Straipsnyje apibūdintas ir įvertintas VII-VIII klasių moksleivių požiūris į mokyklinę matematiką,, išsiaiškintos gero ir blogo mokymo bei mokymosi priežastys, atskleisti mokinių pageidavimai matematikai, jos mokymui ir mokymuisi. Anketuota 450 septintokų ir aštuntokų iš įvairių Lietuvos vietų. Respondentai išvardijo 37 privalumus, kuriuos teikia jiems matematika, ir 32 blogos patirties pavyzdžius.

Straipsnyje išanalizuoti veiksniai, įtakojantys pagyvenusių žmonių nuomonę apie mokymąsi vyresniame amžiuje. Aptartas ryšys tarp savo sveikatos vertinimo ir vyresnio asmens poreikių mokytis vėlyvaisiais gyvenimo metais. Aprašytas vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių požiūris į mokymosi turinį. Išnagrinėti vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių praktiniai mokymosi poreikiai Trečiojo Amžiaus Universiteto (toliau - TAU) pavyzdžiu

Straipsnyje atlikta jaunų žmonių poreikio mokytis aukštosiose mokyklose formavimosi prielaidų kompleksinė analizė. Tam buvo naudojami sociologinių tyrimų metodai. Pateikti Vilniaus pedagoginio ir Gedimino technikos universitetų studentų apklausos rezultatai. Jų pagrindu išanalizuoti studentų motyvai studijuoti aukštosiose mokyklose, pateikta jų nuomonė apie mokymąsi, bei aptarti studentų lūkesčiai pabaigus studijas. Mokymasis išanalizuotas kaip vertybė. Nustatyta, kaip priklauso žmonių požiūris į mokymąsi nuo asmenybės tikslų ir vertybinės sistemos prioritetų pasirinkimo

Straipsnyje siekiama išryškinti prof. M. Barkauskaitės įžvalgas į mokymosi motyvaciją kaip ugdymo proceso sėkmės sąlygą šiuolaikiniame švietimo kontekste. Motyvacija lemia visavertę asmenybės raidą, gebėjimų tobulinimą visą gyvenimą. Profesorės gvildenamos mokinių nenoro mokytis priežastys ir puoselėjamos mokymosi motyvacijos stiprinimo idėjos sudaro prielaidas sėkmingam ugdymo proceso vyksmui.

Kai žmogaus galvos smegenys mokosi, jos keičiasi, t. y. keičia savo funkciją ir struktūrą – padidėja neuronų, sinapsių skaičius. Kartu padidėja neuroninių tinklų kiekis, kapiliarų skaičius ir tai užtikrina geresnę kraujotaką galvos smegenyse. Be to, padaugėja ir glialinių ląstelių, kurios labai reikalingos mąstymo procesui. Kai smegenys mokymosi procese pakeičia savo struktūrą, tada susiformuoja atmintis, t. y. mokymosi rezultatas. Neuroplastiškumą labai gerai stimuliuoja fizinis aktyvumas, miegas ir kalorijų ribojimas. Didžiausias galvos smegenų „žudikas“ yra stresas. Atmintis pagal savo gyvavimo trukmę gali būti trumpalaikė, greitoji ir ilgalaikė. Kuo greičiau susiformuoja atmintis, tuo ji greičiau ir išnyksta. Žmonės mokosi trimis būdais: mokymasis paskatinant ar baudžiant, mokymasis iš klaidų, mokymasis „kartojant“. Pagal sąmoningumą mokymasis gali būti skirstomas į sąmoningą (deklaratyvų) ir nesąmoningą (nedeklaratyvų, procedūrinį) mokymąsi. Mokymosi įvairovė – tai gero mokymosi principas, o mokymosi monotoniškumas – blogo mokymosi principas. Mokymasis yra labai neefektyvus, jei mokinys negauna grįžtamosios informacijos apie mokymosi procesą ir / ar rezultatą. Savarankiškas mokymasis yra vienas iš geriausių būdų, kaip tobulėti. Straipsnyje nagrinėjamos svarbiausios mokymosi neuromokslo problemos: galvos smegenų plastiškumas; miokinai; darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis; vidinė ir išorinė motyvacija; deklaratyvus (sąmoningas) ir procedūrinis (nesąmoningas) išmokimas, mokymosi strategijos, fizinio aktyvumo įtaka mokymuisi ir kt.

Darbo tikslas – nustatyti, ar mokymasis pakeičia 20 % maksimaliosios valingos jėgos (MVJ) atliekamų greitų ir tikslių izometrinių susitraukimų (IS) tikslumo ir kaitumo priklausomybę nuo potenciacijos. Siekiant užsibrėžto tikslo stengtasi atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar potenciacija pakeičia greitų ir tikslių IS atlikimo tikslumą ir kaitumą? 2) ar 9 mokymosi pratybos pakeičia tikslumą ir kaitumą? 3) ar išmokto IS atlikimo tikslumas ir kaitumas mažiau priklauso nuo potenciacijos? Buvo tiriami 8 jauni fiziškai aktyvūs vyrai. Tiriamieji atliko 20 % MVJ IS po potencijuojančio krūvio (PK) prieš mokymąsi (M) ir po jo. Jie atliko dvi serijas (kas 10 s poilsio) 20 greitų ir tikslių IS. Pirmoji serija buvo atliekama su vaizdine grįžtamąja informacija (VGI), o antroji – be VGI. Visas eksperimentas buvo pakartotas po 9 mokymosi pratybų, atliekant jas kas antrą dieną. Straipsnyje pateikti tik be VGI atliekamų IS duomenys. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad 9 mokymosi pratybos statistiškai reikšmingai sumažino IS atlikimo konstantinių (KK) ir absoliučių (AK) klaidų dydį (p < 0,001), tačiau kaitumo (KaK) klaidos statistiškai reikšmingai nesumažėjo (p > 0,05), t. y. po mokymosi pagerėjo tikslumas, tačiau kaitumas išliko nepakitęs. Potenciacija prieš mokymąsi padidino greitų ir tikslių IS atlikimo klaidų dydį (p < 0,001), tačiau po mokymosi neturėjo joms įtakos (p > 0,05). Galima teigti, jog mokantis tiksliai atlikti IS susiformuoja galvos smegenyse vidiniai modeliai, kurie leidžia atlikti greitus ir tikslius IS tiksliau ir stabiliau ne tik esant normaliai, bet ir potencijuotai raumens būsenai.

Vienas svarbiausių iššūkių šiandienėje vadyboje yra įvertinti žinių ir mokymosi vaidmenį siekiant verslo sėkmės dėl organizacinių pokyčių. Straipsnio tikslas – aptarti organizacijų mokymąsi, žinių vadybos ir besimokančios organizacijos dimensijas šiuolaikinės žinių visuomenės kompetencijų kontekste. Daroma apibendrinama išvada, kad besimokančias organizacijas galima būtų apibrėžti kaip tokias, kuriose asmeninis tobulėjimas yra integruotas į visos organizacijos veiklą ir mokymasis yra nuolatinis procesas. Pagrindiniai besimokančios organizacijos objektai yra: transformacija, pokytis, delegavimas, inovacija, darbo stiliaus keitimas, adaptacija, vadybos stilius, dalyvavimas, darbuotojų dalyvavimo skatinimas.

Straipsnyje atskleidžiami paradigmų kaitai jautrūs požiūrio į vaiko mokymąsi aspektai, tokie kaip mokymosi rezultato sampratų kaita, asmeninės faktų interpretacijos ir prasmių steigties procesai, asmeninės patirties ir mokymosi proceso nuolatinės refleksijos poveikis mokymuisi. Išryškinamos švietimo reformos ir ikimokyklinio ugdymo pertvarkos idėjos, formuojančios pedagogų požiūrį į vaiko mokymąsi. Keliamas tikslas — išsiaiškinti iki švietimo reformos ir skirtingais švietimo reformos laikotarpiais studijavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į vaiko mokymąsi. Pateikiami tyrimo rezultatai, atskleidžiantys požiūrio į mokymąsi aspektus, atitinkančius švietimo reformos nubrėžtas kryptis ir nuo jų nutolusius.

Recently a lot of attention has been paid to the search of education innovation and modernization. However in the educational environment empirical data analysis and evaluation of subjects of general education of educational practice are rarely found. This article analyzes quality characteristics of history lessons for years 5–12 in the educational practice, reports of external evaluation of the quality of the activities of country’s different general education schools were used. Data interpretation is based on the constructivist and humanist attitudes as well as socio-cultural approach to the educational context. The following research methods were applied in the article – selection, analysis, evaluation of standard documents regulating pedagogy, management literature and educational system as well as archival documents of National Agency for the Evaluation of schools about the external evaluation carried out in schools. Statements describing strong and development requiring activities were classified according to the separate class groups and eight aspects of protocol [3] structure of lesson observation (the following aspects were observed during the lesson: lesson planning and organization, quality of teaching, learning, student learning support, assessment educating, relationships (order and class management), education environment (use of tools, materials, resources and various instrument) and students’ achievements). Qualitative features of 308 history lesson monitored during 2011–2012 school year were analyzed. The study shows that Lithuanian general education schools are still dominated by teaching paradigm – the teacher is the most active person in the lesson. Having analyzed process management of teaching/learning in history lessons, satisfactory assessment is given – chosen curriculum and methods do always determine the education of suitable students’ competences, good learning achievements and progress.

Teacher is becoming both the source of information and promoter of the meaningful learning. Teacher is also is expected to help students to achieve a whole range of competencies that are be essential if a process towards social cohesion is to be fostered. The problem question that is addressed in this study is what opportunities for learning it is possible to create by teacher, what competencies teachers need and how these competencies change. Therefore the purpose of this paper is to present the theoretical and empirical study aimed at identifying teachers' communicative and cooperative competencies in their educational practices. Critical and comparative scientific literature analysis together with qualitative study (implemented in the process of participation in the project "Strategies for Inclusion and Social Cohesion in Europe from Education" Contract No. FP6-028603-2 (Integrated project, VI Framework Programme), coordinated by Barcelona University) have been employed as methods for the development of this paper. Study was implemented in Spring, 2008, as a part of longitude study (5 years of observation: 2007-2011), supported by the VI Framework project. Conclusions state that teachers employ different teaching methods. The study seems to reveal that respondents seem to be allocating explicitly certain roles to certain social actors. Curriculum and the assessment seem to be perceived exceptionally as a teachers' duty. Communicative and cooperative competencies are very important and useful in their educational practices. Children are entitled to modification and adaptation of the curriculum, if that suits better the needs of child, and however, it is clear that sometimes the workload is not appreciated by others. Also, teachers think that parents' participation in class would help them to see what teacher does better.[...]