Straipsnyje, remiantis prof. R. Grigo (1998) socialinės įtampos laukų teorijos idėjomis, socialinės įtampos laukų požiūriu analizuojama pradinio ugdymo kokybės lūkesčių ir besiklostančios mokytojų rengimo realybės situacija.

Metodologiniu aspektu laikomasi visaverčio tautos kultūros evoliucionavimo kriterijaus, kuris pakankamai pagrindžia ir nuostatą, kad strateginiai švietimo politikos sprendimai pozityvios etnosociumo raidos požiūriu turi atitikti visuomenės lūkesčius ir idealus. Pripažįstama, kad tarp ugdymo kokybei keliamų tikslų ir jų įgyvendinimo galimybių visada egzistuoja tam tikri socialinės įtampos laukai. Jie yra priimtini, jeigu neperauga į konfliktines situacijas, stabdančias natūralią raidos pusiausvyrą.

Straipsnyje išryškinamas socialinės įtampos laukas, egzistuojantis tarp pradinio ugdymo kokybės lūkesčių ir pagrindinės jos įgyvendinimo prielaidos - strateginiais sprendimais kuriamos pedagogų rengimo realybės. Teiginiai apie švietimo kokybės lūkesčiams prieštaraujančius strateginius pedagogų rengimo sprendimus yra grindžiami remiantis ir istorine lyginamąja analize.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos tikybos mokytojų - jaunųjų specialistų sėkmės ir nesėkmės evangelizuojant Lietuvos jaunimą, aptariami tie gebėjimai, be kurių neįmanoma daryti įtakos šių dienų moksleiviams. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais iš tikybos pamokų, straipsnyje analizuojamos religinio ugdymo nesėkmių priežastys, o išvadose bandoma pateikti strateginių pasiūlymų, kaip efektyviau rengti tikybos mokytojus bei tobulinti tikybos mokymo organizavimą.

Straipsnyje analizuojamas ilgametės Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos docentės Vitoldos Sofijos Glebuvienės mokslinis pedagoginis palikimas. Straipsnyje išskirtos ir apibendrintos esminės V. S. Glebuvienės mokslinių interesų kryptys – nuo prioritetinio dėmesio ankstyvajai vaiko kalbos raidai iki sisteminio dėmesio vaiko komunikavimo kompetencijai visuminio ugdymo(si) bei pedagogų rengimo kontekste. V. S. Glebuvienės darbų mokslinė problematika grindžiama perėjimu nuo mokymo prie sąveikos paradigmos idėjų, išryškintos kai kurios didelę išliekamąją vertę turinčios mokslinės įžvalgos.

Globalizacijos procesai bei jų lemiami pokyčiai kelia naujus iššūkius užsienio kalbų mokymui(si). Mokytojui tenka tiek savosios kultūros puoselėtojo, tiek svetimos kultūros nešėjo vaidmuo, todėl rengiant būsimą užsienio kalbos specialistą būtina ugdyti jo kultūrinę kompetenciją. Straipsnyje pateikiamas būsimų anglų kalbos mokytojų požiūris į kultūrinį užsienio kalbų mokymo(si) aspektą, jo svarbą ir ugdymo(si) galimybes rengiantis tapti anglų kalbos mokytojais LEU.

M. Lukšienė kalbėdama apie veiksnius, kurie lemia švietimo reformos Lietuvoje sėkmingą įgyvendinimą, svarbią vietą šiame procese skyrė pedagogui, nes jo rankose yra jaunoji karta, kuri „gali pastatyti mūsų laisvės pastatą“. Tad reformuotai švietimo institucijai reikalingas naujai parengtas pedagogas, kuris vadovaujasi bendražmogiškomis dorinėmis nuostatomis, turi gilių pagrindinių gyvenimo sričių ir specialybės žinių, suvokia jas siejančius procesus ir tendencijas, geba racionaliai jas vertinti, prognozuoti ir jungti šias žinias su patirtimi. Pasaulinė mokytojų rengimo patirtis rodo, kad mentorystė yra vienas iš efektyviausių būdų parengti profesionalius jaunus pedagogus. Taip sudaromos palankios sąlygos derinti teorines žinias ir praktinę veiklą naudojant gilų kritinį pedagoginį mąstymą. Mentorius – tai patyręs pedagogas, padedantis profesiškai tobulėti praktiką atliekančiam studentui, gebantis sudaryti tinkamas sąlygas pedagoginei praktikai, padėti studentui įgyvendinti praktikos programą, reflektuoti įgytą patyrimą. Straipsnyje apibūdinama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos kompetencijos svarba, patyrusių pedagogų nuomone, ir šios kompetencijos raiška pedagoginės praktikos metu, studentų požiūriu.

Straipsnyje analizuojama LEU studentų muzikos pedagogo profesijos pasirinkimo motyvų problema. Svarbiausi pasirinkimo motyvai – pažintiniai, aukštojo mokslo siekimas ir asmeniniai. Nustatytas profesijos pasirinkimo motyvų sustiprėjimas studijų metu, kuriam įtaką daro studijų kokybė, lūkesčių išsipildymas, atsiradusių poreikių patenkinimas bei pedagoginės praktikos naudingumas. Tyrimo rezultatų analizė naudinga norint tobulinti muzikos mokytojų rengimą.

Straipsnyje aptariamos studijų programų konstravimo ir atnaujinimo problemos Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į europinę švietimo erdvę. Iš esmės pasikeitus Pagrindinio ugdymo (2008) ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms (2011) bei siekiant visiškai apimti mokytojui būtinų bendrakultūrinės, profesinių, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymąsi, atnaujinant Technologijų pedagogikos studijų programą, buvo atliktas kai kurių Europos universitetų, rengiančių technologijų mokytojus, studijų programų turinio tyrimas, kurio metu išryškėjo, kad įvairių Europos šalių universitetų teoriniai studijų programų konstravimo modeliai turi panašumų ir skirtumų, kuriuos nulemia filosofinis aspektas, humanistinės idėjos bei nacionalinis švietimo politikos kontekstas. Straipsnyje analizuojamas Europos šalių universitetų technologijų dalyko pedagogų rengimo programų turinys bei pristatomi LEU Technologijų pedagogikos dalyko studijų programos atnaujinimo rezultatai.

Šiame straipsnyje nagrinėjama studentų pasirengimo pedagoginiam bendravimui tema. Svarstomi pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) ir vertinimo problemų klausi-mai. Empiriniame tyrime taikytu interviu metodu atskleistas studentų pedagoginei praktikai vadovavusių mentorių požiūris į pedagoginio bendravimo ugdymą(si). Pateikiama gautų duo-menų analizė: atskleidžiamas mentorių požiūris į studentų patiriamų sunkumų bendraujant su mokiniais priežastis bei aptariami veiksniai, lemiantys studentų pasirengimą pedagoginiam bendravimui, atliekant pedagoginę praktiką.

Straipsnyje analizuojamas mokytojo profesijos išskirtinumas, kuris siejamas su esmine pedagogo funkcija – mokinio asmenybės ugdymu. Aptariama šios kategorijos (ugdy-mo) sampratų raida Lietuvoje, lyginama su kitų šalių semantiniais atitikmenimis, ryškinamos šiuolaikinės problemos, ypač kai silpsta šeimos ugdomoji galia. Jas (problemas) didina priimtas Europos švietimo sistemų tezauras, eliminuojantis pagrindines ugdymo funkcijas. Jos svarbios, nes apibrėžia mokytojo vietą ugdymo procese bei padeda suprasti, kodėl ir ugdytojai turėtų būti ugdomi, o ne tik rengiami.

Integruotos dalyko ir užsienio kalbos (IDUKM) studijų programos – atsakas į globalizacijos nulemtus rinkos ir valstybės poreikių pokyčius. Užsienio kalbos įvardijimas XXI a. kompetencija reikalauja inovatyvių sprendimų ir mokytojų rengime. Pasitelkiant mokslinės literatūros, dokumentų analizės ir metaanalizės metodus straipsnyje analizuojama IDUKM mokytojus rengsianti Istorijos ir anglų kalbos pedagogikos studijų programa ir teigiama, kad tokios programos sudaro prielaidas aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės transfor-muojamajam ugdymuisi.