Kūno kompozicijos ypatumai gali reikšmingai lemti sportininkų tiek fizines galimybes, tiek ir bendrą sveikatos būklę. Dabartiniu metu vis dar nėra visuotinai pritaikyto sportininkų kūno kompozicijos vertinimo modelio, o sporto specialistai dažnai taiko skirtingus matavimo metodus ir prietaisus, turinčius tam tikrų ribotumų. Tyrimo tikslas – pasitelkiant fizinį bioelektrinės varžos analizės (BIA) metodą išmatuoti Lietuvos didelio meistriškumo ilgo darbo ištvermę ugdančių sportininkų vyrų kūno sudėtį ir sudaryti kūno riebalinę masę klasifikuojančią normatyvinę lentelę. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu parengiamuoju varžyboms periodu buvo ištirti 19,8 ± 1,8 metų amžiaus, vidutiniškai 5,8 ± 1,0 kartus per savaitę, 181,7 ± 69,4 min. per dieną besitreniruojantys sportininkai (n = 89). Taikant BIA fizinį metodą, Lietuvos sporto centre buvo išmatuota ir įvertinta sportininkų kūno kompozicija. Atsižvelgiant į mūsų tirtų (taikant fizinį BIA metodą) sportininkų vyrų riebalinės masės matmenis, pagal procentilius (P3, P10, P25, P50, P75, P90, P97) buvo apskaičiuotos riebalinės masės procentų intervalinės vertės ir kaip to padarinys šio tyrimo autorių sudaryta normatyvinė kūno riebalinę masę klasifikuojanti lentelė ilgo darbo ištvermę ugdantiems sportininkams vyrams. Atsižvelgiant į tai, kad neinvazinė bioelektrinės varžos metodu pagrįsta kūno kompozicijos analizė ir jos taikymas paplitę globaliai, šio tyrimo autorių sudarytas pažangus ilgo darbo ištvermę ugdančių sportininkų vyrų kūno riebalinės masės įverčių klasifikavimas gali būti taikomas rengiant perspektyvinės pamainos sportininkus olimpinėms žaidynėms.

Baltymams būdingas dinamiškumas – nuolatinis savo sudėties atnaujinimas. Dalyvaujant organizuotoje fizinėje veikloje, baltymų oksidinimo, skilimo ir sintetinimo procesai organizme greitėja, todėl sportininkų organizmo maisto baltymų poreikis išauga. Rekomenduojamas vartojamų baltymų kiekis sportininkams svyruoja nuo 1,2 iki 2,2 g / kg kūno masės per dieną. Tačiau vartojimui rekomenduojamos baltymų kiekio ribos yra labai plačios. Tyrimo tikslas – racionalizuoti maisto baltymų vartojimo rekomendacijas sportininkams tokiu lygiu, kad jomis vadovaujantis būtų optimaliai užtikrintos anabolinės reakcijos organizme. Buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, parengiamuoju varžyboms laikotarpiu, buvo ištirti vidutiniškai 6 kartus per savaitę, 117,7 ± 32,1 min. per dieną besitreniruojantys profesionalūs sportininkai (n = 323). Vartojamų maisto baltymų kiekis nustatytas pritaikius 24 valandų trijų dienų iš eilės faktinės mitybos apklausos metodą. Azoto pusiausvyra organizme apskaičiuota netiesioginiu būdu pritaikant specialias lygtis. Tyrimo duomenimis, optimalus baltymų kiekis, sudarantis 1,4–1,7 g/kg kūno masės per dieną, profesionaliems sportininkams yra pakankamas, norint organizme užtikrinti teigiamą azoto pusiausvyrą. Sportininkams, siekiantiems stimuliuoti anabolines reakcijas organizme, reikalingas padidinto baltymų kiekio vartojimas, kai dienos baltymų dozė sudaro 1,8–2,2 g/kg kūno masės. Baltymų vartojimas 2,3–3,1 g/kg kūno masės per dieną dozėmis gali būti pateisinamas ir rekomenduojamas išskirtinai individualiais atvejais, kai sportininkai treniruotės procese kryptingai didina lieknąją kūno masę. Prioriteto tvarka mokslo darbo autoriai pirmenybę teikia tvariai mitybos ir sportinės veiklos rezultatų praktikai. Pirmą kartą Lietuvoje publikuota aiški baltymų vartojimo schema, atsižvelgiant į sportininkų organizmo azoto pusiausvyros rodiklius. Siekiant racionalizuoti anabolines reakcijas didelio meistriškumo sportininkų organizme, šio tyrimo autoriai sukūrė normatyvinę rekomenduojamus baltymų kiekius klasifikuojančią lentelę. Šio tyrimo rezultatai ir rekomendacijos pritaikomos tarp sportininkų ir sportuotojų, norinčių strategiškai valdyti savo mitybos įpročius ir baltymų vartojimą.

Today it is a well-established fact that scientifically substantiated, competent and individualized usage of macro-, micro- and pharmaconutrients is capable of optimizing human capacities, increasing muscle contraction strength, general and special endurance in professional, highly skilled athletes. It is quite obvious that balanced nutrition is a key to providing athlete body with the main substances and energy necessary for the high level of motor activity. The paper considers the role, the place, the validity and the efficiency of dietary supplements utilization in the course of athlete preparation on the basis of March 2018 the IOC Consensus statement on dietary supplements usage by elite athletes, which has become the main regulatory document for specialists of sports medicine and nutritiology. The Consensus has formulated the concept of ergogenic nutritiological means that in future will enable to revise the system of sports preparation pharmacological support in European countries, bringing it closer to world standards. The work briefly highlights the development of sports nutritiology as a science and practice of its provisions realization in elite sport. Based on the Consensus provisions, 4 main classes of dietary supplements for sport have been outlined: 1) functional food, food enriched with additional nutrients or components, different from the usual nutrient composition; 2) specially formulated compounds and sports nutrition for providing energy and nutrients in a more convenient form than regular food for nutritional support in sport; 3) individual nutrients and other food components or plant products in isolated or concentrated forms; 4) multi-component products containing various combinations of substances with a certain intended use.

In addition, the main, more highly specialized groups of dietary supplements have been classified with indication of their representatives, the fundamental differences between dietary supplements and ergogenic pharmacological preparations have been formulated, thus enabling reasonable nutritional and metabolic support of functional and structural reorganizations in the body of athlete, when it forms the prerequisites for emergence of new own ergogenic characteristics.

The article emphasizes that the problem of dietary supplements usage has many unresolved issues of organizational and informational nature, focuses on the formation of holistic algorithm for these ergogenic means utilization, which requires highly qualified specialists – sports nutritionists, above all. The authors present their vision of managing preparation of such specialists in the post-Soviet space, which should become the key to the rational use of dietary supplements in order to increase the competitive process efficiency of members of the national Olympic teams along with preservation of athletes’ health.