Šiuolaikinė lingvistika studijuoja atskirų kultūrų vardus, tekstus ir frazes. Jie plačiai žinomi visuomenėje ir vartojami žodinėje ir sakytinėje kalboje. Kultūrų vardai, tekstai ir frazės taip pat paplitę periodikoje. Straipsnyje nagrinėjami rusiški kultūriniai vardai, tekstai ir frazės lingvistiniu ir didaktiniu požiūriu. Tyrimo medžiaga – iš populiariausio rusų kalba leidžiamo Lietuvoje savaitraščio „Express-nedelia“ surinkta medžiaga (2013 m. ir 2014 m. pradžia). Šis straipsnis turi du tikslus: 1) peržiūrėti rusiškus kultūrinius vardus, frazes, tekstus savaitraštyje „Express-nedelia“ ir atrinkti tinkamus pavyzdžius tyrimui atlikti; 2) apibendrinti šių realijų suvokimo ypatumus, analizuojant Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto studentų, studijuojančių rusų kalbą, anketavimo rezultatus. Anketų analizė parodė, kad studentams buvo nesunku surasti ir atpažinti kultūrinius vardus ir kultūrines frazes, ypač iš filmų ir dainų, bet sunkiau buvo atpažinti kultūrines frazes iš grožinės literatūros.

Viena iš aktualiausių lingvodidaktikos užduočių – šiuolaikinių rusų kalbos kaip užsienio kalbos vadovėlių, paremtų lingvokultūrologine koncepcija, sukūrimas. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai kalbos mokymo metodikos principai, kuriais grindžiama naujos kartos rusų kalbos audiovizualinio kurso mokomoji knyga, ir apibūdinamas šios knygos interaktyvus pobūdis. Mokomosios knygos turinį ir struktūrą, autorės nuomone, lemia audiovizualinio kurso kaip mokomojo dalyko specifika ir keliami uždaviniai. Tokiu būdu rusų kalbos audiovizualinio kurso mokomoji knyga sukuria besimokantiesiems palankias sąlygas įgyti įvairias kompetencijas, t. y. kalbinę, lingvokultūrinę, sociokultūrinę, diskurso ir kitas, sudarančias bendrą komunikacinę kompetenciją. Autorė analizuoja mokomosios knygos audiovizualinės dalies sudarymo metodiką ir principus, formuluoja reikalavimus papildomiems, į knygą įtrauktiems interaktyviems kultūrologiniams tekstams, kurie turi būti probleminio ir diskusinio pobūdžio. Autorė taip pat aprašo knygoje pateiktų pratimų ir užduočių sistemą. Straipsnyje pabrėžiama, kad rusų kalbos audiovizualinio kurso mokomoji knyga – interaktyvaus tipo kompleksinė mokomoji priemonė, kurioje, pasitelkus vaizdo medžiagą ir prie jos pridedamą tekstą, realizuojama triada „reali tikrovė – mokomoji priemonė – mokymo procesas“. Tai sėkmingai pasiekiama, nes kurso vizualinė dalis sukuria reikiamą kalbinę aplinką užsiėmimams ir leidžia žengti į realaus bendravimo rusų kalba sritį, perkelia besimokančiuosius į konceptualią rusų kalbos ir rusų kultūros sferą, formuoja besimokančiųjų tezaurą, jų gebėjimus apibendrinti, laikantis Rusijos sociume priimtų elgesio normų, taisyklių ir stereotipų.

Thus the article focuses on the Lithuanian identity in comparison with the English and Russian identities. Language has an important role in the process, and sometimes it becomes the only tool for mutual understanding of different lingua-ethnical communities. A person and his/her language are inseparable. A person does not exist without a language, and a language is only alive if a person is there. Common interface of different nations and cultures is being analysed when looking at Lithuanian, English and Russian proverbs and sayings. Ethno-cultural sameness of different language groups and nations is stressed. The conditions ensuring the development of intercultural communication that would secure the opportunity to form the identity of the European citizen are also discussed.