria dieviškosios Tikrovės slėpinius ir mūsų esaties gelmes, sukuria tikrąją tapatybę, naująjį „aš“, vedamą Dievo valios „balso“. Dievas priima žmogų į savo tikrovę, savo slėpinį ir savo laisvę.