Technologinis ugdymas ir technologinis raštingumas užsienio autorių yra nagrinėtas (Huning, 1998, Foster, 1998, Boser, Palmer ir Daugherty, 1998, Hatch, Jonės, Kozak, 1991 ir kt.). Minėtų autorių tyrimai atlikti formalaus technologinio ugdymo patirties sąlygomis, t.y. esant reglamentuotam technologijos, kaip dalyko, dėstymui bendrojo lavinimo mokyklose. Lietuvoje formalus technologinis ugdymas tik pradedamas įgyvendinti.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistą laisvai rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei

Straipsnyje analizuojama technologinio ugdymo raida ir jos tyrimo ypatumai Lietuvoje. Siekiant progresyvios technologinio ugdymo kaitos Lietuvoje, atskleidžiamas mokslinių tyrimų technologinio ugdymo srityje reikšmingumas. Demonstruojamas O. Walumbwa’os (1999) konceptualaus technologijos perkėlimo modelio tinkamumas technologinio ugdymo kaitos analizės tyrimams

Straipsnyje, remiantis užsienio šalių teigiamos patirties technologijų mokyme analize, 2004- 2007 m. per studentų pedagoginę praktiką surinkta anketine tyrimų medžiaga apie technologijų mokymo dalykų būklę, nagrinėjami bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų technologinio ugdymo pokyčiai. Remiantis mokytojų požiūriu siekiama nustatyti strateginių naujovių ¡gyvendinimo galimybes esamomis realiomis sąlygomis.

Straipsnyje technologinio ugdymo elementai nagrinėjami ir aiškinami vertybiniu aspektu, kaip specifinės mus supančio pasaulio objektų ir reiškinių charakteristikos, turinčios teigiamos reikšmės ugdymo proceso būties sferoje, siekiant patenkinti kuriuos nors ugdymo proceso dalyvių poreikius bei interesus, ir galinčios turėti teigiamos reikšmės ne tik ugdymo procesui, bet ir dalyko mokytojui kintančiame ugdymo procese. Pateikiami 2004 ir 2006 m. atliktų tyrimų rezultatai. Taikant semantinio diferencialo metodiką atskleistos technologijų mokytojų nuostatos į technologinio ugdymo elementus; palyginti pastarųjų metų tyrimo duomenys ir nustatytos kai kurios technologinio ugdymo realizavimo problemos.

Straipsnyje analizuojama technologinio ugdymo samprata atnaujintose programose. Atskleidžiamas technologinio ugdymo daugiamatiškumas ir dėstomo dalyko komponentų ryšys

Straipsnyje nagrinėjama, kaip technologinis ugdymas lemia V–VI klasės mokinių kūrybingumą. Technologinis ugdymas – integrali bendrojo ugdymo dalis. Jis sudaro prielaidas mokiniams kūrybingai veikti, lanksčiai rinktis, kas yra būtina kiekvienam žmogui, neatsižvelgiant į lytį, nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje – gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis kaip vartotojams. Straipsnyje mokinių kūrybingumo ugdymas nagrinėjamas sisteminiu požiūriu. Technologinis ugdymas suprantamas kaip kompleksas socialinių ir edukacinių veiksnių, lemiančių mokinių kūrybingumą.

Straipsnyje aptariami kultūros sampratos ir kūrimo sandai profesorės M. Lukšienės darbuose ir jų atgarsiai Pagrindinio ugdymo bendrosiose technologijų programose (2008). Profesorė pagrindžia kultūros išsaugojimo, puoselėjimo nenutrūkstamos kaitos verpetuose svarbą. Kiekvienas žmogus gimsta kultūroje, subręsta, po to pats ją keičia, saugo, kuria. Atsvaros tašku informacinėje visuomenėje turėtų būti autentiškumas, vertybinis pagrindas. Veikla, kylanti iš vertybės, turi sąmoningumo, tiesos jėgą, kuri virsta kuriančiąja jėga. Siekiant sąmoningos, atsakingos visuomenės, pradėtina nuo vaiko ugdymo vertybiniu pagrindu, akcentuojant kultūros sandarą ir svarbą. Autentiško žmogaus autentiška kultūra.

Straipsnyje analizuojama nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiška technologijų pamokose. Technologinį ugdymą sudaro keturios sritys: tekstilė, mityba, konstrukcinės medžiagos ir elektronika. Straipsnio autoriai organizuoja ir įgyvendina pedagoginį projektą: pasitelkę informacines technologijas ugdymo procese pagal technologinio ugdymo sritis taiko vizualinius metodus kūrybingumui skatinti. Pedagoginio projekto pradžioje ir pabaigoje atliekami diagnostiniai tyrimo pjūviai. Lyginant minėtų pjūvių duomenis gaunamas pokytis, parodantis vizualinių metodų taikymo ugdymo procese poveikį nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiškai tech-nologijų pamokose. Informantų neverbalinis kūrybinis originalumas matuojamas pagal straipsnio autorių išsiskirtus septynis kūrybinio originalumo raiškos vertinimo kriterijus.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, straipsnyje nagrinėjamos Vilniaus miesto neformaliojo vaikų švietimo ugdymo krypčių pasirinkimo galimybės ir veiksniai, lemiantys vaikų ir jaunimo dalyvavimą neformaliojo technologinio ugdymo veikloje. Aptariama neformaliojo švietimo įstaigų svarba ugdant vaikų ir jaunimo asmenines, socialines, mokymosi kompetencijas. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės neformaliojo technologinio ugdymo organizavimo problemos Vilniaus miesto neformaliojo švietimo įstaigose ir tėvų požiūrisį neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų veiklą.