Straipsnio tikslas - aprašyti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo ugdymo ir ugdymosi bruožus, taikant teorinį tyrimo metodą. Vadovautasi sociologine tinklaveikos teorija, iškeliančia asmens ryšių su kitais svarbą. Teorinių šaltinių analizė parodė, kad tokie ryšiai tenkina vaiko savirealizacijos poreikį bei padeda jam kurti savojo At supratimą tada, kai jam suteikiama laiko ir erdvės dalytis savo kasdieniais potyriais.

Fenomenologinės refleksijos metodu straipsnyje tiriama dialogo struktūra ir genezė. Intersub- jektyvių santykių pagrindu atskleistas dialogo funkcionavimo mechanizmas. Fenomenologiniais metodais nagrinėjamas ugdymo procesas, apimantis ugdytoją, ugdytinį ir tai, kas ugdoma. Autoriai pedagoginiu aspektu aptaria Edmundo Husserlio dialoginę santykių raišką. Įprastinę binarinę dialogo sampratą E. Husserlis praplečia intenciniu pasaulio suvokimu. E. Husserlio fenomenologinė dialogo įžvalga plėtojama Martino Buberio ir Emmanuelio Levino darbuose. Jie analizuoja verbalinę, grafinę ir mneminę dialogo raišką. M. Buberis ugdomajame dialoge pabrėžia susitikimą su Kitu, autentišką buvimo ribų išgyvenimą ir jų kaitos patirtį. Dialogui jis suteikia vertybinę, reguliatyvinę bei transcendentinę funkcijas. E. Levinas atkreipia dėmesį į permanentinę dialogo sritį, jo policentriškumą, susitikimą su Kitu per kalbą. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į dialogo struktūros pokyčius įvairiose ugdymo ir drausminėse institucijose

Straipsnyje analizuojama dialogo transformacijos ypatumai klasikinės ir krikščioniškos paideia’os sklaidoje.

Platonas, perėmęs dialogą iš Sokrato, įteisino jį kaip didaktinį metodą ir etinį postulatą, tiesiantį kelią į pažinimą, minties laisvę ir pilnutinį bendravimą su visais pokalbio dalyviais. Krikščioniškojo dialogo pradai siejami su šv. Augustino mokymu, kuriame persipina pažinimas ir dora, ugdanti žmogaus dvasingumą ir kelianti jo sielą į transcendenciją. Dialogas Karolingų ugdymo sistemoje įsitvirtino tiek pačioje ugdymo teorijoje, tiek ir realiame ugdymo procese — nuo realios kasdienybės ligi bendravimo su Dievu.

Scholastinio dialogo ribas pažįstant tikrovę praplėtė ir pagilino viduramžių universitetai. Propaguodami Aristotelio idėjas, jie ugdė mąstymą, įtvirtino pažinimo pagrindus, plėtojo Tomo Akviniečio mokymą bei jo transcendentinio santykio koncepciją, kuri gludino metafizinę dialogo būtį.

Žalingų psichotropinių medžiagų vartojimas yra didelis iššūkis moderniai visuomenei, o sužaidybintos edukacinės priemonės gali padėti spręsti šią problemą. Tokios priemonės gali tapti veiksmingos kuriant įtraukiančias ir realistiškas edukacines aplinkas, kuriose jauni žmonės galėtų suprasti pavojus, susijusius su psichotropinių medžiagų vartojimu, ir formuotų atsparumo jiems įgūdžius. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti sužaidybintų edukacijų prielaidų veiksmingumą, dirbant su žalingą vartojimo sutrikimą turinčiu jaunimu. Straipsnio uždaviniai: išnagrinėti žalingo psichotropinių medžiagų vartojimo problematiką, įvardyti prevencijos ir paauglių švietimo žalingo vartojimo kontekste probleminius veiksnius, taip pat išsiaiškinti empirinį žaidybos efektyvumo prielaidų poveikį prevencijai ir paauglių švietimui žalingo vartojimo kontekste. Darbo išvados apima įvairias temas, tokias kaip psichoaktyvių medžiagų vartojimo augimas, narkotikų politikos griežtinimas Lietuvoje, paauglystės svarba ir kt. Šių tyrimų išvadų pagrindu teikiamos rekomendacijos, kaip sukurti efektyvias edukacines programas ir pasiekti gerų rezultatų dirbant su žalingą vartojimo sutrikimą turinčiu jaunimu. Pasauliniu mastu ši problema vis dar turi didelę įtaką jaunimo sveikatai, o Lietuvoje šis reiškinys yra ypač išplitęs. Todėl yra svarbu ieškoti veiksmingų prevencijos būdų ir vienas iš tokių būdų yra sužaidybintos edukacinės programos.

Darbo tikslas – nustatyti grupinių ir individualių fizinių veiklų poveikį pradinių klasių mokinių socializacijai. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 48 pradinių klasių mokiniai – nuo 1 iki 4 klasės (7–10 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 24) ir kontrolinę (n = 24). Tiriamajai grupei buvo taikomi edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai, o kontrolinei grupei – įprastinės fizinės veiklos pratimai. Abiem grupėms užsiėmimai vyko po du kartus per savaitę po 45 min. Testavimas buvo vykdomas dviem etapais – prieš ir po intervencijos – vienoje Kauno miesto progimnazijų. Tyrime taikyti metodai: elgesiui, emocijų raiškai ir bendravimui su bendraamžiais nustatyti – Galių ir sunkumų klausimynas; įtampos lygiui veiklos metu įvertinti – „VERIM Lab Pro“ biogrįžtamojo ryšio metodas; pasitenkinimas fizine veikla vertinamas pagal Fizinio aktyvumo malonumo skalę; fizinės veiklos raiška buvo vertinama „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu – HBSC“ (metodologijos ištrauka apie fizinį aktyvumą laisvalaikio metu). Duomenų apdorojimui buvo naudojamas statistinės duomenų analizės paketas SPSS for Windows 23.0. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui (p = 0,001), santykiams su bendraamžiais (p = 0,01), bendriems sunkumams (p = 0,001), sumažino hiperaktyvumą (p = 0,01). Sumažėjo mokinių patiriama įtampa veiklų metu tiriamojoje grupėje mažiausio (p = 0,021) ir didžiausio (p = 0,037) intensyvumo veiklose. Statistiškai reikšmingo poveikio mokinių patiriamai įtampai neturėjo kontrolinėje grupėje taikyti įprastinės fizinės veiklos pratimai. Tiriamojoje grupėje taikomi pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių pasitenkinimui fizine veikla (p = 0,001), padažnėjo fiziškai aktyvaus laisvalaikio leidimas (p = 0,001) ir pailgėjo trukmė (p = 0,004). Kontrolinėje grupėje nenustatytas reikšmingas poveikis pasitenkinimui taikoma veikla, tačiau statistiškai reikšmingai pakito fiziškai aktyvaus laisvalaikio dažnumas (p = 0,001) ir trukmė (p = 0,020). Išvados. Neformaliojo ugdymo metu taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai labiau sumažino mokinių elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendrus sunkumus negu neformaliojo ugdymo metu taikytos įprastinės fizinės veiklos. Pradinių klasių mokiniams popamokinės veiklos metu taikytos edukacinės fizinės veiklos labiau sumažino patiriamą įtampą mažiausio intensyvumo veiklos metu, lyginant su popamokinėmis įprastinėmis fizinėmis veiklomis. Nustatytas didesnis poveikis mokinių pasitenkinimui fizine veikla ir fizinio aktyvumo padidėjimui po edukacinių fizinių žaidimų ir pratimų intervencijos, lyginant su įprastine fizine veikla.

Straipsnyje analizuojama edukacinė teatro funkcija, betarpiško vaikų bei paauglių dalyvavimo spektaklio kūrime procesas. Išvados pateikiamos remiantis Minsko teatro studijos eksperimentu, kai apie keturis šimtus 5-10-ųjų klasių moksleivių dalyvavo statant vaikišką operą.

Lietuvių mokslinėje kalboje ir praktikoje plačiai vartojamas švietimo terminas. Pastaruoju metu stebimos pastangos jį įtvirtinti įvairiuose instituciniuose dokumentuose. Tačiau lygiagrečiai su švietimo terminu ta pačia ar labai panašia prasme vartojami ugdymo, auklėjimobei edukacijos terminai, o tai įneša daug painiavos į mokslą bei inspiruoja praktinį nesusikalbė-jimą. Straipsnyje keliamas klausimas, ar galima švietimo ir edukacijos terminus lietuvių kalba ir education anglų kalba laikyti ekvivalentais. Ieškant atsakymo į šį probleminį klausimą atlikta kritinė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, vadovaujantis postmodernistiniu požiūriu į žinojimą, kurio esmė yra supratimas, kad tikrovė yra reliatyvi, neapibrėžta, sukurta kartu da-lyvaujant, todėl mokslinis žinojimas niekada nėra išbaigtas. Tad ir straipsnyje pateikta autorės interpretacija laikytina viena iš galimų švietimo ir edukacijos terminų interpretacijų.

Straipsnyje aptariamos gamtos ir kultūros sąsajos, kurios susidarė per tūkstantmečius ir liudija gamtą kaip kultūros šaltinį ar jos „nešėją“. Darbe remtasi gausia gamtotyrine, ypač geologine ir geomorfologine, įvairių vietovių tyrimo medžiaga, taip pat spaudoje publikuotais tautosakos rinkiniais. Nagrinėjama tautosakos (padavimų, etiologinių sakmių ir kt.), meninės kūrybos (poezijos, dailės ir kt.), mokslinių, tarp jų ir istorinių, žinių svarba gamtos vertybių populiarinimui, šviečiamajam ir edukaciniam darbui. Jaunimo ugdymo procese, ypač skleidžiant gamtamokslines žinias, prasminga pasinaudoti gamtos ir kultūros sąsajomis. Gamtos objektas, susietas su mitologijos vaizdiniais, menine kūryba ir mokslinių tyrimų duomenimis, visuomet yra patrauklesnis, informatyvesnis, įtaigiau perteikiantis nagrinėjamą problemą švietimo ir mokymo procese.

The final paper presents assessment of educational needs of the people infected with HIV and importance of their satisfaction in Lithuania. The work highlights the importance of education and the evaluation of the importance of education in contemporary society as well as analysis of HIV discrimination and equal opportunities in the society. The paper assesses the social integration of the people infected with HIV, their participation in education, the importance of increase in equal opportunities for patients with communicable diseases, presents the necessity of vocational rehabilitation of the HIV infected, reveals special assistance provided to the infected by specialists of education institutions. The qualitative research method is applied assessing perception of the importance of educational needs of the people infected with HIV and their satisfaction. The relevance of the topics was substantiated by interviews with HIV infected people in order to determine their educational needs. The end of the paper presents the findings and recommendations of theoretical and practical parts.

This paper analyzes the spread of music therapy application techniques in social, health care and special education institutions and demand for these services. It aims to find out in what field professionals use music therapy, what kind of client groups get the service, how many hours per week are allocated for music therapy services and how many additional hours would be in demand. A problem of shortage of professional specialists and lack of competence meeting the growing demand for music therapy services is raised. The main conclusion was made: it is high time professional music therapists started to be trained in our country.