Riebalinę masę klasifikuojančios normatyvinės lentelės sukūrimas Lietuvos didelio meistriškumo ištvermę ugdantiems sportininkams
| Author |
|---|
Baranauskas, Marius |
Kupčiūnaitė, Ingrida |
Lieponienė, Jurgita |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2024 | 2(106) | 70 | 75 |
Kūno kompozicijos ypatumai gali reikšmingai lemti sportininkų tiek fizines galimybes, tiek ir bendrą sveikatos būklę. Dabartiniu metu vis dar nėra visuotinai pritaikyto sportininkų kūno kompozicijos vertinimo modelio, o sporto specialistai dažnai taiko skirtingus matavimo metodus ir prietaisus, turinčius tam tikrų ribotumų. Tyrimo tikslas – pasitelkiant fizinį bioelektrinės varžos analizės (BIA) metodą išmatuoti Lietuvos didelio meistriškumo ilgo darbo ištvermę ugdančių sportininkų vyrų kūno sudėtį ir sudaryti kūno riebalinę masę klasifikuojančią normatyvinę lentelę. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu parengiamuoju varžyboms periodu buvo ištirti 19,8 ± 1,8 metų amžiaus, vidutiniškai 5,8 ± 1,0 kartus per savaitę, 181,7 ± 69,4 min. per dieną besitreniruojantys sportininkai (n = 89). Taikant BIA fizinį metodą, Lietuvos sporto centre buvo išmatuota ir įvertinta sportininkų kūno kompozicija. Atsižvelgiant į mūsų tirtų (taikant fizinį BIA metodą) sportininkų vyrų riebalinės masės matmenis, pagal procentilius (P3, P10, P25, P50, P75, P90, P97) buvo apskaičiuotos riebalinės masės procentų intervalinės vertės ir kaip to padarinys šio tyrimo autorių sudaryta normatyvinė kūno riebalinę masę klasifikuojanti lentelė ilgo darbo ištvermę ugdantiems sportininkams vyrams. Atsižvelgiant į tai, kad neinvazinė bioelektrinės varžos metodu pagrįsta kūno kompozicijos analizė ir jos taikymas paplitę globaliai, šio tyrimo autorių sudarytas pažangus ilgo darbo ištvermę ugdančių sportininkų vyrų kūno riebalinės masės įverčių klasifikavimas gali būti taikomas rengiant perspektyvinės pamainos sportininkus olimpinėms žaidynėms.
The peculiarities of body composition can have a significant impact on athletes’ physical potential as well as overall health status. Currently, there is still no universally adapted model for assessing athletes’ body composition, and sports professionals often use different measurement methods and devices with certain limitations. The aim of the study was to measure the body composition of Lithuanian endurance male athletes using the bioelectrical impedance approach (BIA) as well as to create a normative table classifying the fat percentages. During the preparatory period, a quantitative single cross-sectional study was conducted. Lithuanian endurance male athletes (n = 89; 19.8 ± 1.8 years of age) were recruited to the quantitative single cross-sectional study. Based on the fat percentages of the male athletes we studied, according to the percentiles (P3, P10, P25, P50, P75, P90, P97) the benchmark percentiles for the classification of body fat percentage of professional male athletes competing in endurance sports through bioimpedanciometry were established. The established cut-off points may assist sports medicine professionals and sports dietitians in monitoring the adiposity endurance male sports athletes.