Vertybinės jaunosios kartos orientacijos yra ypač svarbus dalykas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vertybių sistemos, jų struktūros klausimais domimasi kur kas daugiau, tačiau nepakankamai. Stokojama išsamių ir visapusiškų tyrimų. Straipsnyje analizuojamos devintos klasės moksleivių vertybinės orientacijos tautinio ugdymo aspektu, atskleidžiami mergaičių ir berniukų vertybinių orientacijų skirtumai, išryškinami skirtumai tarp kaimo ir miesto moksleivių šiuo klausimu.

Straipsnyje analizuojami kai kurie gamtos dalykų mokytojų kompetencijos klausimai. Pateikiami tyrimo rezultatai atskleidžia šios srities problematiką. Tyrimo problematikos ašis - nuolatos mažėjantis moksleivių susidomėjimas gamtos mokslais bei nepakankamas visuomenės gamtamokslinis-technologinis raštingumas. Daug kuo tai sąlygoja ir nepakankamas gamtamokslinis išsilavinimas, įgyjamas bendrojo lavinimo mokykloje, menka gamtamokslinė motyvacija, iškreiptas požiūris į žmogaus ir gamtos santykius

Straipsnyje analizuojami kai kurie gamtos dalykų mokytojų kompetencijos klausimai. Pateikiami tyrimo rezultatai atskleidžia šios srities problematiką. Svarbiausia - nuolatos mažėjantis moksleivių domėjimasis gamtos mokslais bei nepakankamas visuomenės gamtamokslinis bei technologinis raštingumas. Tai, matyt, lemia nepakankamas gamtamokslinis išsilavinimas, įgyjamas bendrojo lavinimo mokykloje, silpna gamtamokslinė motyvacija, iškreiptas požiūris į žmogaus ir gamtos santykius

Šiame straipsnyje nagrinėjamas kompiuterinių mokymo programų naudojimas Lietuvos pradinėse ir pagrindinėse mokyklose mokant gamtamokslių dalykų. Pripažįstama, kad kompiuterinių mokymo programų naudojimo sėkmę lemia jų naudojimo būdai, kitos mokymo organizavimo sąlygos. Ištyrus kompiuterinių mokymo programų naudojimą mokant gamtamokslių dalykų irjj įvertinus procentiniais dažniais, nustatyta, kad kompiuterinės technikos ištekliai ne visada lemia didesnį kompiuterinių mokomųjų programų naudojimą.

Šiandienėje edukologijoje itin akcentuojamas siekis humanizuoti ugdymo procesą, t. y. orientuoti į ugdytinio individualybę, skatinti jo saviraišką, gebėjimų bendrauti, veikti kartu su komanda, prisiimti lyderio vaidmenį ugdymą(si). Šiame straipsnyje atskleidžiamos viduriniojo mokyklinio amžiaus (14–16 metų) mokinių lyderystės muzikinėje veikloje raiškos tendencijos, tiriant Alytaus pagrindinio ugdymo mokyklas. Atskleistas reikšmingas skirtumas tarp šio amžiaus mokinių lyderystės visų apraiškų (iniciatyvumo, kūrybiškumo, meniškumo, inovatyvumo)empirinių požymių svarbos ir jų raiškos muzikinėje veikloje lygio. Tai rodo pasirinktos temos aktualumą ir galimybes skatinti lyderystės muzikinėje veikloje raišką bendrojo ugdymo mokykloje.

Šiandienos vaikai gyvena nuolatinės įtampos, nerimo, susvetimėjimo, vartotojiškų vertybių kelstėjimo laikotarpiu. Jų socialinė adaptacija mokykloje gali būti suprantama kaip nerimastingumo įveika. Straipsnis skirtas vaiko adaptacijos mokykloje (kai jis pradeda mokyklą lankyti ir kai pereina į dalykinį mokymą) analizei. Nerimastingumas tiriamas pirmoje klasėje ir ketvirtoje pradžios mokyklos klasėje bei pirmoje gimnazijos klasėje. Nustatyta, kad metus lankę mokyklą vaikai mažiau bijosi kontrolinių darbų, padidėja jų savivertė, sumažėja somatinių nerimastingumo požymių, tačiau išlieka susirūpinimas mokykla. Perėjimas į dalykinę sistemą tiesiogiai susijęs su tuo, kur vaikas mokysis toliau. Jei vaikas mokosi pradžios mokykloje, ruošiančioje jį gimnazijai, tai nerimas perėjus į gimnaziją nežymiai pedidėjęs; jei toliau vaikas mokosi kitoje pagrindinėje mokykloje, – stebimas stipriai išreikštas somatinis nerimastingumas.